Buvęs prezidentės patarėjas L. Balsys: „Aš neturiu pamato netikėti profesoriumi V. Landsbergiu“

Spalio pabaigoje kilęs skandalas dėl slaptos Vidaus saugumo departamento (VSD) pažymos nutekinimo žurnalistams greičiausiai jau eina į pabaigą, nes tiek Generalinė prokuratūra, tiek Prezidentūra jau žino, kas slaptą informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonei. Keista tai, kad kol kas nėra imtasi jokių veiksmų valstybinės paslapties išdavikui nukenksminti, jokie įtarimai niekam nepareikšti. Prezidentės teigimu, Daukanto aikštė pažymą gavo tik lapkričio 4 dieną, todėl iš Prezidentūros informacija negalėjo pasklisti. O galbūt taip bandoma šį skandalą „tyliai nugesinti“? Bet kuriuo atveju, tyrimas greitai bus baigtas. Apie visa tai ir dar daugiau kalbamės su buvusiu prezidentės patarėju, dabartiniu Seimo nariu Linu Balsiu.

– Prezidentė pareiškė, kad slaptą VSD pažymą ji pamatė tik lapkričio 4 dieną, kai pats VSD  pranešė ją pateikęs spalio 31 d. Kaip taip gali būti?

– Geriausiai į tai galėtų atsakyti pats VSD ir Prezidentūra. Kiek aš girdėjau viešą prezidentės pareiškimą, tai ji labai atsargiai dėliojo žodžius, sakė, kad „įregistruota“, „pasirašyta“ spalio 31 dieną, o apiforminta pagal slaptosios raštvedybos reikalavimus pažyma atsirado lapkričio 4 dieną. Bet aš neišgirdau, jog prezidentė būtų pasakiusi, kad jokiame kitame pavidale ta pati pažyma jos nepasiekė tada, kai pasiekė visus kitus adresatus. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkę ar Ministrą pirmininką. VSD, kiek girdėjau viešojoje erdvėje, irgi yra pranešęs, kad visiems adresatams pažyma yra išsiuntinėta tą pačią spalio 31 dieną.

Aš nesakyčiau, kad prezidentė meluoja, gal iš tikrųjų ta oficialioji pažyma, apiforminta pagal visus reikalavimus, atsirado lapkričio 4 d. ir juridiškai nebuvo pasiekusi Prezidentūros. Tačiau visa ši istorija ir kalbos yra ne dėl pačios pažymos, kaip kokio popieriaus lapo, o dėl, galimai tuo metu, slaptos informacijos paviešinimo. Kokią ją gavo prezidentė ir kokiam pavidale ją turėjo galimai nutekinę žmonės, tai šiuo atveju visai nesvarbu, nebūtina kalbėti apie tą oficialų, suantspauduotą ir įrištą pažymos pavidalą. Mes kalbame apie informaciją, o kad ją turėjo prezidentė, pati neneigia. Juo labiau kad tą pačią spalio 31 dieną, kai Baltic News Service (BNS) agentūra apie tai parašė, pasirodė prezidentės vaizdo įrašas per visas televizijas, kuriame ji kalba tą patį, ką parašė BNS. Taip išeitų, kad prezidentė pati viešai pasakė valstybės paslaptimi laikomą informaciją. Jeigu pažiūrėtume laiką, kada tai parašė BNS ir kada per televizijas buvo išplatintas vaizdo įrašas, turint galvoje, kiek laiko jį reikia paruošti, nufilmuoti, sumontuoti, perduoti iš Latvijos į Lietuvą (tuo metu prezidentė lankėsi Latvijoje), paskirstyti po televizijas, tai aš daryčiau prielaidą, kad tiek informacijos teikimas BNS, tiek rengimasis valstybės vadovės sureaguoti iš anksto, parengiant pranešimą jau po to, kai bus informacija viešai paskelbta, galėjo vykti vienu metu.

– Tokiu atveju, ar turėtų Generalinė prokuratūra apklausti prezidentę?

– Mano supratimu, tie, kas vykdo tyrimą, yra laisvi ir patys sprendžia, ką jiems apklausti, ką ne. Tačiau vienoje viešoje konferencijoje, kuri vyko Seimo Europos informacijos biure dėl žurnalistų šaltinių apsaugos, aš paklausiau ten dalyvavusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo, ar jie neketina apklausti ne tik Prezidentūros darbuotojus, bet ir pačią prezidentę, nes tokią teisę jie turi. Reikia gauti paaiškinimus iš absoliučiai visų žmonių. Šiuo atveju, kadangi prezidentė taip aktyviai sureagavo į slaptos pažymos turinį, kad pati viešai pradėjo apie tai kalbėti, tai, aš manau, būtų logiška, jog toks žingsnis būtų žengtas.

– Tiek Generalinė prokuratūra, tiek prezidentė sako jau žinantys (šalies vadovė tikina, kad nutekėjimas buvo tikrai ne iš Prezidentūros), kas nutekino slaptą informaciją, tačiau nieko nesiima daryti. Kaip tai galima paaiškinti?

– Kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla atiduota teismui, tai turėtų būti paaiškinta. Aš nežinau, kokiu tikslu jie sako, nes sakymas, kad „žinau, bet nieko nesakau“, turi turbūt tam tikrą prasmę. Galbūt tai signalo pasiuntimas kažkam. Aš šito irgi negaliu suprasti, nes jeigu žinai, tai gali pasakyti, kam yra pareikšti įtarimai. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, tai, be abejo, niekas nieko neturi teisės sakyti, bet kai randamas įtariamasis ir jam pareiškiami įtarimai, tai jau galima pasakyti. Negalima komentuoti turinio, tačiau koks žmogus įtariamas, tą sakyti, aš manau, galima. Pasakė „a“, galėtų pasakyti ir „b“.       

– Kalbama, jog dabar šį skandalą bandoma „tyliai nugesinti“. Ar pritariate tokiam teiginiui?

– Tokia galimybė neatmestina, nes tie visi pareiškimai, kad specialioji komisija galbūt nuspręs, jog ten buvo visai neslapta informacija ir tuo pamatu bus galima kvalifikuoti ne kaip valstybės paslapties nutekinimą, o kaip šiaip administracinį pažeidimą arba bus pripažinta, jog čia išvis nebuvo jokios paslapties, ir byla bus nutraukta. Tai tokių galimybių specialistai, kurie yra patys dirbę tose struktūrose, kaip mano kolegos Povilas Urbšys ir Vitalijus Gailius, neatmeta. Jie supranta, kad taip gali būti, nes, matyt, tokios praktikos esama. O tokių ženklų, kad gali būti bandymų nugesinti kaltųjų paiešką, mes matome. Ypač, jeigu paaiškėtų iš tikrųjų, kaip kalbama viešojoje erdvėje, kad tas nutekintojas ir yra prezidentės vienas iš patarėjų.

– Ką šiuo atveju ketina daryti Seimas? Ar bus tik pasyvus stebėtojas, ar imsis kažkokių griežtų priemonių?

– Seimo galimybės šiuo atveju yra ganėtinai aiškiai apibrėžtos įstatyme. Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas pagal visus įstatymus, jis kol kas nėra baigtas. Mes nežinome jokių atsakymų, ar buvo tokie faktai, kas, ką ir kaip darė, tai Seimas gali tik pageidauti atsakymų, pavyzdžiui, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris yra paskirtas šitą reikalą kuruoti ir atlieka savotišką tyrimą, kiek leidžia parlamentinės kontrolės nubrėžtos įstatymo ribos, tačiau, kaip ir minėjau, kol vyksta oficialus ikiteisminis tyrimas, negalima imtis jokių kitų priemonių, jog nebūtų padaryta įtaka. Pavyzdžiui, toks prezidentės pareiškimas, kad slapta informacija iš prezidentūros tikrai negalėjo nutekėti, nes pažyma įstaigą pasiekė vėliau, yra jau savotiškas spaudimo ikiteisminiam tyrimui darymas, nes STT ir Generalinė prokuratūra, kurie atlieka tyrimą, yra tiesiogiai pavaldūs šalies vadovui. Na, tai šį pareiškimą jie gali suprasti, kaip tam tikrą spaudimą arba tam tikrą užuominą, ką tirti, ko netirti ir koks turėtų būti rezultatas. Aš manau, tai buvo savotiškai neatsargus prezidentės pasakymas bandant pranešti, jog čia (Prezidentūroje) negalėjo nieko atsitikti. Galėjo ar negalėjo, kai jau vyksta tyrimas, tai turi pasakyti tie, kurie tiria, tai yra išimtinai STT tyrėjas arba prokuroras, kuris atsakingas už šitą bylą.

O Seimas gali suburti specialiąsias komisijas, daryti apklausas, teisiškai politinį tyrimą, ar buvo padaryta žala Lietuvos reputacijai. Man atrodo, kad buvo padaryta milžiniška žala. Kai STT ima demokratinėje valstybėje, kuri pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, kuri laukia Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, dorotis su žiniasklaida, tai tokie nedemokratinio elgesio signalai yra labai negeri ir didelė žala mūsų valstybei ir jos reputacijai..     

– Kas būtų tokiu atveju, jei paaiškėtų, jog pažyma buvo nutekinta būtent iš Prezidentūros?

– Jeigu būtų pripažinta, kad iš Prezidentūros konkretus žmogus – pareigūnas, patarėjas ar kas ten bebūtų, nutekino slaptą pažymą, už tai yra numatyta atsakomybė įstatymuose ir tas žmogus turėtų eiti į teismą ir prisiimti atsakomybę. Jeigu tai būtų politinio pasitikėjimo pareigūnas, kurį išimtinai skiria arba atleidžia šalies vadovas, tai šiuo atveju čia yra šalies vadovės prerogatyva, nes tokie darbuotojai gali būti atleisti bet kurią minutę, bet kuriuo metu.

– Ar toks slaptos informacijos nutekinimas gali vykti be vyriausio vadovo, šiuo atveju prezidentės, žinios?

– Labai geras klausimas. Gali, kodėl gi ne. Pavyzdžiui, jeigu politinio pasitikėjimo komandoje yra žmonių, kurie atlieka veiksmus nesuderinę su savo vadovu, tai teoriškai galima. Tačiau praktiškai man labai sunku įsivaizduoti, kad politinėje komandoje būtų atliekamos tokios interpretacijos santykiuose su žiniasklaida. Juo labiau kad pati valstybės vadovė pripažino, jog tą informaciją ji taip pat gavo iš VSD ir paskui pati nusprendė viešai pasisakyti. Man tai labiau panašu, kad vis dėlto valstybės vadovė turėjo žinoti apie šitą pažymą ir, ko gero, tai galėjo būti tiesiog viešųjų ryšių savotiškas planas, kaip čia sureaguoti. Tą, beje, patvirtina ir profesorius Vytautas Landsbergis, dažnai mėgstantis patarti respublikos prezidentei, atėjęs tą pačią dieną (spalio 31) į televizijos laidą ir pranešęs, kad tai buvo pasiskiepijimas nuo galimų atakų. Aš neturiu pamato netikėti profesoriumi V. Landsbergiu, jis yra patyręs politikas ir galbūt net čia jo paties ir buvo patarta šitaip elgtis. Aš manau, jog šalies vadovė tikrai yra gerai informuota ir ji turi būti gerai informuota, nes kitaip būtų labai sunku susigaudyti, kas vyksta valstybėje.     

– Darbo partija prakalbo apie apkaltą prezidentei, ką apie tai manote?

– Dabar sklinda visokios interpretacijos, ar Seimas nepradės apkaltos proceso prezidentei. Aš manau, šios kalbos yra kiek ankstyvos. Teoriškai Seimas turi tokią galimybę – pavyzdys prezidento Rolando Pakso atvejis, bet tuomet Seimas subūrė komisiją ir pradėjo tyrimą, kai jau buvo aiškūs faktai, paaiškėjo tuometinio prezidento tam tikri veiklos momentai ir dėl jų niekas nediskutavo. O šiuo atveju, mes turime tik spėliones, galvojame, neturime atsakymų, klausinėjame. Kai juos (atsakymus) turėsime, kokie jie bus, tokia bus ir Seimo reakcija.

O Darbo partijos frakcija yra viena didžiausių, tai jie patys yra gana stipri politinė jėga Seime. Aišku, labai dažnai bandoma susieti Darbo partijos problemas su teisėsauga, kurias jie šiuo metu turi, ir visą šitą veiklą, lyg savotišką kovą tarp jų ir prezidentės. Tačiau turėtume būti sąžiningi ir atviri, net jeigu tokia partija iš viso neegzistuotų arba ji nebūtų Seime, arba jai nebūtų jokių bylų iškelta, tai ši istorija vis tiek galėjo būti, nes ji nesisieja su Darbo partija. Mes vis tiek turime teisę reikalauti atsakymų būtent į šitos istorijos klausimus ir tolimesni procesai, nepriklausomi nuo Darbo partijos egzistavimo, čia nėra tiesioginio ryšio. Nors galbūt ir galima susieti, galima ieškoti, kam čia kur kokia nauda, bet tai nereiškia, jog galima viską suversti į tai, kad Darbo partija bando suvedinėti sąskaitas.

*******

P. S. Istorinis spalio 31 d. prezidentės D. Grybauskaitės kreipimasis į tautą: