Darbininkai iš Rytų Europos šalių įneša daugiau, negu gauna

Šį straipsnį Danijos savaitraštis The Copenhagen Post paskelbė sausio 2 dieną.

Tyrimas pateikė naujų argumentų diskusijai dėl „gerovės turizmo”

Darbuotojų iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir septynių kitų Rytų Europos šalių indėlis į Danijos socialinės gerovės sistemą 2009-11 metais buvo didesnis, negu išmokų suma, kurią jie gavo iš Danijos valstybės – parodė Finansų ministerijos atlikta studija.  

Anot Orhuso universiteto ekonomikos profesoriaus Bo Sandemann Rasmusseno, studijos duomenys rodo, kad rytų europiečiai į Daniją atvyko dirbti, o ne naudotis Danijos socialinėmis išmokomis, pavyzdžiui, SU (Danijos studijų stipendijų ir paskolų sistema – vert. past.) studijų stipendijomis ar nedarbo pašalpomis. 

„Net jeigu kai kurie žmonės ir atvyksta pas mus norėdami tik gauti socialines išmokas, valstybė apskritai laimi, įdarbindama rytų europiečius,“ – laikraščiui Dagbladet Information teigė Rasmussenas. 

2009 m. valstybė iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovėnijos, Vengrijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Bulgarijos atvykusiems rytų europiečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijoje, išmokėjo 0,6 mlrd. kronų tokių išmokų, kaip studijų stipendijos, nedarbo pašalpos ir pensijos, tačiau iš tos pačios žmonių grupės surinko 1,7 mlrd. kronų pajamų mokesčio. Panaši padėtis buvo ir 2011 m.: valstybė iš rytų europiečių gavo 2,2 mlrd. pajamų, o išlaidos jiems sudarė 0,9 mlrd. kronų. 

Gali būti, kad gerovės turizmas – mitas

Ši studija pasirodė netrukus po praėjusį mėnesį paskelbtos žinios, kad dažnai reiškiamas nepasitenkinimas, neva dėl rytų europiečių sumažėjo paprastų darbininkų atlyginimai, neturi jokio pagrindo.

Pasak Kopenhagos universiteto Europos politikos mokslų profesorės Dorte Sindbjerg Martinsen, šie duomenys verčia iš naujo įvertinti politinę diskusiją dėl vadinamojo „gerovės turizmo”. 

„Iki šiol vyko diskusijos, ar iš tiesų egzistuoja toks reiškinys, kaip gerovės turizmas. Bet, regis, nėra šią teoriją pagrindžiančių argumentų, kai kalbame apie ES piliečius iš Rytų Europos šalių, kurie ir yra pagrindinis diskusijų objektas“, – sakė ji Dagbladet Information.

D. S. Martinsen atkreipė dėmesį, kad minėta studija apima 2009-11 m. laikotarpį, kai šalies ekonomika pergyveno finansų krizę. 

„Buvo galima tikėtis, kad tais metais darbuotojai iš Rytų Europos valstybių gaus daugiau socialinių išmokų, negu sumokės pajamų mokesčio. Bet dabar matome, kad jie vis dėlto prisideda prie šalies gerovės“, – teigė ji.

Opozicinės „Venstre“ partijos atstovas spaudai Jakob Ellemann-Jensenas pareiškė, kad gerovės turizmas gali ir nekelti grėsmės šalies ūkiui, tačiau diskusijos esmė yra ne tiek ekonomikos, kiek sąžiningumo klausimas.

„Nekyla jokių problemų, jei tokias pačias išmokas, kaip ir Danijos darbuotojai, gauna žmonės, kurie iš tiesų gyvena, dirba ir moka mokesčius Danijoje. Bet tai, kad atvykus į Daniją galima iš karto pareikalauti socialinių išmokų, pavyzdžiui, vaiko pašalpos, studento stipendijos ar nedarbo pašalpos, yra problema. Tokiu atveju rizikuojame pritraukti ne tuos žmones.“, – teigė jis Dagbladet Information.

Vertė Vaiva Bagdonienė