Ar prezidentė skaityti metinio pranešimo į Seimą važiuos dviračiu?

Balandžio 7 dieną - Pasaulinė sveikatos diena. Akcentuoju - ne gydymo, vaistų, ligoninių ar medikų, bet sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija šia proga atkreipė dėmesį į aukšto kraujo spaudimo problemą. Žmonės kviečiami pasimatuoti kraujospūdį, jį kontroliuoti. Tačiau ar tai netaps tik dar vienu paraginimu vartoti vaistus?

Valstybė kasmet vaistams nuo kraujo spaudimo kompensuoti išleidžia apie 100 mln. litų. Štai pernai gyventojai vaistinėse išleido 1,4 mlrd. litų. Valstybė visuomeninių organizacijų inicijuotiems ir Seimo paskelbtiems Sveikatingumo metams skyrė 0 litų.

Praėjusiais metais daugiausiai vartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, ypač - skirtų hipertenzijai gydyti. Taip pat nervų sistemai skirtų medikamentų, ypač raminamųjų, antidepresantų. Dar viena populiariausių grupė - virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai, ypač skirti diabetui, padidėjusio rūgštingumo ligoms gydyti. Beje, didžioji dalis šių ligų - netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.

Greitai baigsis 2013-ųjų - Sveikatingumo metų - pirmasis ketvirtis. Jau yra rezultatai: apie sveikatinimo kultūrą kalba vis daugiau tiek nevyriausybinių, tiek valdžios institucijų, tiek pavienių piliečių, tiek žiniasklaidos priemonių. Bet ar galima laukti šiek tiek pastebimesnių rezultatų, jei Sveikatingumo metams piktybiškai nebuvo skirtas atskiras finansavimas? Tačiau šiokio tokio sujudimo, diskusijos vis dėlto esama.

Reikia prisiminti, kad paskelbus Seime Sveikatingumo metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto puslapyje nebuvo net minimalios formaliausios informacijos, kad parlamentas priėmė tokį nutarimą. Suprantama, kodėl nepaskelbė. Užgauta valdininkų ambicija, kad ne jie buvo šios idėjos iniciatoriai, o ir šiaip - geriau likti ligų ministerija, o ne sveikatos. Gerai, kad SAM ministru tapo Vytenis Andriukaitis, kuris kaip individualus asmuo 2012-aisiais kartu su 300 organizacijų pasirašė memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo”, adresuotą prezidentei, Seimui ir vyriausybei. Jame buvo iškeltas reikalavimas 2013-uosius paskelbti Sveikatos, sveikatingumo ir sveikatinimo metais. SAM, tapus ministru V. Andriukaičiui, ėmė palaikyti bent pačią idėją.

Suprantama, gydymui pinigų yra milijardai, o sveikatingumui - ne. O gal ir iš kirvio sriubą galima išsivirti, kaip nevyriausybininkai jau yra įpratę? Koks, pavyzdžiui, Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlis į Sveikatingumo metus? Kai alkoholio pramonė suorganizavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimą - Prezidentė gavo kelių šimtų nevyriausybinių organizacijų pasirašytą prašymą jį vetuoti. Kad ir labai bijant komentuoti savo veiksmus, iš Prezidentūros paleista žinia, kad draudimų jau nebereikia, reikia sveikatinimo priemonių. Kad reikia sveikatinimo - gera mintis. Bet kiek prie to sveikatingumo prisidėjo D. Grybauskaitė? Ką naujo inicijavo (vietoj - nereikia draudimų), ko konkretaus ėmėsi? Nieko…

Praėjusiais metais prezidentė buvo kviesta įteikti jau 17 kartą teikiamą LR Prezidento taurę konkurso „Lietuvos sveikuolis” nugalėtojams amžiaus grupėse. Artėjant renginiui buvo gautas atsakymas, kad dėl didelio užimtumo dalyvauti ir pagerbti tų, kurie rūpinasi sveikata, o ne užkrauna savo ligas kitiems, ji negalės.

Prezidentės patarėjai pasiūliau, kad Sveikatingumo metais prezidentė galėtų padaryti nieko nekainuojantį viešųjų ryšių gestą: skaityti metinio pranešimo Seime atvažiuoti dviračiu, taip atkreipdama visuomenės dėmesį į vieną iš sveikatos išsaugojimo elementų - fizinį aktyvumą.

Patarėja man atsakė, kad tokios minties net negalinti perduoti prezidentei. Juk ji ne eilinis žmogus, o prezidentė. Galime suprasti - kas nors užpuls, nuvers nuo dviračio, o ir šiaip - juk „ne lygis” važinėti aukštiems ponams dviračiu… Tai prašom, tegu ir apsauginiai važiuoja dviračiais. Visi pajudės ir bus sveikesni, nesirgs, nereikės tiek pinigų išleisti gydymui.

Viešųjų ryšių prasme pavyzdžio parodymas būtų labai svarbus ir tikrai nieko nekainuojantis veiksmas. Valstybė sutaupytų ir pinigus, už kuriuos keliems Prezidentūros limuzinams perkami degalai. Dabar žmonių sąmonėje automobilis (ir kuo brangesnis, galingesnis) yra savo nevisavertiškumo kompensacija. Gal užteks valdininkams-tarnams demonstruoti tą nevisavertiškumą, skatinant jį visuomenėje? Juk taip paprasta parodyti, kad važiuoti dviračiu Sveikatingumo metais yra pavyzdys ir kitiems. Kad norint pasiekti kokį objektą, į kurį galima nukakti per 20 minučių pėstute ar per 10 minučių dviračiu, nėra prasmės ir gėda sėsti į automobilį. Galima pajudėti - tai ekonomiška, sveika ir ekologiška.

Visiems pasaulietiniams carams, karaliukams ir valdininkams reikėtų pasimokyti iš naujojo popiežiaus Pranciškaus - atsisakyti tuštybių, blizgučių ir nevisavertiškumo kompleksų, demonstruojant prabangą.

Sveikatos sistemos permainų šalininkai labai įdėmiai stebi, ar Sveikatingumo metais su naujojo ministro V. Andriukaičio atėjimu prasidės tikros permainos, ar nebus apsiribota tik ligų sistemos (ne sveikatos) dar viena reforma (privati / neprivati medicina). Nuoširdžiai viliamės rimtų permainų. Be efektyvaus sveikatingumo skatinimo, jau laikas pradėti diskutuoti ir apie esminę sveikatos draudimo sistemos reformą, kuri skatintų žmogų išlikti sveiką. Tai būtų iš dalies kaupiamoji sistema, sudarant galimybę po mirties lėšas paveldėti artimiesiems, skirti jas asmeninio sveikatinimosi užsiėmimams, o dalį, žinoma, ir kaip solidarumo indėlį (nelaimingų atsitikimų, traumų atvejais, genetinėms ligoms ir pan. gydyti). Šiandienė vadinamoji solidari sveikatos draudimo sistema (gydymo draudimo sistema) yra ideali terpė korupcijai, kuri sudaro puikias galimybes farmacininkų ir gydymo klanams (ar jie būtų valstybiniai, ar privatūs - nesvarbu) gvieštis biudžeto pinigų.

Neretai farmacijos pramonės socialinis atsakingumas yra ne didesnis nei kokios alkoholio daryklos. Juk tai labai galingi pasauliniai UAB-ai (ne labdaros fondai). Kai kuriuos niuansus iš šios virtuvės atskleidžia ir vienas iš buvusių vaistų prekybininkų Johnas Virapenas knygoje „Šalutinis poveikis - mirtis”, kuri šiemet buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Reikia liautis būti naiviems ir į farmacijos verslą žiūrėti kaip į savaime šventą ar socialiai atsakingą. Tai dideli pinigai (valdžia), kurie leidžia išvystyti galingus viešuosius ryšius, reklamą, lobizmą, nulemti sprendimus, kokie vaistai kompensuojami ir t. t. Taigi, turime keistoką valstybės vaizdą ir galime įžvelgti sistemą - viena „pagalbos” ranka tiesiama, pvz. tabako, alkoholio pramonei, o kita - gydymo, farmacijos verslams... Ar pilietinė visuomenė, valstybė yra pajėgi sutraukyti šiuos voratinklius?

O pabaigoje priminsiu, kad balandžio mėnuo Sveikatingumo metų programoje yra skirtas švariai, sveikai aplinkai ir ekologijai.

Juozas Dapšauskas yra 2013-ųjų - Sveikatingumo metų idėjos autorius ir iniciatorius

"Žalioji Lietuva"