Būtina jungtis tiems, kas dar gali judėti, priešintis demagogijai, melui, neteisybei Lietuvoje

„Laisvo laikraščio“ interviu su Europos Parlamento nariu Rolandu Paksu.

- Gerbiamas Prezidente, neseniai paskelbėte Kreipimąsi į Tautą – „Nebegalima ilgiau tylėti, atėjo metas sakyti skausmingą tiesą, ja gyventi ir dėl jos kovoti“. Kaip suprantu, tai kvietimas vienytis visoms pažangioms, pilietinėms-politinėms jėgoms Lietuvoje. Sakykite, prašau, kokios priežastys inspiravo tokį skausmingą, sakyčiau, desperatišką kreipimąsi į tautiečius?

- Nemanau, kad šis Kreipimasis skausmingas ar desperatiškas, priešingai, jis yra apgalvotas iki smulkmenų. Ko gero, jau išnaudotos visos galimybės pakeisti valstybės gyvenimą bei situaciją šalyje tokiais būdais, kokie buvo taikomi iki šiol. Turbūt kiekvienam svarbiam momentui atsiranda atitinkami sprendimai. Šiandien tinkamiausias sprendimas būtų jungtis į vieną būrį visiems neabejingiems, kas dar nėra viskuo nusivylęs, neišvažiavęs, neprasigėręs, netapęs narkomanu, nenusižudęs… Šiandien visi drauge turime pasiūlyti mūsų valstybės vystymo metmenis ir perspektyvą.

Aš manau, gal jau užtenka Lietuvoje kurti dvipartinę sistemą, užtenka uzurpuoti valdžią keliems žmonėms, užtenka tos demagogijos, kurią nuo ryto ligi vakaro girdime, užtenka neteisybės ir priešiškumo kaimynams, užtenka Lietuvai vilktis Europos Sąjungos gale, atidavinėti Briuselio biurokratams savo suverenitetą, nepriklausomybę, savo kalbą, kultūrą, papročius, užtenka linkčioti Briuselio klapčiukams už europines išmokas!..

Mūsų Tauta buvo ir, tikiuosi, dar ilgai gyvuos. Ne tam mes gyvename šitame Žemės lopinėlyje, kurį mūsų protėviai ir seneliai atkovojo, kad dabar paverstume jį dykviete kažkokiems ateiviams, visoje Europoje siautėjantiems migrantams iš Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių!.. Išties kritišką situaciją Lietuvoje patvirtinančių faktų yra daugybė, nuo europinių kainų iki menkų trečiojo pasaulio šalių atlyginimų. Dėl šalyje pritvinkusios neteisybės ir neteisingumo jausmo jau nebegalime ilgiau tylėti, todėl ir gimė tas mūsų Kreipimasis į tautiečius vienytis.

- Betgi turėtų būti iš anksto numatomi kažkokie organizaciniai veiksniai, siekiant realizuoti, praktiškai įgyvendinti gerus „tvarkiečių“ ketinimus?

- Be abejo, viskas bus labai atsakingai, kruopščiai paruošta, kadangi partija Tvarka ir teisingumas – tai organizuota politinė jėga, vienijanti virš 14 tūkstančių narių, turinti savo partinę struktūrą bei skyrius visoje šalyje. Mes būsime sudedamąja dalimi tų žmonių, pasiryžusių kurti nacionalinę, demokratišką, konstitucinę valstybę, kuria lietuviai galėtų didžiuotis. Aš kartais pagalvoju: kai grabnyčia tau prie galvos degs, iškils pagrindinis gyvenimo klausimas – ar tu viską padarei, ką galėjai padaryti, gyvendamas savo laiku ir šioje vietoje? Tai esminis klausimas, į kurį kiekvienas žmogus turėtų sau atsakyti.

Man, asmeniškai, dabar būtų kur kas paprasčiau, patogiau (ypač kai pernai gruodį Seimas neprabalsavo už Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimą) numoti į viską ranka, likti Europos Parlamente ir toliau darbuotis Europos labui. Tai labai paprastas variantas. Bet vis tiek į tą esminį žmogaus gyvenimo klausimą reikės atsakyti – ar padarei viską, ką galėjai padaryti, kas dar įmanoma padaryti vardan tos Lietuvos?.. Tikiu, jog mums pakaks kompetencijos, supratimo, užsispyrimo, pažangių idėjų, ryžto, todėl vien tik Kreipimusi į tautiečius tikrai niekas nepasibaigs!..

- Tarkim, prezidento Rolando Pakso Kreipimasis į Tautą yra savalaikis, išties aktualus, bet ar galėtumėte konkretizuoti adresatą? Turite omenyje konkrečias, šiuo metu Lietuvoje jau veikiančias pilietines iniciatyvas, kurios turėtų sureaguoti, atsiliepti į jūsų iniciatyvą?

- Mūsų Kreipimosi adresatas – visi tautiečiai, pilietiškai aktyvūs žmonės, kurie jaučiasi savo Tėvynės patriotais, visi tie, kurie dar juda-kruta ir turi savyje supratimo, sąžinės, atjautos, gerų idėjų, užsispyrimo, noro veikti, visi tie, kurių netenkina esama padėtis Lietuvoje.

- Turbūt  jums yra žinoma, B3 grupė neseniai apsijungė su Mūsų gretomis, Respublikonų, Pensininkų partijomis. Ar nemanote, kad reikėtų ieškoti sąlyčio taškų bendrai veiklai?

- Nenorčiau dabar konkretizuoti. Bet kokiu atveju, artimiausiu metu mes paruošime ir paskelbsime būsimos Lietuvos METMENIS. Tautiečiai su savo siūlymais bei idėjomis, kurie pritars pagrindinėms mintims ir programinėms nuostatoms, bus kviečiami jungtis prie mūsų. Mes esame atviri visiems piliečiams, kuriems rūpi Lietuvos ateitis. Prasidėjęs procesas turi subręsti. Viskam savas laikas.

- Metų sandūroje partijai Tvarka ir teisingumas STT pareiškė įtarimus dėl „prekybos poveikiu“, tuo pat metu „patriarcho“ anūkas Gabrielius Landsbergis, „paveldėjęs“ konservatorių partijos pirmininko postą, postringauja apie skaidrumą politikoje ir kritikuoja valdančiąją koalicija, kurioje dvi „kriminalinės“ partijos. Visi ženklai, jog užsakomasis „tvarkiečių“ puolimas prieš Seimo rinkimus dar labiau suaktyvės, bus ir toliau tęsiamas?

- Gerai žinome, pati tamsiausia naktis būna prieš aušrą. Visi tie STT puolimai bei „dovanos“ kalėdiniu laikotarpiu – tai policinės valstybės požymiai. Tikrai neturiu nieko prieš Lietuvos policiją, kaipo tokią. Aš čia kalbu apie policinius metodus, kurie taikomi, siekiant susidoroti su politiniais oponentais. Tokie uzurpuotos valstybės metodai tiktai parodo kai kurių politinių veikėjų desperaciją. Taip siekiama įbauginti kitaip mąstančius, supriešinti politikus. Mažesnės politinės partijos, turinčios apie 1,5 tūkstančio narių, nuo š. m. kovo 1 d. bus likviduotos. Pradėtas spec. tarnybų puolimas prieš partiją Tvarka ir teisingumas – tai aiškus kelias į dvipartinę sistemą!..

Pavyzdžiui, imkime politinių partijų finansavimą. Taigi viskas Lietuvoje jau uždrausta, ką tik buvo įmanoma uždrausti, kad partija neturėtų finansavimo ir nieko negalėtų padaryti, negalėtų plačiau paskleisti savo idėjų. Po to žurnalistai, politologai stebisi, kokios neįdomios rinkimų kampanijos, tarsi pas mus apskritai nevyksta demokratiški rinkimai!..

Pasižiūrėkite į demokratines Europos valstybes, kur rinkimai – tikra šventė, kur vyksta aktyvios piliečių diskusijos, politikų susitikimai su rinkėjais, rengiami įvairūs koncertai, mitingai. Pažangos siekiantys europiečiai diskutuoja apie savo šalies problemas ir apie tai, kas pasikeis, jeigu į valdžią ateis viena ar kita partija.

Tik Lietuvoje absoliuti tyla!.. Čia viskas padaryta taip, kaip būdavo sovietmečiu. Balsuok nebalsavęs, bet 99 procentai prabalsuos už tuos, kurie „nepakeičiami“. Nors Lietuva vadinama demokratine valstybe, bet kai ateini į rinkimus iškart pamatai, buvusios sovietinės, Rytų Europos valstybės yra pasiekusios kur kas aukštesnį demokratinį skaidrumo lygį nei mes. Balsavimo sistemoje taikoma elektronika, modernios apsaugos priemonės ir panašiai. O vakarietiškoje Lietuvoje tebėra gajus stalininis principas – rinkimus laimi ne tas, kuris balsuoja, bet tas, kuris balsus skaičiuoja!..

Regis, tokiais metodais šalyje siekiama įgyvendinti dvipartinę sistemą, kai keturis metus valdžioje pabūna vieni, o po to ateina kiti. Net jeigu ir išlieka kokia satelitinė partijėlė, tai vieną kadenciją ji prisišlieja prie vienų, kitą kadenciją prie kitų. Valdžia sau, o žmonės sau, todėl visuomenėje sklando nusivylimas ir apatija. Milijonas tautiečių jau emigravo iš šalies, girtuoklystė provincijoje, vaikai skandinami šulinyje…

Kam patinka tokia „tvarka“ Lietuvoje, tegul nekreipia jokio dėmesio į mūsų Kreipimąsi. O tie žmonės, kurie norėtų matyti išties demokratišką valstybę, kitokią savo vaikų ir anūkų ateitį, kurie nenorėtų išvykti iš Lietuvos, manau, tikrai turėtų atkreipti dėmesį ir palaikyti mūsų iniciatyvą telktis bendram, be galo atsakingam darbui.

- Lietuvoje akivaizdūs požymiai užvaldytos, policinės valstybės, kuomet tariama „kairė“ socialdemokratai po eilinių rinkimų pakeičia tariamus „dešiniuosius“ konservatorius su satelitiniais liberalais. Deja, šalyje iš esmės niekas nesikeičia, veikiau degraduoja, psichozė „rusai puola“ bei karo kurstymo propaganda faktiškai pasitarnauja tokiems korupciniams projektams, kaip „LEO.LT“ ar „Independence“, klesti „savųjų“ protekcionizmas, konformizmas. Nors ir sunku patikėti, regis, jokių prošvaisčių?!..

- Neseniai man teko lankytis Šveicarijoje, Berno parlamente susitikti su atskirų partijų ir komitetų vadovais. Aš du kartus jų paklausiau: ar jūs esate patenkinti Šveicarijos politine sistema? Ir abu kartus man buvo atsakyta – TAIP. Ten veikia pati geriausia valdžios sistema, kokią pasaulis kažkada yra sugalvojęs. Tai tiesioginės demokratijos sistema, palaikoma aktyvaus žmonių dalyvavimo, jų pilietiškumo, taikios žmonių valios apreiškimo. Šveicarijos valdžia yra organizuojantis, piliečių valią įgyvendinantis instrumentas, o ne primetantis savo sprendimus šalies gyventojams. Tuo tarpu Lietuvos valdžia sprendimus primetinėja visai Tautai!..

Mūsų valdžiai žmonės reikalingi tiktai tada, kuomet Lietuvoje vyksta rinkimai. Ir kuo mažiau žmonių dalyvauja rinkimuose, tuo valdantiesiems yra geriau. Kuo daugiau išvykusių iš Lietuvos, tuo lengviau suvaldyti piliečius, gaunančius socialines išmokas. Juk esama tokių gyvenviečių Lietuvoje, kur jau nebeliko laisvų darbo vietų, yra tiktai valstybinės arba municipalinės. Tai reiškia, jog to rajono ar miestelio vadovas yra absoliutus imperatorius. Lojalūs valdžiai priimami į darbą, maištaujantys – atleidžiami. Balsuosi vienaip, gausi socialines išmokas, o jei balsuosi kitaip, tavo artimieji gali netekti darbo valstybinėje tarnyboje…

Aš kalbu apie sistemines spragas mūsų šalies valdyme, kadangi turime į ką lygiuotis. Man labai imponuoja šveicarų pasakymas: „Už viską, ką turime geriausio šioje valstybėje, mes turime būti dėkingi šiuo metu veikiančiai politinei, tiesioginės demokratijos valdžios sistemai!..“. Šveicarijoje paprasti žmonės dalyvauja valstybės valdyme ir pasisako svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui, įsileisti į šalį migrantus ar neįsileisti. Įsivaizduokite, jeigu kažkas iš Šveicarijos vadovų dalyvautų kokiame nors europiniame arba pasauliniame forume ir pasakytų: „Aš taip nusprendžiau“, be abejo, reakcija būtų sudėtinga. Bet kai jis pasako: „Šveicarijos gyventojai nusprendė, statyti mečetę arba nestatyti, nutiesti naują tiltą, naują elektrinę arba ne“, – tai jau visai kas kita!..

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje žmonės yra svarbiausioji dalis. Todėl aš ir sakau, jog mums visiems reikia jausti atsakomybę už savo šalies ateitį. Manau, mūsų Tautai būtina telktis, vienytis, norint efektyviau pasipriešinti valdžios uzurpavimui, valstybės užvaldymui policiniais metodais, demagogijai, neteisingumui. Kartoju, ne tam mūsų proseneliai ir tėvai iškovojo Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę!..

Mano asmeninė pozicija, kurią visad stengiuosi įdiegti į savo vadovaujamos partijos programą ir sprendimus, trumpai būtų tokia: mūsų Tautos nacionaliniai interesai ir Lietuva yra aukščiau visko!.. Mes turime sugebėti išnaudoti visas galimybes, bendradarbiaudami su Rytais ir Vakarais, su Pietų ir Šiaurės valstybėmis, mes turime būti mobilūs ieškant ekonomiškai geriausių sprendimų. Turime padaryti viską, kad Lietuvos piliečiai jaustųsi saugūs ir būtų socialiai apsaugoti, kad pensininkai neskurstų, kad būtiniausių prekių kainos atitiktų žmonių gaunamą atlyginimą, kad valstybinės tarnybos funkcionuotų skaidriai, konstruktyviai, kad valdžia tarnautų Lietuvos žmonėms ir neprimetinėtų savo sprendimų gyventojams.

- Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvoje vykdomos užsakomosios sociologinės apklausos. Pastaruoju metu prognozuojama, jog viena iš dviejų partijų, „tvarkiečiai“ arba „darbiečiai“ po būsimų Seimo rinkimų turėtų apmirti – ką manote apie tai?

- Kai skaitau naujausias prognozes apie būsimų rinkimų favoritus arba girdžiu panašias politologų kalbas, visuomet sau užduodu labai paprastą klausimą – kam tai yra naudinga? Kodėl žiniasklaidoje atsirado vienoks ar kitoks straipsnis? Ar čia kalbama apie tai, kaip norima, kad būtų, ar pateikiamas konkretus faktas?..

Jeigu apie kažkurią politinę partiją norima kalbėti remiantis konkrečiais faktais, tai tada galėtume paimti, pavyzdžiui, Lietuvos konservatorius, kurie ilgiausiai valdė mūsų valstybę, ir pateikti visą sąrašą jų atliktų „gerų“ darbų, pradedant nuo Seimo nutarimo, kuriuo konservatorių partija buvo įvardinta, kaip teroristinės organizacijos bruožų turinti politinė jėga (tai nustatė „darbietės“ L.Graužinienės vadovaujama laikinoji Seimo komisija, tyrusi Pakaunės savanorių maištą, Bražuolės tilto susprogdinimą, Juro Abromavičiaus žūtį – autoriaus pastaba), paminėti „Mažeikių naftos“ atidavimą amerikiečių kompanijai „Williams“, valstybinės įmonės „Lietuvos kuras“ privatizavimą, apskritai visą tą laukinę valstybinio turto privatizaciją pirmaisiais nepriklausomybės metais, daugiau nei du kartus išaugusią valstybinės skolą, iki 50 milijardų litų, A.Kubiliaus Vyriausybės „naktines mokesčių reformas“, kreditų paėmimą iš komercinių bankų, bet ne iš Tarptautinio valiutos fondo. O tada braukti brūkšnį ir atsakyti į klausimą: kas iš tikrųjų Lietuvoje yra kriminalinė politinė jėga?!..

Kalbant apie išankstines sociologų prognozes dėl vienos ar kitos partijos, galėčiau priminti, berods, 1999 metais kažkas sakė, kad aš ir mūsų partija – politinis lavonas. Dabar 2016 metai ir mano vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas veikia tautinės, nacionalinės valstybės interesų gynimo linkme, jais grindžia savo programinius siekius ir panašiai. Kai tuo tarpu politinė dauguma Lietuvoje pataikauja niekieno nerinktiems Briuselio biurokratams ir inertiškai stumia šalį globalistinės, federacinės Europos Sąjungos link!..

Natūraliai kyla klausimas: ar nacionalinius interesus ginanti politinė partija, kuri aiškiai pasisakė už tai, kad negalima pasirašyti ES Konstitucijos be Referendumo, gali būti mylima „tradicinių“ globalistų, federalistų? Mes gi aiškiai pasakėme, kad Lietuva be Referendumo negali atsisakyti nacionalinės valiutos lito ir įsivesti eurą. Mes sakėme, kad būtina grąžinti Lietuvos žmonėms valstybės nusavintą skolą, kai iš tikrųjų buvo galima tai padaryti.

Be abejo, Tautos ir valstybės nacionalinius interesus ginantys „tvarkiečiai“ yra nemalonūs šiuo metu veikiančiai politinei sistemai, todėl prieš mus naudojamos jėgos struktūros. Bet tokiu atveju, tokie metodai – tai jau yra Pandoros skrynios atidarymas. Pirmasis Pandoros skrynios atidarymas – 2004 metais šalyje įvykdytas antikonstitucinis perversmas. Jeigu buvo galima nuversti demokratiškai žmonių išrinktą Lietuvos prezidentą, tai po to jau galima daryti viską!..

Spec. tarnybos, prisipirkusios už Lietuvos mokesčių mokėtų pinigus moderniausios aparatūros, „prakišusios“ Seime nesąmoningus įstatymus, kad būtų galima klausytis pokalbių, sekti „kitaip galvojančius“ žmones, galiausiai pradėjo triuškinti kažkam neparankius politikus. O tie persekiojami politikai tyli, tarytum avinėliai, užuot, įvedus parlamentinę kontrolę, priversti spec. struktūras tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei!..

Kas yra pasakęs, kad Lietuvoje knibždėte knibžda žvalgų, šnipų ir panašiai? Taigi valdančioji dauguma taip pasakė!.. Nejau spec.struktūros neturi rimto darbo, jeigu ima sekti paprastus žmones, mokytojus, advokatus, politikus?!..

- Politizuota, prezidentės D.Grybauskaitės įgeidžius tenkinanti „kišeninių“  spec. tarnybų veikla – tikrai ne Lietuvos žmonių saugumo užtikrinimui, tokie autokratiški valdymo metodai – akivaizdus kenkimas mūsų valstybei!.. Vos tiktai Seime pasistūmėjo prezidento R.Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo klausimas, iškart STT užsakomoji akcija – pareikšti įtarimai jūsų vadovaujamai politinei partijai?!.. Kažin ar šios kadencijos Seimui pavyks įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimus?

- Ko gero, šiuo metu tai jau nėra esminis klausimas. Bet kuriuo atveju, mums būtina išsaugoti savo politines, žmogiškas, moralines nuostatas, jausti atsakomybę už savo valstybę, ir siekti rezultatų, pasak Čerčilio, toje situacijoje, tomis aplinkybėmis, su ta komanda ir su tais ginklais, kuriuos tu turi.

Jeigu Seimas nenori įgyvendinti Strasbūro Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimų, mes padarysime viską, kad esminiai sprendimai būtų priimami mūsų partijos būstinėje, Vilniuje, Totorių gatvėje.

- Kas ką besakytų, bet teisingumas prezidento Rolando Pakso byloje, anksčiau ar vėliau, vis tiek turės būti atstatytas Lietuvoje!..

- Patikėkite, tikrai neisiu ištiesęs ranką ir nemaldausiu, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas Strasbūro Teismo sprendimas! Jau kuris laikas politikai, politologai, kai kurie buvę KT teisėjai bando veltis į absurdiškas diskusijas – kiek metų neleisti man dalyvauti rinkimuose Lietuvoje? Nušalino prezidentą R.Paksą, pakeisdami Seime įstatymus, o norint sugrąžinti jam pilietines teises – esą būtina keisti Konstituciją. Niekas nežiūri esmės, kad Lietuvoje 2004 metais buvo įvykdytas valstybinis perversmas, kad nebeliko absoliučiai jokių kaltinimų, kurie tuo metu buvo pateikti LR prezidentui R.Paksui!.. Regis, visi dabar tiktai plaunasi savo mundurus ir ieško techninių, formalių kliūčių, kad kuo ilgiau nebūtų Lietuvoje įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Na ir tegul!..

Istorikams gerai žinomas precedentas, kai ginkluoto perversmo būdu buvo nuverstas  Lietuvos prezidentas Kazys Grinius ir po to Lietuvoje įsigalėjo autokratinis prezidento Antano Smetonos rėžimas, kurio valdymo metais šalis buvo taip demoralizuota, kad dauguma tautiečių lemtingu momentu ne tik visai nesigynė, bet su gėlėmis sutiko sovietų karines įgulas, 1940 metais kirtusias Lietuvos Respublikos sienas!.. Visi išsilakstė kas kur, o Lietuvoje likusį prezidentą Aleksandrą Stulginskį netrukus suėmė ir be jokios kaltės ištrėmė į Sibirą. Pilnai reabilitavo tiktai praėjus 18 metų po jo mirties!..

Bet mano tikslas yra visai ne tas. Dabar svarbiausias tikslas, kad partijos Tvarka ir teisingumas esminės programinės nuostatos būtų įgyvendintos. Todėl aš ir sakau, pagrindiniai sprendimai, būtini mūsų valstybei ir Tautai, bus priimami Totorių gatvėje. Mes padarysime viską, kad demokratiška Lietuva sustiprėtų, išliktų ir rytoj.

Tie, kurie 1991 sausio 13-osios naktį ramiausiai miegojo, dabar garsiausiai šaukia apie iškovotą laisvę!.. Jau nekalbant apie šalies vadovę D.Grybauskaitę, net ir tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo pasiruošęs atsitraukimo, pabėgimo iš Lietuvos kelią!.. Deja, daugumos politikų ambicijos neleidžia objektyviau pažvelgti į save ir kritiškiau vertinti savo vaidmenį valstybės gyvenime.

Labiausiai man imponuoja trys pasaulio politikai – De Golis, Ruzveltas ir Čerčilis, o iš Lietuvos politikų tarpo išskirčiau, be abejo, nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentarizmo ir demokratijos simbolį – Prezidentą Aleksandrą Stulginskį. Kaip jau sakiau, jis buvo reabilituotas po mirties, praėjus trims dešimtmečiams nuo to momento, kai 1961 metų rugsėjo 18 dieną KGB vyresnysis tardytojas kapitonas Melnikovas, peržiūrėjęs bylą, padarė išvadą, kad objektyvių kaltės įrodymų nėra, todėl suimtasis lagerininkas A.Stulginskis buvo nuteistas nepagrįstai!..

Ir kai dabar pasigirsta žurnalistų, politologų kalbos apie „SISTEMOS sudorotą Lietuvos prezidentą R.Paksą“, mano principinė nuostata išlieka nepakitusi: žmogus gali būti sudorotas tik tuo atveju, jeigu jisai pats tai pripažįsta. Bet kol tu pats savo širdyje nesijauti pralaimėjęs, tol bet kokie „susidorojimai“ tėra tiktai fikcija!..

Neketinu trauktis. Todėl aš dar kartą noriu paraginti visus geros valios Lietuvos žmones, politines bei visuomenines organizacijas jungtis bendram tikslui – už tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę! Tardamiesi su Tauta, mes turime sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui tobulėti, kurti asmeninę gerovę, siekti bendrumo pilnatvės, puoselėti kūrybiškumą, ugdyti įvairiapusiškumą ir verslumo gebėjimus.

Svarbiausiais tikslais laikau – tiesioginę ir dalyvaujamąją demokratiją, Tautos suverenitetą, tvarką valstybės tarnyboje, šeimos politiką, moralinį atgimimą, teisingus atlyginimus ir pensijas, klestinčią nacionalinę kultūrą, modernų švietimą. Kiekvieno susipratusio lietuvio pareiga – stiprinti Lietuvos politinį, ekonominį bei kultūrinį saugumą, kelti Tautos intelektualines galias. Šių tikslų įgyvendinimui mums būtina vienytis!..

- Dėkoju už pokalbį.

Parengė Juozas Ivanauskas