„Sakyčiau, kad diskusija visai nevyksta“, – apie Seimo nario Vito Matuzo (TS-LKD) ir trylikos jo kolegų Seime siūlymą atšaukti nuo kitų metų turėjusį įsigalioti draudimą reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAK) prezidentas dr. Aurelijus Veryga.http://www.ekspertai.eu/media/old/stories/2012/09/alkohol_veryga.mp3
Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.
- Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?
- Sakyčiau, kad ji visai nevyksta. Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.
Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“.
Gali būti, kad mano požiūris subjektyvus, specialaus tyrimo nedariau, bet kiek ieškau informacijos apie kitokią nuomonę dėl reklamos draudimo – jos nelabai yra. Yra mažuose, pusiau privačiuose informaciniuose portaluose, Nacionaliniame transliuotojuje arba katalikiškoje spaudoje, bet didžioji žiniasklaida iš viso sąmoningai vengia dėti kitokią nuomonę, tai yra, nuomonę, kodėl nereikėtų leisti alkoholinių gėrimų reklamos ir koks yra [draudimo] tikslas.
Matau, kad tą diskusiją siekiama užblokuoti, nes žmonės jau ne vieną kartą parodė, kad kalbant apie alkoholį visuomenės nuomonė dažniausiai yra yra labai nepalanki alkoholio gamintojams.
Apie geopolitiką ir gelbėjimą
- Raginantys atšaukti [2012 m. įsigaliosiantį ] visišką alkoholio reklamos draudimą teigia, jog reklamos pajamų praradimas sužlugdytų žiniasklaidą.
- Nesu nusiteikęs prieš žiniasklaidą ir tikrai nemanau, kad ją reikia kaip nors sužlugdyti, uždaryti ar dar ką nors tokio padaryti – ji labai reikalinga. Tačiau kokia žiniasklaida yra reikalinga? Ar reikalinga tokia, kuri netgi nebepraleidžia informacijos į viešąją erdvę, nes turi finansinį interesą? Abejoju, ar tokia ji yra reikalinga, nes tai vienas klausimas, o gali atsirasti ir kitų klausimų, kur žiniasklaida gali turėti kokį nors tiesioginį interesą, tai reiškia – visada taip bus?
Kalbos apie žiniasklaidos bankrotą arba skriaudą nėra naujos. Prieš tabako gaminių reklamos draudimą buvo lygiai tokios pačios. Buvo sakoma, kad bankrutuos visa žiniasklaida, kad neliks laikraščių, neliks televizijų, kad jie neišgyvens be tabako gaminių reklamos. Kaip matome, gyvena, ir kai kurie gyvena tikrai labai neblogai.
Yra daug manipuliavimų dėl kitų šalių kanalų. Įdomiai atrodo, kai iš alkoholinių gėrimų reklamos yra padaromi kažkokie geopolitiniai klausimai, visa tai paverčiama gynyba nuo mistinės „rusų“ žiniasklaidos. Netgi gavau vieną laišką iš Seimo nario, kad čia bus kažkokie Baltarusijos prezidento remiami kanalai, žiniasklaida, degtinė baltarusiška ir taip toliau. Viskas paverčiama į sunkiai suvokiamus argumentus, geopolitiką, kai čia nėra nieko panašaus.
Dalis tos žiniasklaidos, kuri blokuoja informaciją, nėra lietuviška, kai kurie kanalai Lietuvai jau nepriklauso, jie priklauso skandinavams. Mūsų alkoholio gamintojai, didelė dalis jų, yra ne lietuvių, o skandinavų kapitalo įmonės. Viena iš pasirašiusiųjų raštą Seimo pirmininkei dėl reklamos draudimo – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė, Investuotojų forumas, kiek žinau, vienija pirmiausiai užsienio investuotojus. Tokia košė, ir viskas pateikiama „tautinėmis spalvomis“ – „išgelbėkime lietuvišką žiniasklaidą“, nors dauguma besimalančių šitoje košėje nieko bendro su lietuviška žiniasklaida neturi, o kaip tik [yra susiję] su užsienio kapitalo įmonėmis. Visa tai kvepia, švelniai tariant, apgavyste ir interesais.
O kad išsikraustys žiniasklaida – labai abejočiau, nes tas pats buvo sakoma prieš apribojant alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu. Seimo posėdžių metu buvo pasakyta, kad komercinės televizijos išsikels į Latviją, netgi šalis buvo įvardinta, nes ten tokių apribojimų nėra. Kiek žinau, nė viena neišsikėlė.
Gąsdinimų būna kiekvieną kartą. Jeigu jau tikrai diskutuoti dėl žiniasklaidos, tai mes siūlome dalykų, kurių niekas nenori klausytis – PVM lengvata spaudai, yra siūloma, kad valstybė 2 proc. nuo surenkamo tabako ir alkoholio akcizo atriektų į specialų fondą ir iš ten būtų galima finansuoti socialinę reklamą. Ta pati žiniasklaida galėtų dalyvauti tokiuose užsakymuose ir kurti ne alkoholio reklamą, bet socialinę reklamą, uždirbti iš to.
Ko gero yra susitarimas – gamintojai pažadėjo didžiajai daliai žiniasklaidos garantuotą alkoholinių gėrimų reklamos užsakymą matyt su jau apibrėžtomis sumomis, o žiniasklaida pažadėjo daliai politikų pademonstruoti išskirtinį dėmesį per rinkimus. Dabar viskas vyksta tiesiog kosminiu greičiu – raskit jūs kitą tokią pataisą. kuri būtų per savaitę registruota, per savaitę gautų Teisės departamento išvadas, netgi vakar (05 16 – a.č.) buvo įtraukta rezerviniu klausimu į plenarinį posėdį pateikimui, bet buvo išimta.
Viskas vyksta taip greitai, kad jokiomis viešomis diskusijomis čia nekvepia. Dar daugiau – įstatymo pataisos įsigaliojimas įrašytas liepos 1 d., tai kiek čia tos diskusijos vyks? Jeigu pavyks užblokuoti visuomenės diskusijas, tai gali būti taip, kad didžioji dalis žmonių net nesužinos, kas įvyko.
Kam drausti reklamą?
- Ką davė 2008 m. įsigalioję alkoholio reklamos apribojimai?
- Išskirti atskirai jų poveikio neįmanoma, nes tuo pačiu metu vyko ir daugiau dalykų. Prasidėjo ekonominė krizė, sumažėjo žmonių pajamos. Buvo truputį padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, apribota naktinė prekyba alkoholiu – veikė kelios priemonės kartu, jos davė iš tikrųjų labai rimtų rezultatų.
Beveik trečdaliu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu. Trečdaliu sumažėjo alkoholinių psichozių. Sumažėjo vaikų apsinuodijimų alkoholiu. Gana smarkiai sumažėjo tų populiariausių vaikų gėrimų, ypač alkoholinių kokteilių vartojimas – tai jau turbūt tiesioginis alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo efektas, nes šie gėrimai yra vartojami beveik išskirtinai vaikų ir jaunimo.
Išskirti kokią dalį to sumažėjimo lėmė reklamos apribojimas neįmanoma, bet mes net neabejojame, kad tai davė efektą, nes visos pasaulyje skelbiamos studijos neabejoja reklamos įtaka jaunimui ir vaikams. Dabar jau visur [mokslinėse studijose] skelbiama, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina jaunimą pradėti alkoholį vartoti anksčiau, o tuos [vaikus ir jaunimą], kurie jau vartoja, skatina vartoti intensyviau.
- Reklamos draudimo kritikai sako abejojantys moksliniais tyrimais ir jais paremtais argumentais.
- Žinote, tais argumentais abejojama nuolat, bet svarbiausia, kad jais abejojant raštuose pateikiami kiti tyrimai, pavyzdžiui, [rašte Seimo nariams] yra pacituotas toks vienas, kad kažkur Amerikoje buvo apklausti vaikai ar paaugliai, ir 77 procentai jų nurodė, kad jų apsisprendimui reklama įtakos nedaro, o daro tėvai ar ten dar kažkas. Kaip galima tokiu klausimu įvertinti, kas iš tikrųjų darė įtaką apsisprendimui? Taip nevertinama, yra visai kitokie metodai, galų gale nenurodomas net tyrimo šaltinis, iš kur jie jį paėmė. Tuo tarpu visi kiti, dešimtys tyrimų, kurie yra apibendrinti mokslininkų grupių, ignoruojami. Aš matau tame piktybiškumą – selektyviai atsirenkami tyrimai, kurie patinka ir kurie lyg ir pritaria jų nuomonei, o į visus kitus nekreipiama dėmesio.
Įstatymas priimtas 2008 m. balandžio mėnesį, žiniasklaida turėjo dvejus metus pasiruošti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo įsigaliojimui, galėjo peržiūrėti savo reklamos strategijas, klientus, pradėti ieškoti naujų rinkų. Nieko nebuvo daroma, viskas buvo laikoma tylumoj ramumoj iki paskutinės minutės, ir dabar, kai jau artėja įsigaliojimas, pradedami va tokie veiksmai ypatinga skuba siekiant neva kažką „išsaugot“, „išgelbėt“ prisidengiant krizinėmis sąlygomis.
Krizė ir ES – ne kliūtys
- Yra teigiančių, jog alkoholio reklamos draudimą būtų tikslinga atidėti ateičiai, kai ekonominė situacija bus geresnė.
- Kai 2000 m. įsigaliojo tabako gaminių reklamos draudimas tikrai nei spaudos, nei kitos žiniasklaidos situacija nebuvo geresnė, tas laikotarpis buvo taip pat labai sunkus, bet niekas nesiginčijo, išgyveno. Juo labiau, buvo Konstitucinio teismo pasakyta, kad toks draudimas nieko nepažeidžia.
Dabar mojuojama ES direktyvomis. ES direktyvos nedraudžia šalims įsivesti kokį nors griežtesnį ribojimą, jos nustato minimalius reikalavimus, tas pats yra ir su Audiovizualine [žiniasklaidos paslaugų] direktyva, kuri tikrai nedraudžia Lietuvai drausti kokios nors reklamos atsižvelgiant į šalies kontekstą.
Sakoma – tai bus vienas iš griežčiausių draudimų Europoje. O kuri dar Europos valstybė gali „pasigirti“ tokiu gėrimu, kaip Lietuva? Na, vengrai gali pasigirti, ir mūsų kaimynai artimiausi, bet gal žiūrėkime į šalis, kurios geriau tvarkosi, negu mes, ir kur yra visokių apribojimų?
Šalyse alkoholinių gėrimų reklama reguliuojama labai skirtingai, tai nėra kliūtis valstybėms turėti skirtingą reguliavimą, ir negalima sakyti, kad valstybės nesugeba jo užtikrinti. Sugeba – visos, kurios nori, sugeba ir tą padaro.
Tiesa, prancūzai nedraudžia visiškai, jie labai sureguliavo turinį, įvedė kitus griežtus apribojimus, bet net ir po to jie stebėjo, kad alkoholinių gėrimų vartojimas pasikeitė gana ženkliai. O mokslininkai, kurie tyrinėja tabako gaminių reklamos draudimus arba apribojimus, yra pasakę, kad daliniai reklamos draudimai yra labai mažai efektyvūs. Pats efektyviausias būdas yra stengtis reklamos išvengti maksimaliai kiek tik įmanoma.
Visiškai ją uždrausti yra nerealu, nes reklama tai yra ir elgsena, kuri yra reklamuojama kino filmuose, serialuose ir panašiai, bet tokios reklamos uždraust negali nė viena šalis – neįmanoma įvesti cenzūros į filmus, bet sprendimų ieškoma visokių, tokie filmai arba laidos žymimi specialiais ženklais, kad tėvai galėtų leisti arba neleisti savo vaikams juos žiūrėti. Būdų reguliuoti tikrai labai daug, kažkuri šalis pasauly pradėjo nuo tabako gaminių reklamos draudimo, ji buvo pirma ir kažkokiu būdu išsprendė tą draudimą, dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo mes nebūsime pirmi, turime į ką pasižiūrėti – tai yra Norvegija, turinti vieną iš griežčiausių reguliavimų. Tik klausimas, ar yra noras žiūrėti.
Apie dirigentus
- Kokie bus tolesni Jūsų veiksmai?
- Pataisa dar nėra praėjusi pateikimo stadijos, dar nepaskirti komitetai, kol kas diskusijos nevyksta. Mūsų žingsniai bus labai paprasti – pirmiausiai mes visur kur įmanoma stengsimės informuoti visuomenę, mes tą jau darome. Žinote, „savo“ spaudos neturime, labai ačiū visiems, kurie nors kokią žinutę išleidžia, nes tai tikrai yra labai sudėtinga. Naudojame viską – socialinius tinklus, el.paštą, bendruomenes, siunčiame informaciją visur kur galime, kad žmonės žinotų, kas vyksta ir kad nebūtų įmanoma taip paprastai jų kvailinti, kad esą tai yra žiniasklaidos „gelbėjimas“. Tai „gelbėjimas“ labai brangia kaina – žiniasklaida nepražūtų, vienos reklamos vietą užimtų kita, aišku, trumpuoju laikotarpiu gal ir būtų nuostolių, paskui atsirastų kiti, kurie norėtų reklamuotis, o vaikams poveikis neuždraudus reklamos liktų toks, koks yra dabar.
Mūsų vaikai tikrai labai geria. Raginame visus sąmoningus tėvus – nebūkite abejingi, nes vaikai auga labai greitai, net nepajusime, kaip jie užaugs, o poveikis bus padarytas. Raginame rašyti Seimo nariams, išsakyti savo nuomonę – ar iš tikrųjų norime savo vaikų sąskaita išlaikyti pelną privačioms televizijoms ir kai kuriems laikraščiams, kurie išskyrus visuomenės bukinimą daugiau nelabai kuo ir užsiima? Netgi aiškinamajame rašte rašoma, kad žiniasklaidos kokybė ir dabar yra labai bloga, tai nežinau, kaip interpretuoti tokį pasakymą? Reiškia, jeigu reklama liks, tai ta kokybė pagerės, taip turbūt reikia suprasti?
Raginame žmones nebūti abejingais ir išsakyti savo nuomonę – pirmiausia Seimo nariams, nes galiausiai tai jie priims sprendimą atšaukti ar neatšaukti [alkoholinių gėrimų reklamos] draudimą.
Šį kartą alkoholio gamintojai elgiasi labai gudriai. Jie labai mažai lenda kalbėti patys, nes jau yra pasimokę. Susirado sąjungininkus, kurie kalba už juos. Ta taktika pasaulyje labai gerai žinoma. Jeigu prisimenate, kai buvo kalbama apie rūkymo draudimą baruose ir restoranuose, kalbėjo ne tabako gamintojai, o viešbučių ir restoranų asociacijos, visokie lyg ir su pramone tiesiogiai nesusiję žmonės.
Šiuo atveju daroma lygiai tas pats, alkoholio pramonė mokosi pačių blogiausių dalykų iš jau didelę patirtį turinčios tabako pramonės, ir kuo toliau tuo bus sudėtingiau visuomenei atskirti, koks tas tikrasis interesas, kas čia už viso to stovi. Mes puikiai žinome, kad viso šito koncerto dirigentai yra ne žiniasklaida ir ne politikai, o būtent gamintojai, kurie vos tik priėmus draudimą pasakė iš karto, kad bus imamasi veiksmų, tas yra įvardinta ir viešojoje erdvėje.
****
Aurelijus Veryga – gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, nuo 2006 m. veikiančios Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas. Kaip medikas konsultuoja pacientus, priklausomus nuo tabako, alkoholio ir stimuliuojamųjų medžiagų.
Alkoholio kontrolės įstatymas.
Pokalbis transliuotas gegužės 18 d. Klasikos laidoje „Žmonės ir idėjos“.
Seimo narys Vitas Matuzas (TS-LKD) ir trylika jo kolegų Seime pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria būtų atšaukiamas 2012 m. sausio 1 d. turėjęs įsigalioti draudimas reklamuoti alkoholį visuomenės informavimo priemonėse ir ant išorinių stendų. Po raštu Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo greta alkoholio gamintojų ir reklamos agentūrų atstovų – šešių žiniasklaidos įmones ir žurnalistus atstovaujančių organizacijų vadovų parašai.
- Kaip vyksta viešoji diskusija, kai žiniasklaidos, kuriančios šiai diskusijai erdvę, interesai sutampa su alkoholio gamintojų interesais?
- Sakyčiau, kad ji visai nevyksta. Vienoje diskusijoje su Seimo nariu Vitu Matuzu tiesiai ir pasakiau – teigiama, kad registruotomis įstatymo pataisomis siekiama paskatinti diskusiją, bet matau, kad yra atvirkščiai – niekas nesiruošia jos skatinti.
Dar daugiau, paieškojau pranešimų spaudai ir pasižiūrėjau, kas buvo rašoma apie žiniasklaidos ir alkoholio gamintojų susitikimus. Daug kur skamba tokie teiginiai, kad [alkoholio pramonės atstovai] negali pasakoti kažko daugiau, nes susitikimas „nebuvo spaudai“. Kaune vyko susitikimas su studentais, organizuota diskusija, portalui, kuris buvo prieš tai paskelbęs informaciją apie tą diskusiją, buvo liepta ją išimti, buvo parašyta taip – „gavome nurodymą iš viršaus“.
Gali būti, kad mano požiūris subjektyvus, specialaus tyrimo nedariau, bet kiek ieškau informacijos apie kitokią nuomonę dėl reklamos draudimo – jos nelabai yra. Yra mažuose, pusiau privačiuose informaciniuose portaluose, Nacionaliniame transliuotojuje arba katalikiškoje spaudoje, bet didžioji žiniasklaida iš viso sąmoningai vengia dėti kitokią nuomonę, tai yra, nuomonę, kodėl nereikėtų leisti alkoholinių gėrimų reklamos ir koks yra [draudimo] tikslas.
Matau, kad tą diskusiją siekiama užblokuoti, nes žmonės jau ne vieną kartą parodė, kad kalbant apie alkoholį visuomenės nuomonė dažniausiai yra yra labai nepalanki alkoholio gamintojams.
Apie geopolitiką ir gelbėjimą
- Raginantys atšaukti [2012 m. įsigaliosiantį ] visišką alkoholio reklamos draudimą teigia, jog reklamos pajamų praradimas sužlugdytų žiniasklaidą.
- Nesu nusiteikęs prieš žiniasklaidą ir tikrai nemanau, kad ją reikia kaip nors sužlugdyti, uždaryti ar dar ką nors tokio padaryti – ji labai reikalinga. Tačiau kokia žiniasklaida yra reikalinga? Ar reikalinga tokia, kuri netgi nebepraleidžia informacijos į viešąją erdvę, nes turi finansinį interesą? Abejoju, ar tokia ji yra reikalinga, nes tai vienas klausimas, o gali atsirasti ir kitų klausimų, kur žiniasklaida gali turėti kokį nors tiesioginį interesą, tai reiškia – visada taip bus?
Kalbos apie žiniasklaidos bankrotą arba skriaudą nėra naujos. Prieš tabako gaminių reklamos draudimą buvo lygiai tokios pačios. Buvo sakoma, kad bankrutuos visa žiniasklaida, kad neliks laikraščių, neliks televizijų, kad jie neišgyvens be tabako gaminių reklamos. Kaip matome, gyvena, ir kai kurie gyvena tikrai labai neblogai.
Yra daug manipuliavimų dėl kitų šalių kanalų. Įdomiai atrodo, kai iš alkoholinių gėrimų reklamos yra padaromi kažkokie geopolitiniai klausimai, visa tai paverčiama gynyba nuo mistinės „rusų“ žiniasklaidos. Netgi gavau vieną laišką iš Seimo nario, kad čia bus kažkokie Baltarusijos prezidento remiami kanalai, žiniasklaida, degtinė baltarusiška ir taip toliau. Viskas paverčiama į sunkiai suvokiamus argumentus, geopolitiką, kai čia nėra nieko panašaus.
Dalis tos žiniasklaidos, kuri blokuoja informaciją, nėra lietuviška, kai kurie kanalai Lietuvai jau nepriklauso, jie priklauso skandinavams. Mūsų alkoholio gamintojai, didelė dalis jų, yra ne lietuvių, o skandinavų kapitalo įmonės. Viena iš pasirašiusiųjų raštą Seimo pirmininkei dėl reklamos draudimo – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė, Investuotojų forumas, kiek žinau, vienija pirmiausiai užsienio investuotojus. Tokia košė, ir viskas pateikiama „tautinėmis spalvomis“ – „išgelbėkime lietuvišką žiniasklaidą“, nors dauguma besimalančių šitoje košėje nieko bendro su lietuviška žiniasklaida neturi, o kaip tik [yra susiję] su užsienio kapitalo įmonėmis. Visa tai kvepia, švelniai tariant, apgavyste ir interesais.
O kad išsikraustys žiniasklaida – labai abejočiau, nes tas pats buvo sakoma prieš apribojant alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu. Seimo posėdžių metu buvo pasakyta, kad komercinės televizijos išsikels į Latviją, netgi šalis buvo įvardinta, nes ten tokių apribojimų nėra. Kiek žinau, nė viena neišsikėlė.
Gąsdinimų būna kiekvieną kartą. Jeigu jau tikrai diskutuoti dėl žiniasklaidos, tai mes siūlome dalykų, kurių niekas nenori klausytis – PVM lengvata spaudai, yra siūloma, kad valstybė 2 proc. nuo surenkamo tabako ir alkoholio akcizo atriektų į specialų fondą ir iš ten būtų galima finansuoti socialinę reklamą. Ta pati žiniasklaida galėtų dalyvauti tokiuose užsakymuose ir kurti ne alkoholio reklamą, bet socialinę reklamą, uždirbti iš to.
Ko gero yra susitarimas – gamintojai pažadėjo didžiajai daliai žiniasklaidos garantuotą alkoholinių gėrimų reklamos užsakymą matyt su jau apibrėžtomis sumomis, o žiniasklaida pažadėjo daliai politikų pademonstruoti išskirtinį dėmesį per rinkimus. Dabar viskas vyksta tiesiog kosminiu greičiu – raskit jūs kitą tokią pataisą. kuri būtų per savaitę registruota, per savaitę gautų Teisės departamento išvadas, netgi vakar (05 16 – a.č.) buvo įtraukta rezerviniu klausimu į plenarinį posėdį pateikimui, bet buvo išimta.
Viskas vyksta taip greitai, kad jokiomis viešomis diskusijomis čia nekvepia. Dar daugiau – įstatymo pataisos įsigaliojimas įrašytas liepos 1 d., tai kiek čia tos diskusijos vyks? Jeigu pavyks užblokuoti visuomenės diskusijas, tai gali būti taip, kad didžioji dalis žmonių net nesužinos, kas įvyko.
Kam drausti reklamą?
- Ką davė 2008 m. įsigalioję alkoholio reklamos apribojimai?
- Išskirti atskirai jų poveikio neįmanoma, nes tuo pačiu metu vyko ir daugiau dalykų. Prasidėjo ekonominė krizė, sumažėjo žmonių pajamos. Buvo truputį padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, apribota naktinė prekyba alkoholiu – veikė kelios priemonės kartu, jos davė iš tikrųjų labai rimtų rezultatų.
Beveik trečdaliu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu. Trečdaliu sumažėjo alkoholinių psichozių. Sumažėjo vaikų apsinuodijimų alkoholiu. Gana smarkiai sumažėjo tų populiariausių vaikų gėrimų, ypač alkoholinių kokteilių vartojimas – tai jau turbūt tiesioginis alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo efektas, nes šie gėrimai yra vartojami beveik išskirtinai vaikų ir jaunimo.
Išskirti kokią dalį to sumažėjimo lėmė reklamos apribojimas neįmanoma, bet mes net neabejojame, kad tai davė efektą, nes visos pasaulyje skelbiamos studijos neabejoja reklamos įtaka jaunimui ir vaikams. Dabar jau visur [mokslinėse studijose] skelbiama, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina jaunimą pradėti alkoholį vartoti anksčiau, o tuos [vaikus ir jaunimą], kurie jau vartoja, skatina vartoti intensyviau.
- Reklamos draudimo kritikai sako abejojantys moksliniais tyrimais ir jais paremtais argumentais.
- Žinote, tais argumentais abejojama nuolat, bet svarbiausia, kad jais abejojant raštuose pateikiami kiti tyrimai, pavyzdžiui, [rašte Seimo nariams] yra pacituotas toks vienas, kad kažkur Amerikoje buvo apklausti vaikai ar paaugliai, ir 77 procentai jų nurodė, kad jų apsisprendimui reklama įtakos nedaro, o daro tėvai ar ten dar kažkas. Kaip galima tokiu klausimu įvertinti, kas iš tikrųjų darė įtaką apsisprendimui? Taip nevertinama, yra visai kitokie metodai, galų gale nenurodomas net tyrimo šaltinis, iš kur jie jį paėmė. Tuo tarpu visi kiti, dešimtys tyrimų, kurie yra apibendrinti mokslininkų grupių, ignoruojami. Aš matau tame piktybiškumą – selektyviai atsirenkami tyrimai, kurie patinka ir kurie lyg ir pritaria jų nuomonei, o į visus kitus nekreipiama dėmesio.
Įstatymas priimtas 2008 m. balandžio mėnesį, žiniasklaida turėjo dvejus metus pasiruošti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo įsigaliojimui, galėjo peržiūrėti savo reklamos strategijas, klientus, pradėti ieškoti naujų rinkų. Nieko nebuvo daroma, viskas buvo laikoma tylumoj ramumoj iki paskutinės minutės, ir dabar, kai jau artėja įsigaliojimas, pradedami va tokie veiksmai ypatinga skuba siekiant neva kažką „išsaugot“, „išgelbėt“ prisidengiant krizinėmis sąlygomis.
Krizė ir ES – ne kliūtys
- Yra teigiančių, jog alkoholio reklamos draudimą būtų tikslinga atidėti ateičiai, kai ekonominė situacija bus geresnė.
- Kai 2000 m. įsigaliojo tabako gaminių reklamos draudimas tikrai nei spaudos, nei kitos žiniasklaidos situacija nebuvo geresnė, tas laikotarpis buvo taip pat labai sunkus, bet niekas nesiginčijo, išgyveno. Juo labiau, buvo Konstitucinio teismo pasakyta, kad toks draudimas nieko nepažeidžia.
Dabar mojuojama ES direktyvomis. ES direktyvos nedraudžia šalims įsivesti kokį nors griežtesnį ribojimą, jos nustato minimalius reikalavimus, tas pats yra ir su Audiovizualine [žiniasklaidos paslaugų] direktyva, kuri tikrai nedraudžia Lietuvai drausti kokios nors reklamos atsižvelgiant į šalies kontekstą.
Sakoma – tai bus vienas iš griežčiausių draudimų Europoje. O kuri dar Europos valstybė gali „pasigirti“ tokiu gėrimu, kaip Lietuva? Na, vengrai gali pasigirti, ir mūsų kaimynai artimiausi, bet gal žiūrėkime į šalis, kurios geriau tvarkosi, negu mes, ir kur yra visokių apribojimų?
Šalyse alkoholinių gėrimų reklama reguliuojama labai skirtingai, tai nėra kliūtis valstybėms turėti skirtingą reguliavimą, ir negalima sakyti, kad valstybės nesugeba jo užtikrinti. Sugeba – visos, kurios nori, sugeba ir tą padaro.
Tiesa, prancūzai nedraudžia visiškai, jie labai sureguliavo turinį, įvedė kitus griežtus apribojimus, bet net ir po to jie stebėjo, kad alkoholinių gėrimų vartojimas pasikeitė gana ženkliai. O mokslininkai, kurie tyrinėja tabako gaminių reklamos draudimus arba apribojimus, yra pasakę, kad daliniai reklamos draudimai yra labai mažai efektyvūs. Pats efektyviausias būdas yra stengtis reklamos išvengti maksimaliai kiek tik įmanoma.
Visiškai ją uždrausti yra nerealu, nes reklama tai yra ir elgsena, kuri yra reklamuojama kino filmuose, serialuose ir panašiai, bet tokios reklamos uždraust negali nė viena šalis – neįmanoma įvesti cenzūros į filmus, bet sprendimų ieškoma visokių, tokie filmai arba laidos žymimi specialiais ženklais, kad tėvai galėtų leisti arba neleisti savo vaikams juos žiūrėti. Būdų reguliuoti tikrai labai daug, kažkuri šalis pasauly pradėjo nuo tabako gaminių reklamos draudimo, ji buvo pirma ir kažkokiu būdu išsprendė tą draudimą, dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo mes nebūsime pirmi, turime į ką pasižiūrėti – tai yra Norvegija, turinti vieną iš griežčiausių reguliavimų. Tik klausimas, ar yra noras žiūrėti.
Apie dirigentus
- Kokie bus tolesni Jūsų veiksmai?
- Pataisa dar nėra praėjusi pateikimo stadijos, dar nepaskirti komitetai, kol kas diskusijos nevyksta. Mūsų žingsniai bus labai paprasti – pirmiausiai mes visur kur įmanoma stengsimės informuoti visuomenę, mes tą jau darome. Žinote, „savo“ spaudos neturime, labai ačiū visiems, kurie nors kokią žinutę išleidžia, nes tai tikrai yra labai sudėtinga. Naudojame viską – socialinius tinklus, el.paštą, bendruomenes, siunčiame informaciją visur kur galime, kad žmonės žinotų, kas vyksta ir kad nebūtų įmanoma taip paprastai jų kvailinti, kad esą tai yra žiniasklaidos „gelbėjimas“. Tai „gelbėjimas“ labai brangia kaina – žiniasklaida nepražūtų, vienos reklamos vietą užimtų kita, aišku, trumpuoju laikotarpiu gal ir būtų nuostolių, paskui atsirastų kiti, kurie norėtų reklamuotis, o vaikams poveikis neuždraudus reklamos liktų toks, koks yra dabar.
Mūsų vaikai tikrai labai geria. Raginame visus sąmoningus tėvus – nebūkite abejingi, nes vaikai auga labai greitai, net nepajusime, kaip jie užaugs, o poveikis bus padarytas. Raginame rašyti Seimo nariams, išsakyti savo nuomonę – ar iš tikrųjų norime savo vaikų sąskaita išlaikyti pelną privačioms televizijoms ir kai kuriems laikraščiams, kurie išskyrus visuomenės bukinimą daugiau nelabai kuo ir užsiima? Netgi aiškinamajame rašte rašoma, kad žiniasklaidos kokybė ir dabar yra labai bloga, tai nežinau, kaip interpretuoti tokį pasakymą? Reiškia, jeigu reklama liks, tai ta kokybė pagerės, taip turbūt reikia suprasti?
Raginame žmones nebūti abejingais ir išsakyti savo nuomonę – pirmiausia Seimo nariams, nes galiausiai tai jie priims sprendimą atšaukti ar neatšaukti [alkoholinių gėrimų reklamos] draudimą.
Šį kartą alkoholio gamintojai elgiasi labai gudriai. Jie labai mažai lenda kalbėti patys, nes jau yra pasimokę. Susirado sąjungininkus, kurie kalba už juos. Ta taktika pasaulyje labai gerai žinoma. Jeigu prisimenate, kai buvo kalbama apie rūkymo draudimą baruose ir restoranuose, kalbėjo ne tabako gamintojai, o viešbučių ir restoranų asociacijos, visokie lyg ir su pramone tiesiogiai nesusiję žmonės.
Šiuo atveju daroma lygiai tas pats, alkoholio pramonė mokosi pačių blogiausių dalykų iš jau didelę patirtį turinčios tabako pramonės, ir kuo toliau tuo bus sudėtingiau visuomenei atskirti, koks tas tikrasis interesas, kas čia už viso to stovi. Mes puikiai žinome, kad viso šito koncerto dirigentai yra ne žiniasklaida ir ne politikai, o būtent gamintojai, kurie vos tik priėmus draudimą pasakė iš karto, kad bus imamasi veiksmų, tas yra įvardinta ir viešojoje erdvėje.
****
Aurelijus Veryga – gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, nuo 2006 m. veikiančios Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas. Kaip medikas konsultuoja pacientus, priklausomus nuo tabako, alkoholio ir stimuliuojamųjų medžiagų.
Alkoholio kontrolės įstatymas.
Pokalbis transliuotas gegužės 18 d. Klasikos laidoje „Žmonės ir idėjos“.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
