Atviro absurdo konkursas Valdovų rūmuose „Fazioli“ (II dalis)

„Gaila, rūmams buvo proga įsigyti fantastišką klavesiną už mažesnę nei įprastą tokiems kainą. Bet pritrūko kelių tūkst., kurių niekaip nebuvo galima nugnybti nuo prabangaus fortepijono, nors rūmams klavesinas aiškiai turėtų būti svarbesnis nei fortepijonas, tiesiog pagal istorinį profilį...“

Štai tokio laiško sulaukiau iš profesionalių muzikų, kaip atsako į straipsnio pirmąją dalį (ČIA). Apie beprotybę, kai Valdovų rūmų muziejaus šeimininkai už stulbinamą kainą – beveik 0,5 mln. Lt – nusipirko (Ind.13558) ne patį geriausią už tokią kainą ir kol kas nenusipelniusių didesnio dėmesio naujų Italijos gamintojų fortepijoną „Fazioli“ (ČIA).

Nes beveik už tokią pačią kainą to paties konkurso metu (Ind.16588) galima buvo nupirkti konkurso kito dalyvio pasiūlytą pasaulyje prestižinį Steinway D-274 (ČIA) ar net tokios pačios aukščiausios klasės koncertinį Yamaha CFX, kurį trečias konkurso dalyvis pasiūlė už bemaž jo savikainą – 345 tūkst. Lt, t. y. 100 tūkst. Lt pigiau (!). Tačiau šie du kur kas skaidresni ir aiškiau motyvuoti pasiūlymai valdovams kažkodėl netiko.

Kodėl Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – NM LDK valdovų rūmai) ir jų skelbto konkurso komisija pasirinko ne daugiausia ekspertų balų pagal kokybės kriterijus surinkusį „Steinway“ D-274 už 489 871,60 Lt ar kokybės kriterijus atitikusį „Yamaha“ CFX ir pirmavusį pagal „ekonomiškumo“ kriterijus už 345 tūkst. Lt, o vidutiniškumo kriterijus liudijantį „Fazioli“ F-278 už 445 362 Lt, šis klausimo tyrimas atvėrė įžūliai kvailą valstybės lėšų švaistymo precedentą biudžetinėje kultūros institucijoje.

Kadangi ir valstybės kontrolė, ir LR Seimo audito komitetas, ir STT, ir prokuratūra – kaip parodė visi ankstesni VEKS'o ir Valdovų rūmų bei kiti pradėti ir impotentiškai nekvalifikuotai pasibaigę tyrimai – yra absoliučiai neįgalios institucijos ir nesusigaudančios „kultūros“ lėšų eikvojimo ir švaistymo vietiniuose tvenkiniuose, belieka patiems piliečiams nuodugniai išsiaiškinti, kas ir kaip švaisto jų sunkiai suneštus į bendrą valstybės iždą mokesčius.

Unikaliam klavesinui valdovai nesutaupė ar nepanoro?

Dabar jau aišku, kad už beveik 0,5 mln. litų galima buvo įsigyti net du puikius prabangius instrumentus, puikiai tinkamus Valdovų rūmų muziejinei erdvei. Pavyzdžiui, vienas jų galėjo būti pasirinktinai koncertinis „Steinway“ už 320 tūkst. litų (ČIA), kokį 2013 metais įsigijo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA), arba net aukštesnės klasės „Yamaha“ CFX už Valdovų konkurse pasiūlytą jo savikainą – 345 tūkst. Lt (ČIA), arba muziejaus erdvei puikiai tinkamas už 280 tūkst. Lt valdovų keistai trokštamo „Fazioli“ kitas modelis F212, kurį 2013 m. įsigijo Užutrakio dvaro rūmai profesionalių pianistų koncertams (ČIA), arba vos daugiau nei F-212 kainuojantis kito modelio koncertinis „Fazioli“ F-228, kurį itin giria ir lygina su valdovų įsigytu kur kas brangesniu F-278 pats italas gamintojas Paolo Fazioli. O tada už likusius 150–200 tūks. Lt nuo 0,5 mln. Lt galima buvo nupirkti antrą instrumentą, pvz., tą prabangų klavesiną, kuriam „neužteko“ lėšų ir kuris neginčytinai būtinas istorinės muzikos profesionaliems ansambliams. Ypač muziejiniuose Valdovų rūmuose, kurie lyg ir skelbiasi turintys didžiulių ambicijų atgaivinti Renesanso ir baroko muzikinę kultūrą savo veiklos programoje.

Deja, sveikos nuovokos arba / ir sąžinės nepakako – nei prestižiniam sprendimui už beveik 0,5 mln. Lt nupirkti ekspertų geriausiai įvertintą pagal kokybės kriterijų „Steinway“ D-274, nei „ekonomiškam“ sprendimui už tuos pačius 0,5 mln. Lt nupirkti du puikius instrumentus – koncertinį fortepijoną ir profesionalų apverktą unikalų klavesiną, kurio valdovai „neįstengė“ nupirkti. Vietoj pastarojo valdovai 2013 m. pabaigoje nusipirko „ekonomiškesnį“ klavesiną (Ind.13565 ir Ind.16599) už 85 tūkst. Lt (ČIA ir ČIA). Nors, pasak UAB „Organum“ vadovo Dainiaus Sverdiolo, galima buvo įsigyti geresnį klavesiną už maždaug 100 tūkst., kokį nusipirko Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Bet valdovams „neužteko“ pinigų. Neužteko, nors pinigų lyg ir buvo. Neužteko, nes kvailumas nugalėjo ir „sutaupė“, paaukodami išties būtiną pirkinį. Neužteko, nes galbūt nebuvo prieigos prie galimai korupcinio sandėrio.

Kaip tik apie keistai „korupcinio“ atvejo galimybę ir pakalbėkime. Su konkurso komisijos pirmininku, konkurso dalyviais bei Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (toliau – NM LDK valdovų rūmai) šeimininkais.

Valdovų konkurso įdomioji abėcėlė

Trumpai primenu pagrindinius faktus. NM LDK valdovų rūmai 2013-04-11 paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) apie koncertinio fortepijono pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Vokai su pasiūlymais buvo atplėšti 2013-05-02 9 val. ryto. Konkurse dalyviai buvo trys: UAB „Organum“ pasiūlė „Steinway“ D-274, UAB „Piano LT“ pasiūlė „Fazioli“ F278 ir A. Skernevičiaus audio paslaugų įmonė „Tamsta“ pasiūlė „Yamaha“ CFX.

Pirmąjį „kokybės“ etapą perėjo visi trys dalyviai, visi pasiūlę aukščiausios klasės savo atstovaujamų gamintojų koncertinius fortepijonus. Tačiau tik antrajame etape buvo sužinotos konkurso dalyvių pasiūlytos jų koncertinių fortepijonų pardavimo kainos, kai buvo atplėšti vokai. Štai po šito antrojo etapo liko tik du dalyviai. Nes atsitiko nenumatyta vieno iš trijų konkurso dalyvių netikėtai mažiausios kainos „provokacija“, dėl kurios šis dalyvis buvo nubaustas ir eliminuotas...

Žvelgiant į viešą konkurso ataskaitą belieka giliai nustebti. Nes ataskaitos VIII.1. punktas „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nurodo varnele pažymėtą „ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą“. Bet už „Yamaha“ CFX mažiausią kainą – 345 tūkst. Lt – pasiūlęs konkurso dalyvis buvo išbrauktas iš paskutinio etapo. Prie VIII.3. punkto „Atmesti pasiūlymai“ nurodyta, kad šis dalyvis „nepagrindė kainos“. Dabar jau drąsiai galiu pasakyti, kad, pasiūlę bemaž savikainos kainą, „Yamaha“ atstovai pribloškė tam nepasiruošusius valdovus. Nes laimėtojas galbūt jau buvo numatytas iš anksto. Kas gali paneigti, kad „Fazioli“ sėkmę nulėmė ne tik tarp Valdovų rūmų šeimininkų jau dešimtmetį klestinti „žvejyba auksu“, kuri buvo smulkiai paviešinta dar 2007 metais, bet ir vienos iš trijų ekspertų narės sena draugystė su Paolo Fazioli...

Tokiu būdu po lengvai sukrėtusios „provokacijos“ valdovų konkurse liko du dalyviai, su kuriais jau buvo galima sužaisti pagal planą. Nes antrame „kainos ir ekonomiškumo“ etape atplėšus vokus UAB „Oraganum“ pasiūlė „Steinway“ D-274 už 489 871,60 Lt, o UAB „Piano LT“ pasiūlė „Fazioli“ F278 už 445 362 Lt. Be abejonės, pastarasis „ekonomiškesnis“ naujas italų gaminys ir laimėjo (ČIA). Ataskaitos punktas VIII.4. nurodo, kad pranešimo apie priimtą sprendimą sudaryti sutartį išsiuntimo data yra 2013-07-24. O punktas X.1. paskelbė pirkimo procedūrų pabaigą, kai buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis (preliminari sutartis) 2013-08-09. Pirkimo sutarties punktas XI.1. nurodo sutarties sudarymo datą 2013-08-13 su UAB „Piano LT“ ir pirkimo objekto apimtį – 445 362 Lt. Nurodyta ir numatoma sutarties įvykdymo data – 2013-12-13.

Tiek ilgai laukti nereikėjo, nes valdovų geidžiamas „Fazioli“ buvo atvežtas į muziejaus rūmus 2013 11 08, kaip liudija perkraustymo fotosesija, kurią linksmai įamžino ir paskelbė savo tinklalapyje transportavimo įmonė (ČIA).

Video: „Fazioli“ pakilimas iki Valdovų rūmų menės 2013 11 08. Iš facebook.com/AdRemMovers

Matyt, visi šio bufonadiškai valdoviško konkurso laimėtojai – UAB „Piano LT“, italų gamintojas Paolo Fazioli, konkurso ekspertė Mūza Rubackytė ir konkurso skelbėjai NM LDK valdovų rūmai – labai nekantravo užbaigti likusias numatytas procedūras.

Su visais konkurso dalyviais pavyko pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus. Tačiau pradėkime nuo konkurso komisijos ir ekspertų. O tada užbaigsime formaliais NM LDK valdovų rūmų atsakymais. Kad būtų įdomiau.

Konkurso komisijos pirmininko išpažintis. Stulbinanti

Kantriai laukdama į nusiųstus klausimus atsakymų iš NM LDK valdovų rūmų direktoriaus ir tyrinėdama visiems prieinamas viešųjų konkursų supaprastinto atviro konkurso ataskaitas nustebau, kai radau pažįstamą pavardę. NM LDK valdovų rūmų skelbto koncertinio fortepijono pirkimo supaprastinto atviro konkurso ataskaitoje komisijos pirmininkas buvo nurodytas Vytautas Gailevičius (ČIA).

Tiesa, iš pradžių dvejojau, ar tokios keistos eigos ir dar keistesnės baigties konkurso pirmininkas gali būti tas pats man žinomas asmuo, kuris dirba Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Visuomenės informavimo skyriaus viršininku. Išaiškėjo, kad gali. Ir gal todėl sulaukiau maloniai nuoširdžių paaiškinimų žodžiu, bet ne raštu...

Pasak V. Gailevičiaus, šio konkurso komisiją sudarė nešališki nariai, tarp kurių – jis pats, teisės specialistė ir ataskaitose nurodyta NM LDK valdovų rūmų darbuotoja Alvyda Ruzgailaitė. Tačiau dėl šio trečio nario nešališkumo drįstu abejoti. Nes nurodytu A. Ruzgailaitės darbo telefonu paskambinusi pasiteirauti dėl neaiškumų nustebau išgirdusi Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio balsą, kuris paaiškino, kad A. Ruzgailaitė iš šios darbo vietos perėjo dirbti į Valdovų rūmus. O kadangi Valdovų rūmai dar neseniai buvo Lietuvos dailės muziejaus padalinys, tai A. Ruzgailaitė yra ypač tinkamas asmuo tvarkyti tokių valdoviškų užmojų viešųjų pirkimų dokumentus ir dalyvauti visų atviro absurdo konkursų komisijose.

Sprendžiamąjį balsą, pasak V. Gailevičiaus, turėjo šio konkurso trys profesionalūs ekspertai, tarp jų – pianistė prof. Mūza Rubackytė (ČIA ir ČIA), pianistas doc. Daumantas Kirilauskas (ČIA ir ČIA) ir pianistė prof. Rūta Rikterė (ČIA). Kaip tik po jų vertinimo pirmajame konkurso „kokybės“ etape pagal balus pirmavo „Steinway“ D-274, antrasis buvo „Fazioli“ F278, trečiasis – „Yamaha“ CFX. Pagal reikalavimus visi ekspertai turėjo akivaizdžiai įvertinti pasiūlytus konkursui naujus fortepijonus.

Tačiau V. Gailevičius nurodė, kad vieną fortepijoną kažkodėl ekspertai vertino Lietuvoje, nors kitus du, kaip reikalaujama, skrido už konkurso dalyvių kaštus išbandyti ir įvertinti į gamintojų salonus. Tad spėkite, kuris fortepijonas „išimties“ tvarka buvo Lietuvoje? Gal net atspėjote – konkurso laimėtojas „Fazioli“ F278...

O į klausimą, kaip atsitiko, kad antrame konkurso etape pagal „ekonomiškumo“ kriterijus laimėjo ne mažiausios kainos „Yamaha“ CFX už 345 tūkst. Lt ir net ne geriausiai įvertintas pagal „kokybės“ kriterijus įvertintas pirmame konkurso etape „Steinway“ D-274, o vidutiniokas „Fazioli“ F278, komisijos pirmininkas V. Gailevičius prisipažino, kad mažiausią kainą už aukščiausios klasės koncertinį fortepijoną „Yamaha“ CFX pasiūliusi konkurso dalyvė A. Skernevičiaus audio paslaugų įmonė „Tamsta“ buvo įtarta „dempingavimu“. Pasak V. Gailevičiaus, „mes paklausėme, kodėl neadekvačiai maža kaina, tačiau negavom aiškaus atsakymo“. Štai todėl konkurso ataskaitoje atsirado įrašas „nepagrindė kainos“. Įdomu, ar ne?

Na, o dar įdomesnis buvo finalas. Pasak komisijos pirmininko V. Gailevičiaus, ekspertų nuomonė dėl pirkimo konkurso laimėtojo išsiskyrė ir pasidalijo 2:1. Kas laimėjo? Ekspertė Mūza Rubackytė, balsavusi už „Fazioli“, kurį išimties tvarka per pirmą konkurso „kokybės“ etapą pati patikrino Vilniuje UAB „Piano LT“ būstinėje, tada po konkurso pati važiavo pas savo gerą pažįstamą italų gamintoją Paolo Fazioli „išrinkti“ pergalingojo F278 už fantastiškos prabrangos kainą – 445 362 Lt. Na, o tada šį lamborginišką valdovų žaislą ekspertė ir konsultantė nuostabioji ir neginčytinai žavinga pianistė prof. Mūza Rubackytė „inauguravo“ per naujametį koncertą jau Valdovų rūmuose.

Konkurso dalyvių išpažintys ir nuostaba – „Steinway“, „Yamaha“, „Fazioli“

Visi trys kalbinti NM LDK valdovų rūmų konkurso dalyviai maloniai atsakė į jiems pateiktus klausimus. Tačiau vieni džiaugėsi, kiti neslėpė nusivylimo ir nuostabos.

UAB „Organum“ vadovas Dainius Sverdiolas, žinomas vargoninkas, choro dirigentas ir pedagogas (ČIA), atvirai stebėjosi ir net apie beprotybę užsiminė, kad biudžetinė įstaiga už beveik 0,5 mln. Lt nusprendė pirkti ne patį geriausią pagal kokybės kriterijų ekspertų įvertintą „Steinway“ D-274, o gana naują pasaulyje gaminį „Fazioli“ F278.

„Kadangi Valdovų rūmų paskelbtame konkurse buvo nurodyta, kad ketinama įsigyti aukščiausios klasės fortepijoną, šiam konkursui pasiūlėme Steinway D-274 fortepijoną. Konkursas buvo parengtas pagal ekonominio naudingumo kriterijus; ekspertų parašyti įvertinimo balai buvo aukščiausi „Steinway“ fortepijonui, tačiau susumavus kainos / kokybės balus nežymiai į priekį išėjo „Fazioli“ instrumentas, kuris ir buvo vėliau įsigytas.

Mūsų firma UAB „Organum“ yra firmos „Steinway&Sons“ atstovė Lietuvoje. Šios garsiausios pasaulyje fortepijonų gamintojos instrumentai jau daugiau nei šimtmetį yra kiekvienos profesionalios muzikos scenos būtinas atributas. Be šių fortepijonų neapsieina nė viena filharmonija ar jai prilygintina koncertų salė, jie stovi Muzikos akademijose ir kitose muzikos institucijose. Prisegtuose dokumentuose rasite pasaulinę statistiką, kiek pianistų savo koncertams renkasi „Steinway“ fortepijonus, žinoma, jei iš viso yra tokia galimybė pasirinkti. Kaip galima nesunkiai įsitikinti, profesionalioje scenoje „Steinway“ naudojimas siekia 95–98 %. Tarp aukščiausios klasės koncertinių fortepijonų dar galima paminėti (eilė pagal panaudojimo dažnumą) japonų „Yamaha“, austrų „Bosendorfer“, italų „Fazioli“ bei japonų „Kawai“ fortepijonus, tačiau visų šių likusių gamintojų fortepijonų panaudojimo procentas kartu sudėjus tesiekia 3–4 %.

Lietuvoje per Nepriklausomybės laikotarpį „Steinway“ D-274 (koncertinio) modelio instrumentus įsigijo Filharmonija, Kongresų rūmai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (dukart), Klaipėdos koncertų salė, Klaipėdos universiteto menų fakultetas, M. K. Čiurlionio gimnazija.“

Ką gi, apie „Steinway“ profesionalams ir fortepijoninės muzikos mėgėjams pasakoti nereikia. O smalsesniems galima pasiūlyti pasklaidyti „Steinway“ gamintojų leidinį (ČIA), pasidairyti interneto tinklalapyje apie įvairių fortepijonų kainas ir peržvelgti oficialią garsiausiose pasaulio koncertinėse salėse turimus fortepijonus.

Beje, D. Sverdiolas užsiminė ir apie ekspertų profesinę sąžinę bei nuoširdžiai stebėjosi, kaip čia atsitiko, kad Mūza Rubackytė yra žinoma kaip oficiali „Steinway“ pianistė, tačiau ėmė ir pasirinko „Fazioli“. Pasak D. Sverdiolo, į Hamburgą tikrinti naujo „Steinway“ D-274 skrido du ekspertai Daumantas Kirilauskas ir Rūta Rikterė. Žinoma, kad už konkurso dalyvio lėšas, kaip įprasta ir numatyta konkurso sąlygose.

Dėl klausimo apie „Yamaha“ CFX kainos kreipiausi į A. Skernevičiaus audio paslaugų įmonę „Tamsta“. Vietoj išvykusio įmonės vadovo A. Skernevičiaus į klausimus maloniai atsakė Daivaras Šulskis. Jis paaiškino, kad jų įmonės siūloma įprastinė oficiali koncertinio fortepijono „Yamaha“ CFX kaina yra 430 tūkst. Litų. D. Šulskis paaiškino, kad mažesnę kainą jie turėjo suderinti su Hamburge esamais „Yamaha“ atstovais, kurių padalinys jie yra. Dar patvirtino, kad konkurso ekspertai į Hamburgą skrido tikrinti pasiūlyto fortepijono kokybės ir jį įvertinti už konkurso dalyvio ir „Yamaha“ gamintojo lėšas. Besidomintiems gal bus įdomu pasklaidyti šių instrumentų gamintojų leidinį (ČIA). O pasidomėjus pavyko sužinoti, kad juos turi įsigijusios bemaž visos pagrindinės Lietuvos muzikos institucijos: Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Kongresų rūmuose etc.

UAB „Piano LT“ vadovo Aleksandro Šimelio nepavyko rasti Vilniuje, kadangi jis tebėra Maskvoje. Tačiau maloniai atsakė į visus pateiktus klausimus kaip tik už atvežto „Fazioli“ suderinimą atsakingas ir jį derinęs Audrius Blažiūnas. Patvirtinęs, kad konkursui pasiūlyto „Fazioli“ modelis F278 buvo ir tebėra „Piano.LT“ salone, kur lyg ir buvo patikrintas per pirmą konkurso „kokybės“ etapą. „O Mūza Rubackytė į Italiją skrido jau išrinkti fortepijono po laimėto konkurso.“ Taip pat pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso yra keturi „Fazioli“ fortepijonai – 2013 m. įsigytas Valdovų rūmų F-278, toks pat UAB „Piano LT“ salone, 2013 m. Užutrakio rūmams įsigytas F-212 ir dar vienas „Fazioli“ yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), bet įsigytas gal prieš dešimtmetį, kai dar nebuvo UAB „Piano LT“.

Apie šį instrumentą pavyko sužinoti nedaug. Kaip pranešė LMTA atstovė spaudai Vlada Kalpokaitė, „LMTA fortepijonas „Fazioli“ gautas 1996 m., tarpininkaujant Lietuvos-Italijos dvišaliam fondui. Tam reikalui į LMTA buvo atvykęs pats Paolo Fazioli. Dėl šių aplinkybių fortepijono įsigijimas LMTA negali būti lyginamas su pirkimu dabartinėmis rinkos sąlygomis. (Tiesa, modelio vis negalime pažiūrėti – Didžiojoje salėje be perstojo vyksta egzaminai. Jeigu vis dėlto būtina – bandytume kaip nors pagauti momentą).“

Apie ekspertų profesinę sąžinę...

Kaip čia nutiko su ekspertės pianistės profesine sąžine, telieka atviras klausimas ir asmeninės sąžinės reikalas. Tačiau apgailestaudama priminsiu, kad 2009 metais žurnalo „Kultūros barai“ straipsnyje (ČIA) apie „Piano.LT“ muzikos salono iššūkius ir naujuosius salone pardavinėjamus „Fazioli“ fortepijonus, salono „Piano. LT“ vadovas ir bendraturtis pianistas Aleksandras Šimelis atvirai paliudijo gana svarbų Valdovų konkurso atžvilgiu faktą. Verta pacituoti ilgoką straipsnio ištrauką su autentišku „Fazioli“ Lietuvoje atstovo ir konkurso dalyvio UAB „Piano LT“ vadovo liudijimu dar 2009 metais...

Kodėl A. Šimeliui svarbu prekiauti būtent „Fazioli“ instrumentais, kaip „Piano.lt“ tapo oficialiais atstovais Baltijos šalyse?

„Daug metų derindamas ar kitaip tvarkydamas įvairių pasaulio įmonių instrumentus, atkreipiau dėmesį būtent į „Fazioli“ (nuo paprasčiausio iki prabangiausio), kuris savo kokybe nerealiai skiriasi nuo kitų pasaulio gamintojų instrumentų. Tai mane taip paveikė, kad kartą, lankydamasis Italijoje, net užėjau į „Fazioli“ biurą padėkoti darbuotojams už tokią puikią kokybę. Asistentei pasakiau, kad aš iš Lietuvos, kad mūsų Muzikos ir teatro akademijoje taip pat yra „Fazioli“ fortepijonas ir kad Mūza Rubackytė pažįsta įmonės įkūrėją Paolo Fazioli, – prisimena A. Šimelis. – Tuo metu iš kabineto išėjo Paolo ir pakvietė pašnekėti. Valandą kalbėjomės.“

A. Šimelis sako, kad jau 60 metų perkopęs P. Fazioli toks energingas, kad jam nė iš tolo netinka apibūdinimas „tikras italas“. „Jis vadinamas pazzo (išprotėjęs – it.) Paolo. Jis genijus! Nuo Dievo pianistas ir inžinierius! – įsitikinęs A. Šimelis. /.../“

Kaip P. Fazioli vertino vilniečio norą atstovauti jo įmonei? Iš pradžių kreivai. Tik per trečiąjį susitikimą su legendine asmenybe, kai A. Šimelis atsargiai užklausė apie galimybę atstovauti „Fazioli“, italas stvėrė telefoną ir paskambino M. Rubackytei. Paklausė, kas mes tokie. „Mūza pasakė, kad aš fantastiškai restauravau jos „Bechsteiną“, o Jonas (UAB „Piano LT“ savininkas Jonas Žiburkus – R. G.) – nerealus verslininkas. To pakako – P. Fazioli patikėjo savo sertifikatą „Piano.lt“, – pasakoja salono direktorius.

MŪZOS SĄLYGA

M. Rubackytė salonui „Piano.lt“ padėjo išsirinkti ir garsųjį „Fazioli“ fortepijoną – specialiai važiavo į Italiją. „Mes taip džiaugėmės pianistės pagalba, kad, kaip verslininkai, labai neatsargiai pasielgėme pažadėdami M. Rubackytei, jog ji galės skambinti šiuo instrumentu Liepojoje (Latvija), ten šių metų pavasarį vykusiame XVII tarptautiniame žvaigždžių pianistų festivalyje, – prisimena A. Šimelis. – Pasakėm žodį ir... fortepijonas atsidūrė Liepojoje. „Fazioli“ gabenimo rūpesčiai, kitos problemos jau užsimiršta. O festivalis, kuriame tarp 16 pianistų iš 12 valstybių didžiausias dėmesys buvo skiriamas M. Rubackytei, padarė didžiulę reklamą ir mūsų instrumentui.“

Štai tokia draugystės su Paolo Fazioli istorija buvo paliudyta 2009 metais, tačiau ji prasidėjo kur kas anksčiau. Dėl draugystės galima tik pasidžiaugti. Tačiau vis daugiau neaiškumų kelia šių instrumentų įsigijimas ne tik Valdovų rūmuose.

Na, o linksmiausius įspūdžius profesionaliems muzikams ir melomanams sukėlė įamžinta valdovų nusipirkto fortepijono transportavimo fotosesija. Ir ypač prabangaus lamborginiško instrumento pakuotė. Nejaugi iš Italijos vežtam instrumentui už beveik 0,5 mln. Lt italas gamintojas Paolo Fazioli pagailėjo originalios transportavimo dėžės? Nes į Valdovų rūmus atvyko skurdžiai apvyturiuota juodoje plėvelėje mumija. Nebent tai buvo pritaikyta teatrališka inscenizacija specialiai NM LDK valdovų rūmų muziejui.

Mūza Rubackytė skambina Frantzą Lisztą Tulūzos Kapitolijaus teatre 2009 m.:

Trečios dalies tęsinyje: visi atsakymai iš Valdovų rūmų.

Daugiau: „Tai beprotybė!“ - apie naują Valdovų rūmų pirkinį (I dalis)