LRT paskelbė scenarijų, nuo kurio Baltijos šalims turi stingti kraujas

Ankstyvą balandžio 8-osio rytą, nuo 5 val. 30 min. į Lietuvos gyventojus ir vėl grėsmingai žvelgė Vladimiras Putinas – valstybinis transliuotojas LRT paskelbė interviu su buvusiu Pentagono štabo vadovu Eric Rosenbach.

Jame nuskambėjo perspėjimas, kurį Baltijos šalys turėtų priimti labai rimtai.

Kalbama ne apie didelę tankų invaziją, o apie daug pavojingesnį variantą: ribotą, miglotą ir politiškai apskaičiuotą Rusijos smūgį, skirtą ne tiek teritorijai užimti, kiek NATO valiai išbandyti.

Apie tai skelbiama analitinėje analizėje „Du puolimo prieš Baltijos šalis scenarijai: interviu su buvusiu Pentagono štabo vadovu“.

Pavojingiausias scenarijus – hibridinių atakų perėjimas į realų įsiveržimą panaudojant nežymėtus karius, pavyzdžiui, Narvoje. Tokio puolimo esmė būtų sukelti maksimalų neapibrėžtumą: ar tai jau tikras karas, ar dar tik provokacija?

Būtent tokios sumaišties Kremliui ir reikėtų, nes ji stabdytų NATO reakciją ir leistų patikrinti, ar 5-asis straipsnis tebėra realus įsipareigojimas, o ne tik skambi formulė.

Kitas scenarijus – smūgis per Suvalkų koridorių, siekiant atkirsti Baltijos šalis nuo likusios NATO teritorijos. Šis variantas laikomas mažiau tikėtinu, nes Rusijos pajėgos vis dar įstrigusios Ukrainoje, tačiau jo pavojus akivaizdus: jei Vakarai atrodytų susilpnėję ir susiskaldę, teorinis scenarijus gali labai greitai tapti praktiniu.

Svarbiausia interviu mintis skamba ypač niūriai: didžiausia grėsmė yra ne vien Rusijos karinė galia. Didžiausia grėsmė – Vakarų lėtumas, neapsisprendimas ir vis labiau miglotas Jungtinių Valstijų su jos lyderiu Donald Trump pasiryžimas ginti Europą.

Dar viena itin svarbi detalė: Baltijos šalys privalo būti pasirengusios 30–60 dienų išsilaikyti be visapusiško NATO įsitraukimo. Tai reiškia labai paprastą dalyką: lemtingu momentu pirmiausia gali tekti remtis savais pajėgumais, nes Aljanso politinė ir karinė reakcija gali vėluoti.

Todėl akivaizdu, kad Kapčiamiesčio karinio poligono sukūrimas, kitų karinių poligonų plėtra ir modernizacija turi būti spartinama negailint finansinių resursų ir intelektualinių pajėgų.

Nes pagrindinė E. Rosenbach žinia paprasta ir bauginanti: Rusija gali smogti ne taip, kaip visi įpratę įsivaizduoti. Ji gali pulti taip, kad pirmiausia būtų paralyžiuotas ne frontas, o Vakarų sprendimų priėmimas. Ir tada svarbiausias klausimas būtų ne tik ar Baltijos šalys atlaikys pirmą smūgį, bet ir ar NATO apskritai suspės įrodyti, kad dar yra NATO.

Susiję:

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką