Eugenijus Gentvilas ir Dalia Kuodytė skaito ekspertai.eu

BNS paskelbė, kad Seimo nariai liberalai Eugenijus Gentvilas ir Dalia Kuodytė susizgribo, kad jau tris savaites šalia jų nebesėdi kolega deputatė Neringa Venckienė. Galėtume pažerti komplimentų šiems dviem deputatamas, kad yra labai akylūs ir šį deputatės dingimo faktą pastebėjo. Tačiau jie kažkodėl nepasigedo savo kolegės tris savaites, kol jos nepradėjo ieškoti ekspertai.eu, kreipęsi į Seimo pirmininką Vydą Gedvilą ir VSD vadovą Gediminą Griną.

Tiesiog nusikalstamas Seimo aplaidumas. Pamenu, sovietiniais laikais, jei mokinys nepasirodydavo klasėje dieną kitą, klasės auklėtoja skambindavo tėvams ir klausdavo, kas nutikę. Gal simuliuoja, gal sirguliuoja, o gal nuskendo, paspringęs švendre. Anais laikais niekas dingusių be žinios žmonių nei Ispanijoj, nei Anglijoj, nei Australijoj neieškodavo. Laikai pasikeitė – atviros sienos, globalizacija. Gal moteris ramiai sau kepa kiaušinienę Garliavoje, Klonio gatvėje, o slaptosios tarnybos jos pradeda ieškoti Kanarų salose, Mozambike, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje (beje, o ar buvo Senoji Zelandija? - joje irgi reikėtų deputatės paieškoti, nes mūsų gyvenamas laikas yra labai sąlygiškas). Nesuprasi, ar gyvename sovietmetyje, ar suvaidintam ES rojuje. Paskelbkite, generalinis prokurore Dariau Valy, N. Venckienės paieškos konkursą, ir mes su draugais pėdsekiais apskraidysime visą pasaulį. Iš po žemių jums iškasime N. Venckienę, praradusią teisinę neliečiamybę. Aišku, ne pigiosiomis oro linijomis, kaip skraido ir fotografuojasi mūsų prezidentė. Po tokių skrydžių labai matosi ir atitinkamai pigi darbo kokybė.

Kad ir kaip ten būtų, N. Venckienę būtina surasti, kad ji atsakytų į porą esminių klausimų. Pirmasis yra toks: "Lietuvos ryto", didžiausio dienraščio, turinčio 34 procentus valstybės akcijų, žurnalistė Asta Kuznecovaitė rašė, kad teisėjas Jonas Furmanavičius buvęs labai patrauklus moterims vyras. Teisme, gretimame kabinete dirbusi N. Venckienė esą įsimylėjusi tą gražuolį, o jis ją ir jos meilę atstūmęs ir paniekinęs. Štai dėl ko „furija“ N. Venckienė kerštaudama savo naivų brolį narkomaną Drąsių Kedį įkalbėjo atkeršyti šešiomis kulkomis su kontroliniu šūviu į pakaušį teisėjui už meilės moteriai paniekinimą. Matyt, teisėja buvo per daug prisiskaičiusi Šekspyro, o A. Kuznecovaitė prisižiūrėjusi muilo operų.

Antrasis: kodėl ji su savo broliu tvirkino jau galimai tvirkintą mergaitę? Mergaitė juk nėra daiktas, ant kurios galima užmesti pripurkštą psichotropikų antklodėlę, plėšti iš namų, laužti kojas ir vežti nežinia kur. Už šį sadizmą N. Venckienė turėtų atsakyti, nes ji visą šį scenarijų sukūrė, siekdama patekti į Seimą prie lovio.

Ir dar. Teisininkai, pasitelkę psichiatrus ir ekspertus, privalėtų pasiaiškinti, kokios prielaidos lėmė, kad viengungis teisėjas atstūmė patrauklios blondinės ir kolegės gundymus. A. Kuznecovaitė, pasakiusi „A“, turėtų padaryti rimtą žurnalistinį tyrimą, remdamasi nutekinta informacija iš VSD bei prokuratūros, ir pasakyti „B“.

Po velnių, kam Lietuvai reikalinga ta N. Venckienė. Reikėtų tik džiaugtis, panele A. Kuznecovaite, kad tos baisios raganos Lietuvoj nebėra, o jūs ieškote butelio, kuriame ji užkimšta sėdi, ir norit vėl paleisti Džinę į laisvę. Neatkimškit, nepaleiskit, jei dar kiek nors rūpi jums Lietuvos žmonės. Jei paleisit tą raganą, visiems mums bus galas. Pasakykit tą mintį ir E. Gentvilui, ir D. Kuodytei. Jūs mūsų išsigelbėjimo nuo N. Venckienės paskutinė viltis, nes nei prezidentė, nei VSD mūsų saugumu nebesirūpina.