Ar galima buvo tikėtis kitokios teismo nutarties?

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aloyzas Kruopis, Regina Pocienė ir Linas Šiukšta 2020-03-25 paliko man galioti tris kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą, 2) 10 000 Eur užstatą, 3) dokumentų paėmimą.

Nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nurodo: „Argumentus dėl tariamai kitokios teismų praktikos kitose baudžiamosiose bylose sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus kolegija atmeta. Pažymėtina, kad skunde nepaminėta apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką taikant BPK normas, reguliuojančias kardomųjų priemonių taikymą. Paminėta tik apie keletą plačiau žiniasklaidoje paviešintų kitų baudžiamųjų bylų ir tik apie tai, kad kitiems asmenims tose bylose teismai taikė švelnesnes kardomąsias priemones ir taikė mažesnį tų priemonių skaičių“.

Kažin, ar galima buvo tikėtis kitokios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties?

Seimas 2010 m. sausio 21 d. nutarimu patvirtino Garliavos įvykių parlamentinio tyrimo išvadas, kad policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai ir nekompetentingai atlikdami tyrimą ir šio tyrimo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti, o užsitęsęs šios bylos tyrimas rodo, kad teisingumui įgyvendinti gali būti padaryta žala, kurios nebus galima pašalinti. 2010 m. vasario 5 d. dėl aplaidaus pedofilijos bylos tyrimo atsistatydino tuometinis Generalinis prokuroras A. Valantinas, kuris vėliau buvusios Prezidentės D. Grybauskaitės dekretais pasiekė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, kuriame sėdi iki šiol.

Teisėjų, kurie priėmė šią nutartį, vadovas būtent yra Algimantas Valantinas, netekęs pareigų Generalinėje prokuratūroje dėl pedofilijos bylos, kurioje nukentėjusiąja buvo pripažinta mano mažametė dukterėčia, tyrimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų argumentai, kad nepaminėjau apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką, yra nesuprantami ir nelogiški. Žiniasklaidoje paviešintos baudžiamosios bylos nėra teismų praktika? Kas tai yra? Kolūkio pirmininko nurodymai? Juk galutines nutartis dėl Eligijui Masiuliui ir Raimondui Kurlianskiui kardomųjų priemonių panaikinimo priėmė būtent Lietuvos apeliacinis teismas.

Dar kartą primenu, kad Vilniaus apygardos teismas kyšininkavimu ir kitais sunkiais nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 10 metų laisvės atėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Valdimarui Bavėjanui, Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui vietoje suėmimo paskyrė vieną kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą. Pažymėtina, kad jiems nebuvo paskirta ir jokių kitų kardomųjų priemonių.

Panevėžio apygardos teismas Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, kuriam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, kuriam gresia iki 8 metų laisvės atėmimo, paskyrė tik vieną kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus apygardos teismas kyšininkavimu ir kitais sunkiais nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 10 metų laisvės atėmimo buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui panaikino kardomąsias priemones. Tokį sprendimą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Taigi teisminė praktika patvirtina, kad asmenims, kurie įtariami sunkesnių nusikaltimų nei aš padarymu, buvo paskirta tik viena kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti arba nepaskirta nei viena.

Lietuvos apeliacinis teismas stengiasi akcentuoti, kad aš išvykau į JAV, bet pamiršta pažymėti, jog Jungtinės Amerikos Valstijos dėl 35 nusikalstamų veikų manęs neišdavė.

Priminsiu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sutiko, kad baudžiamasis persekiojimas mano atžvilgiu gali būti vykdomas iš 39 tik dėl 4, didelio pavojaus visuomenei nekeliančių veikų. Tai trys nesunkiais traktuotini nusikaltimai ir vienas nusižengimas, už kurį skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Mano sulaikymas dėl ekstradicijos tęsėsi 21 mėnesį, kuris privalo būti įskaitytas į skiriamą bausmę, priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Nėra jokios logikos, kai asmenims, kuriems gresia dešimt metų laisvės atėmimo, Lietuvos apeliacinis teismas panaikina visas kardomąsias priemones, o mano atžvilgiu taiko tris kardomąsias priemones, kai jau yra atlikta bausmė.