Nepriklausomas portalas delfi.lt pranešė, kad žalieji valstiečiai Lietuvos nacionaliniui operos ir baleto teatrui (LNOBT) iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskyrė LNOBT scenos rekonstrukcijai.
„Tai pačiai scenos rekonstrukcijai pinigų skyrė ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 bei 2016 metais, tačiau „valstiečiai“ dar padidino finansavimą projektui“, - skelbiama straipsnyje „Valstiečiai“ G. Kėvišui itin dosnūs: pinigų kranelis vėl atsisuko“.
Primenama, kad scenos rekonstrukcijai pinigus skyrė ir ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 metais (1,5 milijono eurų) bei 2016 metais (1,3 milijono eurų).
„2017 metais naujoji kultūros ministrė skiria tam pačiam projektui 1,7 milijono eurų ir padidina finansavimą 370 tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad per trejus metus projektui jau skirta 4,5 milijono eurų“, - suskaičiavo delfi.lt.
Šį dėlfi straipsnį socialiniuose tinkluose reklmauoja ir nepriklausomo portalo redaktorėę Monika Garbačiauskaitė-Budrienė:
Tačiau aiškėja, kad nepriklausomas portalas delfi.lt paskelbė ne visai teisingą informaciją.
 |
| Kultūros ministrė. L. Ruokytė-Jonnson. Nuotr. facebook.com |
Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonnson socialiniuose tinkluose išplatino savo komentarą šiuo klausimu.
„Reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius neteisingus faktus ir interpretacijas, noriu pranešti, kad ši Vyriausybė neskyrė ir neketina skirti jokių papildomų lėšų Lietuvos Nacionalinio operos ir Baleto teatro investiciniam projektui. Šis projektas pradėtas vykdyti 2006 metais Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės, papildytas 2009 metais Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir toliau vykdytas praėjusios Vyriausybės, vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus. Projekto sąmata patvirtinta dar 2008 metais, ji sudaro 22 mln EUR, iš jų iki 2017 m. panaudota 15 mln. EUR. Taip pat primenu, kad nacionalinėms kultūros įstaigoms lėšas skiria ne ministras asmeniniu sprendimu. Jų skyrimą reglamentuoja Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kurį priima Lietuvos Respublikos Seimas.
2017 metų Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų auditavimo plane yra numatytas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos ir finansinis auditas“, - pranešė ministrė.
Ekspertai.eu, norėdami sužinoti, kodėl M. Garbačiauskaitės nepriklausomas žiniasklaidos leidinys skelbia ne visai teisingą informaciją, bandė su redaktore susisiekti.
Tačiau su M. Garbačiauskaite-Budriene ekspertai.eu susisiekti nepavyko.
Ekspertai.eu primena, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija – didžiausias į programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (liaudiškai VEKS) įrašytas infrastruktūrinis objektas. Unikaliai scenos rekonstrukcijai iš VEKS biudžeto buvo skirta santūri 80 milijonų litų suma. Pinigus įsisavinti sekėsi labai sklandžiai, kol grupė nesusipratusių visuomenininkų kreipėsi į prokuratūrą ir 2009 m. sausio 13 d. buvo pradėta baudžiamoji byla dėl keliasdešimties nugvelbtų milijonų.
Vien tik Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją 2006–2009 metais ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – už scenos įrangą mokėjo brangiau nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 milijonų litų.
Per penkerius tyrimo metus byloje buvo surinkta 80 tomų dokumentų, atlikta daugybė kratų ir 5 įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl švaistymo. Tarp įtariamųjų buvo ir LNOBT vadovas – talentingiausias Lietuvos kultūros vadybininkas, milijonierius Gintautas Kėvišas.
Tačiau 2013-ųjų rudenį, po penkerių metų kruopštaus, sunkaus ir pavojingo darbo, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas bylą nutraukė.
Priežastis banali – vokiečiai, bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“, kuri atliko visus darbus, išsivežė teatro rekonstrukcijos dokumentus.
Generalinė prokuratūra Vokietijai kelis kartus buvo išsiuntusi teisinės pagalbos prašymą, kad būtų galima apklausti šios bendrovės atstovus ir gauti iš jos darbų sutartis, tačiau jokio atsakymo iš Vokietijos teisėsaugos taip ir nesulaukė.
O neturėdami minėtų dokumentų Lietuvos prokurorai tapo bejėgiais ir neliko jokios kitos išeities, kaip tik nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo sudėties.
Tačiau 2015 metais prokurorai netikėtai tyrimą atnaujino, bet iki šios dienos jiems taip iki galo kol kas nepavyko išsiaiškinti, ar rekonstrukcija buvo vykdoma skaidriai, ar neskaidriai, todėl ikiteisminis tyrimas tęsiamas ir dabar.
Apie visą tai galima pasiskaityti ekspertai.eu publikacijoje „Netikėtas posūkis G. Kėvišo vadovaujamo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos epopėjoje“.
Vilnius buvo ketvirtasis iš Rytų Europos miestų (ir antrasis iš Rytų Europos sostinių), gavusių tarp valdininkų prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.
Šios miesto šventės kultūrinės programos (VEKS) įgyvendinimas valstybės biudžetui kainavo per 300 milijonų litų, tačiau galutinė įsisavintų pinigų suma iki šios dienos nėra žinoma.
Keli susiję:
Garsi VEKS veikėja išmoko pamokas ir talkina žaliesiems valstiečiams kultūros pinigų įsisavinimo srityje
Netikėtas posūkis G. Kėvišo vadovaujamo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos epopėjoje“
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
