Bus siūloma steigti Lietuvos Respublikos karinę mokymų misiją Ukrainoje

Birželio 13 d. Seimas pritarė krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pateiktam svarstyti LR Seimui nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo projektui.

Remiantis šiuo dokumentu, būtų steigiama Lietuvos Respublikos karinė mokymų misija. Į ją nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į Ukrainą ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais būtų siunčiama iki  60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Iki šiol metu Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo ir konsultavimo programose dalyvaujantys kariai į Ukrainą vyko komandiruotės pagrindu. Pradėjus karinę mokymo misiją, bus suvienodintos karių apmokėjimo sąlygos su kitomis tarptautinėmis operacijomis, į kurias teisės aktų nustatyta tvarka yra siunčiamas krašto apsaugos sistemos personalas užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.

„Lietuva nuo Rusijos karinės agresijos pradžios remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą ir teikia visą  įmanomą teisiškai leidžiamą paramą. Įsteigus misiją Lietuvos ir Ukrainos karinis bendradarbiavimas pakils  į naują kokybinį  lygmenį - misija leis Lietuvos kariuomenei, derinant su kolegomis iš Ukrainos, efektyviau identifikuoti ir suplanuoti, kur, kada ir kokią mokymų ar  patariamąją programą Ukrainos kariams“, – sako R. Karoblis.

Lietuvos karinė mokymų misija apims jau antrus metus vykstantį Lietuvos kariuomenės instruktorių dalyvavimą dvišalėse ir daugiašalėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rengimo iniciatyvose. Ministras pabrėžė, jog Lietuva ir toliau savo karius į Ukrainą siųs tik mokymų tikslais - misijos steigimas niekaip nesudaro prielaidų Lietuvos kariams tiesiogiai dalyvauti kovos veiksmuose ir Ukrainos vykdomoje antiteroristinėje operacijoje.

Misijos mandatas taip pat sudarys sąlygas krašto apsaugos sistemai efektyviau planuoti paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat palengvins jos valdymo bei finansavimo procesus.

Nuolatinis bendradarbiavimas su Ukraina išlieka vienu svarbiausių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų: Lietuva remia Ukrainos euroatlantines aspiracijas, padeda jai įgyvendinti užsibrėžtus kariuomenės artėjimo prie NATO standartų tikslus bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Po pristatymo už projektą balsavo 97 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 22 d.

Šaltinis: kam.lt