Grybų karas

Neskaidrūs ir neteisingi rinkimai į Seimą neatsirado šiaip sau ar staiga – vienokių ar kitokių rinkimų pažeidimų būta ir anksčiau, bet akivaizdu – ne tokiais mastais, kad dėmesį į tai atkreiptų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ar sukiltų visuomenė, kaip dabar. Juk tam, kad būtent tokie rinkimai įvyktų, kažkas turėjo paskatinti šiuos procesus.

Dabar visą kaltę mėginama suversti VRK, net rengiamasi ją paleisti. O aš manau, kad tai bandymas eilinį kartą kaltę suversti iešmininkui, kad užsakymo „šeimininkas“ ir toliau liktų incognito (nežinomas). Taigi, mūsų „nepriklausomoje“ valstybėje eilinį kartą pasekmes bandoma paversti priežastimi. Tačiau akylesnis žmogus suvoks, kad tokių rinkimų rezultatų užsakovas yra ne kas kitas, o politinis elitas (partijos Seime ir Prezidentė). Tokiems rinkimų rezultatams politinis elitas rengėsi iš anksto. Politinių partijų veiklos finansavimo įstatymo pataisos tapo tuo instrumentu, kurį panaudodamas šis elitas pasiekė savo tikslus – bet kokia kaina pasilikti valdžioje. Pataisų pobūdis lėmė, kad rinkimų įstatymo pažeidimai buvo tiesiog užprogramuoti (balsų pirkimas, degustavimai, rinkėjų atvežimas, nepažymėta reklama, masinės informacijos priemonių – privačių televizijų neteisėtas panaudojimas ir kt.) – juk nugalėtojų niekas neteisia!

Tereikėjo tik nedidelės Politinių partijų finansavimo įstatymo analizės, kad suvoktum – rinkimai į Seimą bus būtent tokie, kokie ir įvyko (neskaidrūs, nesąžiningi, nesuteikiantys jų dalyviams vienodų sąlygų, o rinkėjams pasirinkimo galimybių). Apie tai pradėjau rašyti dar 2011 metais savo straipsnyje „Demokratijos saulėlydis? Įstatymo pataisomis Prezidentė siūlo Lietuvai dvipartinę sistemą?“ Šiemet šią temą pratęsiau straipsniuose „Kaip atrodo kelias į politinę skerdyklą“, „Privatizacija tęsiasi – savo eilės sulaukė politinė sistema“, o paskutinis tekstas, pasirodęs gegužės mėnesį, buvo pavadintas jau visiškai atvirai: „Ar Lietuva pribrendo teisingiems rinkimams?“ Šie ir kiti dalykai sudėti į blogą.

Įsitikinau ir tuo, kad nepriklausomoje Lietuvoje veikiančios „demokratinės spaudos priemonės“, apimančios bent kiek platesnę Lietuvos skaitytojų auditoriją, tokių straipsnių nespausdino, nes juos teikė šių priemonių savininkų neproteguojamas asmuo, todėl su jų turiniu susipažinti galėjo tik kai kurių portalų skaitytojai. Politinis elitas, ruošdamasis rinkimams į Seimą, sau nuotaikos negadino ir, žinoma, neskaitė. O jei ir skaitė, tai buvo labai nepatenkintas, nes „atversti kortas“ buvo aiškiai per anksti. Todėl dabar kilusią porinkiminę sumaištį, tikrą Grybų karą, galiu stebėti tik ironiškai šypsodamasis.

Žinau politikos taisykles, kur egzistuoja tik amžini interesai ir nėra tikrų draugų, bet šiuo atveju, manau, politinis elitas (Prezidentė ir parlamentinės partijos) aiškiai užsižaidė, pamiršęs į valstybės ateities pamatų liejimą įdėti betoną ir paruošti mišinį, visus mus jungiantį į vieną tautą ir vieną valstybę. Privalu žinoti, kad tai, ko nesprendžia politikai, šiandien išsprendžia emigracija. Todėl dabar virš tolesnės ir valstybės, ir tautos egzistencijos grėsmingai pakibęs Damoklo kardas.

Kodėl po rinkimų Prezidentė staiga tapo tokia principinga, kai buvo pradėta kurti valdančioji koalicija? Jeigu jau Darbo partijai buvo leista dalyvauti rinkimuose, tai kam dabar kvestionuoti rinkimų rezultatus (ir ignoruoti didelės dalies tautos balsą) net ir po to, kai iš sąrašo buvo (bus) pašalinti nusikaltę šios partijos kandidatai? Gerokai prieš rinkimus rašiau apie šią situaciją, siūlydamas aiškų sprendimą: partija, kaltinama baudžiamojoje byloje, negali dalyvauti rinkimuose, kad ir kiek gerų bei žinomų žmonių turėtų savo gretose. Bet tai liko tik balsas tyruose, nes Darbo partija buvo reikalinga elitui (ir TS-LKD, ir Prezidentei).

Manau, jog VRK negali būti vien tik rinkimų organizatorė, kaip tvirtina jos pirmininkas. Ji privalo būti atsakinga ne šiaip už rinkimus (kaip yra dabar), nesvarbu, kokiais būdais įvykusius, bet - tik už teisingus ir skaidrius rinkimus, sudaryti sąlygas visiems rinkiminės kovos dalyviams reikštis vienodai. Gaila, kad iki šiol politikai nesuvokia (o gal ir nenori suvokti), kad politikoje nėra mažų partijų, kaip nėra ir mažos politikos. Politinė valia ir priimti sprendimai yra vienodo svorio, kuris nepriklauso nuo partijai priklausančių narių skaičiaus. Pritarčiau tai nuomonei, kad VRK kompetencija numatytų teisę šalinti iš rinkiminės kovos ne tik atskirus kandidatus, iškeltus partijų, bet ir pačias partijas, pažeidusias šalies Konstituciją ar įstatymus. Politinės partijos turėtų teisę skųsti tokius VRK sprendimus Konstituciniam Teismui, kurio sprendimas turėtų būtų greitas ir neskundžiamas. Tokiu atveju, kaip Darbo partijos, jos vadovai būtų suinteresuoti baigti baudžiamąsias bylas per kaip įmanoma trumpesnį laiką ir nevilkinti proceso.

Aš pats šiuos rinkimus laikau neteisėtais (net jeigu juose dalyvautų ir 100 procentų rinkėjų) dėl to, kad jie neatspindi tikrosios tautos valios. Iš tautos buvo atimta teisė sužinoti ir pagal tą žinojimą rinktis. Iš tiesų tauta rinkosi pagal seiminių partijų turimus finansinius resursus ir tų partijų padarytas tikslines investicijas į „demokratines masinės informacijos priemones“. Lietuvos teritoriją aprėpiančios TV (LNK, TV3, LR TV ir pan.) gerokai padirbėjo tiems, kuriuos protegavo, tad dėl tokių rinkimų rezultatų stebėtis netenka.

Ką gali tokiomis sąlygoms padaryti politinis elitas, geriausiai parodė ir situacija su Liberalų ir centro sąjunga, kuri, regis, buvo per pastarąją kadenciją daugiausiai prisipinigavusi partija. Kaip sako tautos išmintis: godumas žudo. Neabejoju, jog būtent politinio elito sprendimas eliminuoti šią kaprizingą it paauglys politinę jėgą iš parlamento ir lėmė tokius jos rinkimų rezultatus. Ir tai - nepaisant turėtų finansinių resursų!

Dabar VRK internetiniame puslapyje peržvelkime rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijas. Partijų sąrašas sudėliotas pagal laimėtų vietų skaičių. Ši lentelė leidžia lengvai nustatyti tas politines jėgas (einant iš viršaus į apačią), kurios turėjo lėšų rinkimams, ir kurios ne. Ir ties kuria partija baigiasi patekusiųjų į Seimą sąrašas? Juk iš esmės niekas nepasikeitė! Tik LICS pakeitė kitas elito projektas – violetiniai. Tai gal, sakau, ateityje ir rinkimų organizuoti neverta? VRK tereikėtų paskelbti partijų turimų pinigų sumą ir pagal tai padalinti vietas Seime... Juokinga? Bet prie to jau atėjome, nes gyvename Grybų karalystėje.

Todėl manau, kad visas šis politinis triukšmas (Prezidentės „principingumas“, kreipimaisi į Administracinius teismus bei Konstitucinio Teismo rinkimų vertinimas) yra tik pasekmė to, kas buvo užprogramuota praėjusių metų viduryje, Prezidentei pateikus ir pritarus, o Seimui papildžius Partijų veiklos finansavimo įstatymą. Tai, beje, lems ir tolesnę Lietuvos politinės sistemos evoliuciją. Neabejoju, kad 2016 metais Seime jau nebus violetinių bei tvarkos erelio vaikų. O 2020-iais – darbiečių bei liberalų. Kurioziška, bet lenkų rinkimų akcija – liks. Tik norisi paklausti mūsų politinio elito: o kur tuo metu bus Lietuva?

Autorius yra LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas