Europos kultūros sostinė: mažiau viešumo – ramiau

Didelės sumos, kuriomis finansuojama nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”, kelia įtarimų menininkams. Jie reikalauja griežto ir išsamaus audito.

„Esu įsitikinęs, kad plaunami pinigai. Čia negali būti nekompetencijos. Jei Elona Bajorinienė (VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė – aut.past.) būtų padariusi vieną kitą festivaliuką, niekas nebūtų pastebėjęs. Galbūt dabar griebia per didelį kąsnį...“ – tokiomis abejonėmis su „Atgimimu“ dalijosi režisierius ir aktorius Audrius Nakas. Tinklalapį "ekspertai.eu" įkūręs A.Nakas subūrė grupę menininkų, visuomenės veikėjų, švietimo darbuotojų, žadančių kelti šias ir kitas problemas. „Ir aklam aišku, kad čia kažkas negerai“, – apie Gatvės muzikos šventę, kuriai šįmet ir kitąmet buvo numatyta skirti 230 tūkst. litų, sako A.Nakas. „Tokie reiškiniai pasaulio miestuose atsiranda natūraliai, be valstybinio skatinimo ir finansavimo, būtent tuo jie šaunūs ir unikalūs. 2008 m. vasario 27 dieną, per programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (toliau – VEKS) programos pristatymą, Andrius Mamontovas atkreipė dėmesį į tai, kad toks renginys nereikalauja jokių išlaidų ir reklamos. Jo žodžiais, būtų labai gerai, jei jis tiesiog taptų gražia tradicija. Kaip žinome, šios idėjos autorius atlygio negauna. Pamačius renginio biudžetą iškilo klausimas – kokio dydžio honorarai numatyti gatvės muzikantams?“ – rašoma tinklalapyje "ekspertai.eu". VEKS programų direktorė Sandra Adomavičiūtė patikino, kad gatvės muzikantai pasitenkina tuo, kiek jiems įmetama į kepures. Jie honorarų negauna. Ji patikslino, kad Gatvės muzikos šventei šiemet numatyta 50 tūkst. litų, o dauguma "ekspertai.eu" paskelbtų sumų yra pasikeitusios. Tiesa, pasak A.Nako, jų skelbiami skaičiai buvo paimti iš oficialaus VEKS tinklalapio ir vėliau iš jo dingo. „Gatvės muzikos dieną ne taip jau lengva suorganizuoti. Kad žmonės išeitų į gatves, reikia gauti savivaldybės leidimą. Kad gautum leidimą, turi pagalvoti apie biotualetus, valymo paslaugas ir pan. Dabar 50 tūkstančių litų planuojama išleisti muzikantų marškinėliams, kepurėlėms, žemėlapiams, lankstinukams, reklamai, komunikacijai, organizaciniams darbams. Tai labai maža suma, nes gauname daug rėmėjų lėšų“, – aiškina S.Adomavičiūtė. Bus... Nebus... Kitas projektas, tiesa, vienas iš daugelio, grupei menininkų bei visuomenės veikėjų sukėlęs įtarimų,– Gatvės teatro festivalis. Jam numatyta pusė milijono litų. A.Naką stebina, kad profesionalaus teatro festivalio „Sirenos“ biudžetas iš valstybės kasos yra gerokai mažesnis už niekam nežinomą Gatvės teatro festivalį. Pasak S.Adomavičiūtės, už pusę milijono galima pakviesti tik du tris garsius užsienio teatrus. Jos teigimu, dar neaišku, kas imsis tokio didelio projekto, ar jis apskritai bus įgyvendintas: „Dabar ieškome projektų vykdytojų, kurie tartųsi su užsienio teatrais.“ VEKS puslapyje internete dar praėjusių metų balandį buvo nurodyta, kad Gatvės teatrų festivalį VEKS ketina surengti kartu Oskaro Koršunovo teatro (OKT) atstovais. Paprašyta tai paaiškinti, S.Adomavičiūtė patikino, kad dar nėra nuspręsta, kas vykdys šį projektą, nėra susitarimo nė su vienu teatru, gal tai darys OKT, gal Senamiesčio teatras. Informacija internete paskelbta, kai atsirado „programos rėmai“. Ar tai reiškia, kad su O.Koršunovo teatru susitarta iš anksto? A.Nakas įsitikinęs, kad tik dengiamasi O.Koršunovo vardu, o šis tyli, nes laukia sprendimo, ar OKT bus suteiktas miesto teatro statusas, o kartu – ir socialinės garantijos visai trupei. Pačiam O.Koršunovui prisiskambinti nepavyko. Kalbėdami apie ne vieną projektą, VEKS atstovai konkrečių projekto vykdytojų, pavyzdžiui, subkultūrų, teatrų, atlikėjų, neįvardijo, teisindamiesi tuo, kad su projektų vykdytojais dar deramasi. „Žodžių junginys „Bus nebus“ tinka daugeliui projektų. Jei pinigų būtų per mažai, direktorius pirmiausia rėktų. O jie tyli kaip pelės po šluota, nes tai naudinga, išlaidos administravimui nemažėja, – sako A.Nakas. – VEKS yra parazitinė organizacija. Kadangi iš tikrųjų Vilnius jokia Europos kultūros sostinė, reikia audituoti ir naikinti niekinius projektus bei jų fantastiškas sąmatas. Valstybės mastu tai gal ir nėra daug, bet kultūros aspektu tai yra globalūs pinigai.“ Reikia audito VEKS, anksčiau skelbusi apie kiekvieną savo žingsnį, „Atgimimui“ sakė nusprendusi teikti mažiau informacijos. Kad nekiltų tokių įtarinėjimų... „Gal kiekvieno žingsnio ir nereikia pranešti, nes prasideda klaidinga informacija, interpretacijos. Gal per anksti paskelbėme. Negalime pasakyti sumų, kol kas jos nėra tikslios “, – ėmė svarstyti programų direktorė, kaip ir kiti VEKS darbuotojai, skelbianti apie atvirumą kritikai ir naujoms idėjoms. Dėl tos pačios priežasties iš VEKS puslapio internete dingo dalis anksčiau buvusios informacijos. Režisierius A.Nakas pasakoja, kad vienas Vilniaus savivaldybės tarybos narys, paklaustas, kam reikalinga taryba, atsakė – kad nebūtų galų. „Taryba yra aukščiausias organas, ji neturi jokių įgaliojimų, labiau patariamąjį balsą. Direktorė yra samdoma, ją galima bet kada pakeisti. Kur yra galai, iš kur viskas atsiranda – daug didesnė bėda. Reikėtų atlikti ideologinę programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ analizę. Ir sena, ir nauja programa yra niekinė. Ten daug silpnų, tiksliau – tuščių, vietų. Jų pagrindiniai renginiai – gatvės, alternatyvūs, visokie šviesos festivaliai. Fejerverkai paleidžiami į orą. Meno ten nėra. Mano nuomone, VEKS yra komjaunuoliško stiliaus organizacija, kurioje beveik nėra profesionalų. Joje dirba vidutinio lygio renginių organizavimo firmų berniukai ir mergaitės“, – komentuoja aktorius. „Matyti, kad pinigų yra, ir labai nemažai. Gali būti, kad pinigų turi ir švietimas bei kitos sritys“, – svarsto A.Nakas. Režisierius pabrėžia, kad reikia griežtos atskaitomybės – valstybė taip galėtų sutaupyti dešimtis milijonų litų. Jo nuomone, finansinį įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ auditą galėtų atlikti Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, o programinį auditą turėtų atlikti garbingi menininkai, kultūros veikėjai, pavyzdžiui, keletas iš jų galėtų būti VEKS ambasadoriai Leonidas Donskis ir Andrius Mamontovas. VEKS programų direktorė sakė, jog VEKS galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms. Direktorė patikino, kad 2007–ųjų ataskaita yra, ją internete planuojama skelbti gegužės mėnesį, kai ją patvirtins savivaldybės taryba. Išsamus VEKS auditas numatomas 2010 metais. „Mūsų steigėjai yra Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija. Iš esmės jie ir daro auditą. Dabar auditą vykdo Kultūros ministerija – aiškinasi, ką VEKS praeitais metais pirko iš ministerijos skirtų lėšų“, – kalbėjo S.Adomavičiūtė. VšĮ „Vilnius Europos kultūros sostinė“ išlaidos komunikacijai ir rinkodarai – 29 milijonai litų. "ekspertai.eu" klausia: „Ar tokie mostai neatbaido privačių rėmėjų? Ar verslininkai, matydami, kaip neatsakingai naudojamos lėšos, norės remti kultūrą?“ S.Adomavičiūtė tikina, kad yra atvirkščiai – yra didžiulis sąrašas rėmėjų, kurie žada paremti įvairius projektus. Tiesa, to sąrašo VEKS tinklalapyje nėra, ten įvardyta vos keletas rėmėjų. Komentuodama didelį rinkodaros ir komunikacijos biudžetą, S.Adomavičiūtė sakė, kad jį sudaro reklama, viešieji ryšiai, leidybos paslaugos, Vilniaus miesto ir Lietuvos įvaizdžio komunikacija užsienyje. Valstybės prioritetus nustato VEKS? "ekspertai.eu" savo tinklalapyje taip pat klausia, dėl kokių priežasčių po vasario 28 dienos VEKS programos ilgalaikio poveikio punktas „kultūra iš autsaiderių taps vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų“ visiškai dingo iš VEKS internetinio tinklalapio? „Savivaldybė 4 milijonais sumažino biudžetą mūsų biurui, peržiūrėjome strategiją ir nusprendėme, kad šio punkto nebus. Tie 4 milijonai buvo numatyti užsienio komunikacijai ir kultūrinėms veikloms užsienyje, bet savivaldybės taryba nusprendė juos naudoti pati“, – aiškino programų direktorė. Kaip savivaldybė planuoja naudoti tuos pinigus, S.Adomavičiūtė atsakyti negalėjo ir nurodė, kad tai galėtų pasakyti savivaldybės kultūros ir meno skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys, tačiau jis iš komandiruotės grįš tada, kai jau būsite perskaitę šį straipsnį. Tik neaišku, kaip bendravimas su užsienio atstovais būtų padaręs kultūrą vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų... Juk prioritetai nustatomi ne užsienyje ir valstybės mastu juos turėtų nustatyti tikrai ne VEKS biuras. VEKS atstovė, paprašyta paaiškinti, kodėl „Lietuvos kultūros sostinei 2008“, palyginti su vieną vakarą trukusiu VEKS ambasadorių suvažiavimu, skirtas toks mažas biudžetas – 100 tūkst. litų (suvažiavimo linksmybės mokesčių mokėtojams kainavo 150 tūkst. litų), paaiškino, kad baimintasi atbaidyti mažesnes bendruomenes, kurios neturi didelių administracinių gebėjimų. „Lietuvos kultūros sostinės 2008“ titulas bus paskelbtas balandžio 15 dieną. Vadinasi, tos lėšos turės būti perimtos nuo balandžio iki gruodžio, o tokiai sumai tai yra trumpas laikotarpis, jei juos įsisavina nedidelė organizacija“, – sakė S.Adomavičiūtė. Projektui „Ledinis barokas“ numatyta 300 tūkst. litų. "ekspertai.eu" klausia, ar pastarųjų žiemų praktika nepataria peržiūrėti galimybę Vilniuje daryti ledo skulptūras? Juk nei pernai, nei šiemet vasario mėnesį minusinės temperatūros nebuvo. VEKS atstovė S.Adomavičiūtė patikino, kad gal šis projektas ir nebus įgyvendintas. „Tegu pasiūlo, mes atviri“, – taip programų direktorė atsakė į kitą "ekspertai.eu" klausimą, ar nėra labiau išliekančių ir labiau Vilniaus unikalų baroko paveldą atskleidžiančių būdų. Projektui „Gyvūnas“, kuriame dalyvaus vaikų darželiai ir britų neono menininkas Ronas Haseldenas, numatyta skirti 400 tūkst. litų. „Kodėl vieno britų menininko projektui su darželinukais skiriama daugiau lėšų negu visam tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“, kurio biudžetas iš valstybės kasos – apie 360 tūkst. litų?“ – klausia ta pati menininkų ir visuomenės veikėjų grupė. S.Adomavičiūtė aiškina, kad darželinukams nenumatyta už piešinius mokėti honorarų: „Pinigai bus naudojami šviesos 10 ir 20 metrų dydžio instaliacijoms.“ Programų direktorė priduria, kad pinigų neužtenka, nes yra daug projektų: „Kaip dėlionę dėliojame, ar galime įtraukti naujus projektus, kurie savo kokybe nenusileidžia dabartiniams projektams.“ „Per programos pristatymą pasijutau kaip prieš 20 metų mokykloje, kai reikėdavo eiti į kokį nors susirinkimą, antraip negausi įskaitos. Nors kaip komedija pristatymas labai geras. Ten kalbėjo kultūros ministras ir Vilniaus meras. Viskas būtų gerai, bet tik ne turint galvoje 300 milijonų, – apie vasario 27 dieną vykusį VEKS programos pristatymą kalbėjo A.Nakas. – Viena mergaitė pristatė Žmonių programą, kurios biudžetas – 11 milijonų Lt (dabar šios programos biudžetas sumažintas iki 10,5 mln.). Jei nežinotum, pagalvotum, kad ji yra visuomenininkė ir pristatė kiemo šventę už 2 tūkstančius litų.“ Viena aktorė apie Žmonių programos pristatymą A.Nakui sakė: „Jei aš tokį projektą parašyčiau stipendijai gauti, kažin ar gaučiau finansavimą.“ Kaip bus naudojami beveik 300 mln. litų - 65,16 mln. litų – kultūriniams, meno ir visuomeniniams projektams; - 29 mln. litų – rinkodaros ir komunikacijos projektams; - 188,89 mln. litų – infrastruktūros objektų rekonstravimui ir naujai statybai; - 11,23 mln. litų – nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ administravimui. Programos įgyvendinimui lėšų skiria Kultūros ministerija (apie 60 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybė (apie 40 proc.). Programą už šias lėšas planuojama įgyvendinti 2008–2010 metais. Šaltinis: VEKS Skirtumai Vien VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ administravimui skiriama 11 milijonų litų. Tokią pačią sumą valstybė skiria 10–čiai Klaipėdos dramos teatro sezonų. Visas 2005 metų Kultūros ir sporto rėmimo fondo kultūros dalies biudžetas buvo 7,75 milijono litų.  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]