Ar Ariogalos sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?

Tokios hipotetinės mintys man kyla, perskaičiuos spaudoje straipsnius po šeštadienį Ariogaloje vykusio sąskrydžio, cituoju:

„Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų. Taip rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje. „Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente. „Tokios partijos ir visuomeniniai judėjimai, kaip A. Paleckio Socialistinis liaudies frontas, K. Prunskienės Lietuvos liaudies partija, K. Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, V. Romanovo Lietuvos žmonių partija, V. Žiemelio Krikščionių partija ir visai „šviežios“ N. Venckienės, D. Kuolio ar žurnalisto L. Balsio bei kitos, dažnai neturinčios nei rimtesnių programų, nei pakankamai konsoliduotų komandų, kad galėtų dalyvauti šalies valdyme, bet urmu besiveržiančios į rinkimus, tik kelia sumaištį žmonių galvose“, – sakoma rezoliucijoje.“

Iš karto noriu atsiprašyti politinių kalinių, tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių už pavadinimą ir atmetu net tokią mintį. Labai gerbiu šiuos žmones, nemažai jų pažįstu, esu dėkingas už jų veiklą. Man Jūs esate didžiulis autoritetas, mokausi iš Jūsų, esu Jums labai dėkingas už pamokas ir pavyzdį, kaip turiu elgtis sunkią akimirką, kaip neprarasti blaivaus mąstymo. Žemai lenkiu prieš Jus galvą...

Grįžtant prie Ariogaloje vykusio sąskrydžio ir priimtos rezoliucijos - nebeminėsiu politinių kalinių, tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių vardo. Rezoliucijos kūrėjus vadinsiu vykdytojais. Šiemet į renginį susirinko žymiai mažiau žmonių, nei ankstesniais metais. Kažkodėl jame nebuvo Vytauto Landsbergio, nors ankstesniuose sąskrydžiuose visada būdavo. Ar vykdytojai, sekdami konservatorių partijos pavyzdžiu, nutarė atsiriboti nuo jo?

Sąskrydyje buvo jaučiamas priešrinkiminės agitacijos kvapas, skaitomos priešrinkimines programos, giriami savi ir niekinami svetimi, visai kaip Rimvydo Valatkos ar kitų „politologų“ įžvalgose: geriausia, kad Lietuvoje būtų dvi partijos, socdemai ir konservatoriai. Tada vieną kadenciją vieni prie lovio, antri opozicijoj, o kitą - pasikeičia. Tada nebūtų politinės ir teisinės korupcijos, nes juk sakoma: varnas varnui akies nekerta (nors reikėtų rašyti - vagis vagiui...). Gyvenome taip dvidešimt dvejus metus, buvo gerai, o dabar mat demokratijos užsigeidėte, partijas kuriate, susidariusią sistemą norite išardyti? Ar įsivaizduojate, jūs, maži žmogeliai, kaip Lietuvą valdyti? Kas jūs tokie? Runkeliai, šunauja - ką čia sau leidžiate? Mes sukūrėme Lietuvą, o jūs norite ją sugriauti - nedrįskite eiti į rinkimus, nes apšauksime prorusiškais ir kiekvieną dieną dergsime spaudoje. Tokios mintys sukasi galvoje, skaitant šią rezoliuciją... Baisu, o gal tikrai griaunu Lietuvos pamatus, tampu prorusiškas, nieko nesugebu, anie Seime ir valdžioje susirinkę genijai veda mus kaip Jėzus iš Nazareto paklydusias aveles teisingu keliu, o aš kaip Judas blaškausi? 

Susimąstau, sugrįžtu į 1990 metus - sėdime prie bokšto savaitėmis, deginame laužus, baimė ir viltis, viduje kunkuliuoja daugybė jausmų. Vieni giria, kiti peikia, vadina tautos išdavikais. Bet laisvės troškulys įveikia baimes, žinai, kad eini teisingu keliu... Iškovojome laisvę per kraujus, žmonės atidavė gyvybes vardan tos Lietuvos. 

Laisvė iškovota, baigiau aukštąją, pradėjau verslus, mačiau, kaip kūrėsi mokestinė, teisinė sistema. Verslas visa tai jautė, patyrė, nukentėjo, nes įstatymai įsigaliodavo atgalinėmis datomis, o mokesčių inspekcijos darbuotojai bausdavo patys nežinodami įstatymų ir po to prašydavo mūsų, verslininkų, kad paaiškintume, kaip jie veikia. Mačiau, ko nepadarė – nors privalėjo - įstatymų kūrėjai. Sunkiai, bet galima būtų gyventi Lietuvoje. Tačiau atsiranda „kasta“ valstybininkų, kuriems negalioja įstatymai, jie nebaudžiami vagia ir sako: nedrįskite eiti į rinkimus, nedrįskite mitinguoti, nedrįskite mums trukdyti, nedrįskite reikšti savo nuomonės, nedrįskite kritikuoti mūsų sprendimų, nes mes neklystantys, o jūs nieko nesugebate...

Esu kovotojas is prigimties, tokie buvo ir mano tėvai, todėl stovėjau, budėjau per Sausio įvykius 1990-iais, todėl budėjau ir Klonio gatvėje. Tada priešai atvarė tankus, dabar - 240 smogikų, galvažudžių. Išniekino, sumušė žmones, pasityčiojo iš Konstitucijos...

Norėjo išgąsdinti tautą – nelįskite, sunaikinsim - bet kaip ir Sausį, tik dar stipriau mobilizavo. Nutarėme eiti padėti žmonėms, susigrąžinti savo tėvynę, pasakyti, kad Lietuva yra mūsų, visuomenės, o ne jūsų - valstybininkų. Ir nebereikia mūsų gąsdinti. Mes nebijome, mūsų daug, mes vieningi, mes gabūs, mes galime kartu su visuomene eiti kurti, priiminėti įstatymus, pasirūpinti, kad jie galiotų visiems vienodai, kad žmonės gautų dirbdami tiek, kad nereikėtų vegetuoti nuo algos iki algos, kad pensininkui nereikėtų prašyti išmaldos iš vaikų, kad ieškant duonos kąsnio nereikėtų emigruoti iš Lietuvos. Mes sugebėsime pasodinti korumpuotą politiką, teisėją ar prokurorą ir išardysime jūsų išpuoselėtą dvipartinę sistemą K+K. Kuo labiau mus žeminsite, tuo labiau mes stiprėsime.

Tad ačiū rezoliucijos užsakovams ir Arkadijaus Vinokuro rašliavos apie Dalią Grybauskaitę stiliumi suręstai rezoliucijai, kuri mus tik suvienija ir sustiprina.

Žinau, kad politiniai kaliniai, tremtiniai ir Laisvės kovų dalyviai nieko bendro su šia rezoliucija neturi, kad jie, kaip ir mes, nėra prorusiški, kad visi norime demokratišku būdu įtvirtinti žmonių teises ir pasiekti, kad Lietuvoje įstatymai galiotų visiems vienodai ir būtų gera gyventi savo šalyje... Vardan tos Lietuvos.