Šiandien 15 val. vienoje Kultūros ministerijos salėje atidaroma paroda, kurioje klerkų valia visuomenei skirta net 20 valandų, kad pamatytų skulptorių kūrinius, skirtus Laisvės kovotojų atminimui įamžinti Lukiškių aikštėje.
Konkurse dalyvauja tik 14 projektų, nes dar 14 ministerija praėjusią savaitę atmetė kaip neatitinkančius kažkokių viešųjų pirkimų subtilybių.
Ta proga ekspertai.eu rengia alternatyvią parodą: suteiksime visuomenei galimybę pamatyti ir atmestuosius projektus.
Pirmąjį pristatome Monikos Vilčinskienės ir Martyno Vilčinsko darbą. Jį Kultūros ministerija išbrokavo dėl vienintelio parašo. To parašo ne pritrūko, kaip būtų galima pamanyti, o atvirkščiai – buvo pasirašytas aiškinamasis raštas, kurio, pasirodo, pasirašyti nereikėjo...
Kviečiame visus skulptorius, kurių darbus ministerija paniekino, juos siųsti adresu ekspertai.eu.
O čia Monikos Vilčinskienės ir Martyno Vilčinsko projekto nuotraukos (jas galima padidinti, paspaudus ant paveiksliuko) ir aiškinamasis raštas, dėl kurio ministerija jį atmetė.
Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektinis pasiūlymas: „RERUM“
Visais amžiais, visais laikais, gyvuojant bet kokiai tradicijai ir madai, visose šalyse ir visose kultūrose stalas buvo ta vieta, prie kurios sprendėsi valstybių, šeimų ar pavienių žmonių likimai. Prie stalo posėdžiaudami Hitlerio pakalikai sumąstė tautų išniekinimo planą. Nuo stalo pakilęs Stalinas davė nurodymą pradėti nekaltų žmonių trėmimus į Sibirą. Nuo šeimos stalo pakilę vyrai iškeliavo į karą, į triukšmą ir į gyvybes nusinešusią tylą. Prie stalo vyrai, moterys, vaikai kelis kartus per dieną susėda pasimėgauti maistu ir pabūti kartu. Šv. Kūčių vakarienė, Šv. Velykų valgiai – ar jie galėtų būti patiekti ne ant stalo?
Išeiname iš namų ar darbo – kėdę prie stalo pristumiame. Išeiname visam laikui – kėde ima naudotis kiti arba ji lieka tuščia. Kėdžių, apverstų ant stalo, simbolinė prasmė aiški – sėdėjusieji ant jų niekada nebegrįš. Ir jomis nebesinaudos kiti, nes prisiminimai – per daug skaudūs, sunkūs, nepakeliami. Tokie, kokių nesinori kartoti, bet prisiminti, žinoti būtina. Tokie, kurie pasako, kad prie centrinio namų ar darbo objekto gali gimti ne tik teigiamos idėjos, atliekami ne tik geri darbai, naudinga veikla. Stalas, kuris lėmė nuožmius likimus, nebebus naudojamas. Niekada. Jis gali tapti tik simboliu, primenančiu situacijas. Tokiu, kurio nesinori pasilikti, bet negali ir išmesti. Stalu, užkodavusiu istoriją, užrašiusiu į save prisiminimus, istorijas, kančią. Vienas daiktas, matęs milijonų likimus.
1. Meninės idėjos „RERUM” esmė – perteikti visų epochų Lietuvos laisvės kovotojų darbus (ir tų, kurie kariavo ginklu, ir tų, kurie priešinosi žodžiu, knyga) atminimą suprantama, aiškia, vizualiai ir emociškai stipria skulptūrine kompozicija, kurios ašis yra ilgas stalas (šeimos, derybų, tardymo objektas, objektas, prie kurio visais laikais prieš išeidami į mūšį žmonės susėsdavo pasėdėti). Ir daugiau prie to stalo žmonės niekada nebesugrįždavo – tai labai aiškiai ir dramatiškai parodo ant stalo užverstos kėdės, kurių kojų ritmas perauga į kryžių ritmą, sielų išėjimo ritmą (vakariniame apšvietime sklis šviesa į dangų nuo stalo viršaus, kuri pabrėš tą išėjimą). Kadangi aikštės pavadinimas ir konceptas yra Ramybė, tai skulptūrinėje kompozicijoje yra tik vertikalios ir horizontalios linijos (kryžių forma), nėra nė vienos įstrižos linijos, o šis vertikalių ir horizontalių buvimas rodo ramybės būseną ir nuotaiką. Šių linijų tankmėje galima įžiūrėti kryžius ir nacionalinį simbolį – Gedimino stulpus.
2. Ši skulptūra yra apeinama iš visų pusių, nėra nė vienos pozicijos, kurioje ji nebūtų apžiūrima, visi rakursai yra emociškai suvokiami ir vizualiai gražūs. Žiūrovas net gali praeiti po skulptūra, kuri yra tarsi kančios tunelis.
3. Skulptūros aukštis maždaug 5 metrai, todėl galima puikiai suvokti didžių žmonių mastelį.
4. Ši kompozicija visiškai neužgožia aikštės planų (bažnyčios horizonte).
5. Skulptūros medžiaga – metalas.
6. Skulptūra stovi tiesiai ant akmeninio grindinio, be jokio pjedestalo, kad žiūrovas galėtų prieiti, praeiti po skulptūra, paliesti, nusifotografuoti visai šalia šios kompozicijos.
7. Priešais skulptūrą atsiranda simbolinis kareivio kapas su paminklo pavadinimu ir amžina ugnimi, tai yra vieta, kur žmonės gali padėti gėlių, pastatyti žvakelių. Tai būtų kelios akmens arba metalo plokštės su išgraviruotais valstybingumo simboliais+pavadinimu+ugnimi.
8. Skulptūra puikiai atrodytų žiemą: sniegas ant stalo imituotų baltą staltiesę.
9. Stalo ilgis ir jo padalinimas į kelias dalis panašus į tremtinių vagonų virtinę, barikadas gatvėse.
10. Ši skulptūra puikiai atspindi visų amžių (nuo LDK iki KGB ir t. t.) laisvės kovotojų kovų esmę.
11. TECHNINIAI DUOMENYS:
Skulptūrinės kompozicijos „Rerum“ medžiaga – plienas. Ji pasirinkta dėl fizinių bei vizualinių savybių. Plieno skarda būtų pjaustoma ir virinama, taip modeliuojama tūrinė apimtis. Konstrukcijai sustiprinti naudojamos plieninės sijos.
Skulptūrinė kompozicija, paveikta natūralių gamtos procesų (korozijos), tik sustiprintų šios idėjos nuotaiką ir prasmę. Šį natūralų procesą galima užfiksuoti chemiškai, išsaugant spalvą ir faktūrą.
Skulptūrinės kompozicijos matmenys: ILGIS ~20 m. PLOTIS ~3,5 m. AUKŠTIS ~ 5,5 m.
Autoriai: Monika Vilčinskienė, Martynas Vilčinskas
Susiję:
"Skulptorius Algirdas Kuzma: valstybė labai rizikuoja. O gal kas nors jau žino laimėtoją?.."
"Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Karalius: Tai - akibrokštas tautai"
"Kultūros ministerija nedisponuoja žmogiškaisiais resursais ir neleis eksponuoti projektų internete"
"Lukiškių aikštė tebesiilgi Iljičiaus"
"Laisvės monumento konkursas: 14 projektų suklupo ant slenksčio"
"Paaiškėjo Lukiškių aikštės konkurso nugalėtojas"
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
