Įstabiausias pasaulyje fliuksinis projektas – su „Akropolio“, „Ranga IV“ ir LAWIN milijonais

Kaip galima paveldėti ir parduoti už milijonus, ko nepaveldėjai ir ko net nėra, apie tai atidžiau pasidomėsime kitoje įstabaus Vilniaus savivaldybės fliuksizmo istorijos dalyje.

Šįkart apsistokime ties struktūriniais ir finansiniais mechanizmais, kad nuo 2007-ųjų vis dar lyg miraže plevenantys bene didžiausio pasaulyje Vilniaus fliuksinio projekto statybiniai kontūrai labiau išryškėtų. O kad būtų aiškesnis šis tyrimas ir jo kontekstinis savitumas, verta prisiminti ir paskaityti pokalbius su JMVMC (Jono Meko vizualiųjų menų centro) vadovu Kristijonu Kučinsku ir garsiausiu sovietmečio Lietuvoje fliuksinio judėjimo atstovu prof. Vytautu Landsbergiu.

Fluxus Vilnensis – finansinio mechanizmo sistema

JMVMC fliuksuojanti Giuseppe Zevolos paroda

Taigi, tik datos ir skaičiai. Garsusis pasaulyje Fluxus judėjimo pradininkas ir lietuvių kilmės niujorkietis Jurgis Mačiūnas iškeliavo Anapilin 1978 metais. Po beveik 30 metų kitas niujorkietis Jonas Mekas per jo pasirinktą Niujorko galeriją „Maya Stendhal Gallery“ 2007 metais Vilniaus savivaldybei už 5 milijonus JAV dolerių (apie 12,5 mln. litų) parduoda nenusipirktą, o kažkokiu būdu paveldėtą J. Mačiūno kolekciją, kurią sudaro daugiau nei du tūkstančiai darbų. Apie šį paveldėjimo fenomeną – vėliau. Tik priminsiu, kad pagal skelbtas žinias nuo 2006 iki 2007 metų Niujorko galerijoje pardavinėjama J. Mačiūno kolekcija stebuklingai padidėjo beveik dešimt kartų – nuo 250 iki beveik 2 500 – ir pabrango nuo 2 mln. iki 5 mln. JAV dolerių.

Šis stebuklinis virsmas buvo speciali J. Meko dovana Lietuvai ir Vilniaus savivaldybės dovana jos mylimiems vilniečiams. Taip 2007-aisiais gimė vilnietiško fliuksizmo kūnas – Jono Meko vizualiųjų menų centras (toliau – JMVMC), savitas Fluxus Vilnensis,  kuris yra susijęs su įspūdingai fliuksiniais finansais bei garsiųjų mecenatų galerija. Beveik hipnotizuojantys pavadinimai – „Akropolis“, „Ranga IV“, LAWIN...

Šio Vilniaus fliuksinio kūno viena įspūdingiausių apraiškų – nepasotinamas apetitas. Nuo 2007-ųjų naujai užgimusį fliuksinį JMVMC kūną rūpestingai maitina vilniečiai – žinantys ir nežinantys, norintys ir nenorintys – iš savojo bendrai sunešto vargano Vilniaus savivaldybės biudžeto. Tačiau tarp fliuksinio kūno valgydintojų yra ir nepaprastų mecenatų, nepagailėjusių net milijoninių dotacijų, o saugumo dėlei – net teisinių paslaugų už milijoną litų.

Keistas ir nevisiškai aiškus dosnumas gali būti numanomas tik iš sugretintų faktų. Štai tada netikėtai pradeda ryškėti profesionaliai sukaltų finansinių mechanizmų kuorai ir patikimai veikiančios finansinės sistemos pavyzdingai išvinguriuoti labirintai. Tačiau pirmiausia susipažinkime su 2007 metais laimingai gimusio fliuksinio JMVMC kūno ankstyvąja biografija.

Mažojo kūdikio didis gimimas

Neįtikėtina, kokie kartais nutinka stebuklai žmonių gyvenime. Kai pas kažkokiame tvartelyje gimusį kūdikėlį atkeliauja galingi karaliai su dosniomis dovanomis ir nuolankia pagarba. Nesuklyskite, nes kalbu ne apie dviejų tūkstančių metų legendinę krikščionybės istoriją ir jos pradžią. Labai panaši stebuklinė kitų krikštynų istorija nutiko čia ir dabar – 2007 metais Vilniuje.

Fliuksinio JMVMC kūdikio ankstyvoji biografija aprašyta unikaliame dokumente. Kartais tokie smulkūs nemalonumai kaip finansiniai patikrinimai ir jų ataskaitos gali pagadinti nuotaiką. Tačiau ne fliuksinio kūdikėlio. Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita tik dar labiau jį sutaurina, o mums padeda geriau suprasti šio fliuksinio kūdikėlio šlovės sklidiną biografiją. 

Tad atsiverskime 2009 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą Nr. R-05-6 „Dėl VšĮ „J. Meko vizualiųjų meno centras“ biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimo“. Čia smulkiai aprašyta nuo 2007 iki 2009 metų įdomioji JMVMC biografija ir gerokai stebinantis fliuksinio kūdikėlio apetito augimas. „VšĮ „J. Meko vizualiųjų menų centras“ (toliau – Įstaiga) įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1529 „Dėl viešosios įstaigos Jono Meko vizualiųjų menų centro steigimo“. Minėtu sprendimu buvo patvirtintas steigimo aktas, paskirtas įstaigos vadovas. Įstaigos steigimo aktas pasirašytas 2007-02-14, steigimo akte numatytas steigiamasis įnašas – 1000,00 Lt.“

Simboliška, kad JMVMC kūdikėlis gimė Šventojo Valentino dieną, 2007 metų vasario 14-ąją. Kaip miela, ar ne? Nors gimė ne itin turtingas, ši klaidelė kaipmat buvo pataisyta. „Savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1578 „Dėl viešosios įstaigos Jono Meko vizualiųjų menų centro nuosavo kapitalo didinimo“ buvo nuspręsta padidinti įstaigos nuosavą kapitalą, įnešant dalininko įnašą 5 000 000,00 Lt“.

Vos per mėnesį neturtingas JMVMC kūdikėlis tapo milijonierius! Kadangi tokio įstabiai fliuksinio kūdikėlio priežiūra turi būti itin rimta, už šį darbą paskiriamas ir specialus atlyginimas. „Vadovaujantis Savivaldybės Tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1529 „Dėl viešosios įstaigos Jono Meko vizualiųjų menų centro steigimo“ Įstaigos direktoriumi paskirtas Kristijonas Algirdas Kučinskas. Direktoriui nustatytas 5 000,00 Lt darbo užmokestis“.

Skeptikams atkirsiu, kad Vilniaus m. savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga JMVMC yra ne kokia eilinė dailės galerija ar paprastas meno centriukas. Nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti, apsilankius kurią dieną komercinio daugiabučio  patalpose. Bet čia toks fliuksinis pokštas, kurio suprasti nepajėgs tik nepašvęstieji.

Svarbiausias šio fliuksinio JMVMC kūdikėlio biografinis faktas yra susijęs su nuostabia gimimo dovana už 5 mln. JAV dolerių, t. y. už maždaug 12,5 mln. litų. „VšĮ „J. Meko vizualiųjų menų centras“ direktoriaus 2007-03-05 įsakymu buvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, patvirtintas komisijos darbo reglamentas, nešališkumo deklaracijos, konfidencialumo pasižadėjimai, neskelbiamų derybų kolekcijos įsigijimo viešųjų pirkimų sąlygos ir pavesta viešųjų pirkimų komisijai vykdyti kolekcijos įsigijimo procedūras. Neskelbiamų derybų „Jono Meko meno kūrinių kolekcijos pirkimo“ viešųjų pirkimų komisijos 2007-03-11 posėdžio protokolu Nr. 1 paskelbtas tiekėjo Jono Meko nurodytas pasiūlymas (iš viso 246 lapai, kaina – 5 000 000 JAV dolerių). Komisija nusprendė deleguoti komisijos narius vykdyti derybas ir, susitarus dėl kainos, pasirašyti sutartį.“

Po metų, pagal tos pačios ataskaitos duomenis, „Savivaldybės administracijos direktorius 2008-12-12 įsakymu Nr. 30-2480 „Dėl lėšų pervedimo“ įpareigojo Savivaldybės administracijos Turto departamentą pervesti 1 500 000,00 Lt viešajai įstaigai Jono Meko vizualiųjų menų centrui atsiskaityti pagal 2007-03-16 pasirašytą Meno kūrinių perdavimo sutartį. Sutartis nepateikta“.

Į paskutinį sakinį galite nekreipti dėmesio. Nes svarbiau yra konfidencialumo pasižadėjimai ir neskelbiamos derybos – toks itin skaidrių Lietuvoje viešųjų pirkimų reikalavimas. Sutarčių galima ir nepateikti, nes skaidrumas tikrintojus gerokai apakino.

Fliuksinio kūdikėlio trys karaliai – „Akropolis“, „Ranga IV“ ir LAWIN

Vilniaus fliuksinio JMVMC kūdikėlio, gimusio 2007 02 14, tučtuojau atskuba pagerbti trys karaliai su įspūdingomis milijoninių kraičių dovanomis.

2007 04 05 pagarbiai atvyksta pirmieji du karaliai. UAB „Ranga IV“ pusantro mėnesio JMVMC kūdikiui įsipareigojo kaipmat skirti 5 mln. litų paramą. O kad būtų saugus kūdikio gyvenimas, advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ pažada suteikti 1 mln. litų vertės teisinių paslaugų. Vilniaus savivaldybės tinklalapis išdidžiai paskelbia apie šias karališkas dovanas. „Jono Meko vizualiųjų menų centras sulauks verslo paramos, 2007 04 05. Šiandien, balandžio 5 d., 13.15 val. Vilniaus rotušėje Vilniaus meras Artūras Zuokas ir UAB „Ranga IV“ bei advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ atstovai pasirašys paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį ir pristatys ją žiniasklaidos atstovams. Šia sutartimi UAB „Ranga IV“ įsipareigoja VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui skirti 5 mln. litų dydžio paramą, o advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ centrui suteiks 1 mln. litų vertės teisinių paslaugų.“

2007 04 12 atskuba trečiasis karalius su dar įspūdingesne dovana. UAB „Akropolis“ įsipareigojo fliuksiniam JMVMC kūdikėliui skirti net 9 mln. litų. Apie šią dovaną viešai paskelbė Vilniaus savivaldybė. „Jono Meko vizualiųjų menų centras sulauks verslo paramos, 2007 04 12. Šiandien, balandžio 12 d., 14.30 val. Vilniaus rotušėje Vilniaus meras Artūras Zuokas ir AKROPOLIS, UAB atstovai pasirašys paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį ir pristatys ją žiniasklaidos atstovams. Šia sutartimi įsipareigoja VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui per dešimt metų skirti 9 mln. litų dydžio paramą.“

Beje, akropoliškas karalius savaitę pavėlavo dėl itin svarbios priežasties. Nes vos prieš dieną iki dovanos teikimo UAB „Akropolis“ 2007 04 11 pasirašė sutartį su Vilniaus savivaldybės administratoriaus direktoriumi dėl teritorijų plėtojimo. Toks visiškai netyčinis ir itin palankiai nuteikiantis sutapimas. Galbūt išvakarėse netgi pavyko sutaupyti kelis sėkmingai plėtojamų teritorijų milijonus, kurie iki 2016 metų garantuos fliuksino Vilniaus kūdikio orų gyvenimą.  

Na, o teisinės paslaugos už vieną milijoną litų yra ne koks pokštas. Nes LAWIN skelbiasi esanti viena iš pačių geriausių teisinių paslaugų teikėjų Baltijos šalyse. Todėl 2010 metais pradėta J. Meko teisminė byla su buvusiais Niujorko galerijos verslo partneriais, kurie J. Mekui padėjo „įsisavinti“ iš Vilniaus savivaldybės gautus 5 mln. JAV dolerių už parduotą J. Mačiūno kolekciją, turbūt gali tikėtis geriausių teisininkų pagalbos. Juk visko pasitaiko tarp verslo partnerių, kai reikia dalytis pelningą grobį.

Taigi, 2007 metų vasario 14 dieną gimęs fliuksinis Vilniaus savivaldybės JMVMC kūdikis po mėnesio jau buvo milijonierius, turintis 5 milijonų litų įstatinį kapitalą. O apsilankius trims karaliams dar praturtėjo 15 milijonų litų. Tad vos dviejų mėnesių JMVMC kūdikis jau galėjo fliuksiškai mėgautis 20 milijonų skambesiu. O dar niujorkietiška dovanėlė už 12,5 mln. litų. Visai neblogas fliuksinio Vilniaus kūdikėlio gyvenimas, ar ne?

Idiotų mulkinimas pagal Jurgį Mačiūną

Šių milijonų skaidrumas apakino visus, kurie gilios pagarbos žvilgsnius nukreipė į fliuksinį Vilniaus JMVMC kūdikėlį. Nuo itin ryškaus skaidrumo apako net tie, kurie permato tamsiausius labirintus. Svarbu, kad būtų vedlių. Galima pasikliauti ir dosniųjų karalių toliaregyste. 

Vertėtų prisiminti ir patį J. Mačiūną, kurį bent kartais pagerbti galėtų Vilniuje užgimęs ir savaip fliuksuojantis JMVMC kūdikis. Tačiau šiam padarui vargu ar artimos fluxus pradininko J. Mačiūno idėjos. Nebent kurią akimirką įvyks apreiškimas ir JMVMC kūdikėlis netikėtai nutars įvykdyti savo pirmeivio godas. Pavyzdžiui...

„1964-aisiais kraustysiuosi į Japoniją ir įkursiu ten nuolatinį kolektyvinį ūkį. Kviečiu keletą žmonių, tarp jų ir tave, 1964-aisiais tenai prisidėti. Iš pradžių į ūkį investuosiu savo pinigus, o paskui versimės augindami savo pačių maistą bei atlikdami mažus darbelius – pavyzdžiui, kurdami muziką, vaidindami, „fluksuodami“, spausdindami įvairius leidinius, išviliodami pinigų iš idiotų ir plėšdami riebius kapitalistus“ (Jurgio Mačiūno laiškas Robertui Wattsui. Elhaltenas, 1962–1963 (?). Iš knygos „Mr. Fluxus. Kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas“, Baltos lankos, 2009).

Tenka pripažinti, kad Vilniaus fliuksinis JMVMC kūdikis su savo gimdytojais ir prižiūrėtojais iš dalies vykdo J. Mačiūno programą  – „išviliodami pinigų iš idiotų ir plėšdami riebius kapitalistus“. Bent tiek.

Daugiau:
„Fluxus“ penkmečio spektaklis Vilniuje – be Lietuvos teisėsaugos dėmesio
Fliuksinio tyrimo nuo Vilniaus iki Niujorko ypatumai – su Vytautu Landsbergiu