2024 m. gruodžio 12 d.

 

Filosofų Andriaus Kubiliaus ir Antano Maceinos įžvalgos

16
Paskelbta: 2014-02-05 22:09 Autorius: Erika Drungytė | ekspertai.eu
Antanas Maceina - Lietuvos filosofas. Wikipedia.org nuotr.
Antanas Maceina - Lietuvos filosofas. Wikipedia.org nuotr.

Savo opuse apie lietuviškąjį patriotizmą, konservatorių lyderis Andrius Kubilius kreipiasi į tautiečius su kilnia misija. Pasitelkdamas praeito šimtmečio filosofus, jis mėgina dar filosofiškiau apibrėžti, kas yra lietuvio patriotizmas: „Vyčio patriotai yra pergalių patriotai, jiems rūpi, kad Lietuva laimėtų ne tik krepšinį, kad ji būtų sėkminga ir globalioje konkurencijoje, kad veržtųsi į Vakarus ir visą pasaulį (...)“, „Rūpintojėlio patriotams nerimą kelia tai, kad globalizacija ir „ėjimas į Vakarus“ gali paplauti lietuviškas šaknis (...)“. Dar daugiau - Kubilius netgi apibrėžia, kokie yra didžiausi tikro patrioto tikslai ir kas yra tikrieli Lietuvos patriotai. Anot Kubiliaus, tikrieji yra tie, kurie saugo ir gina vakarietiškąsias vertybes. Kas tokie? Prezidentė ir konservatoriai! „Rusijos „minkštajai galiai“ artima lietuviška spauda aktyviai propaguoja tokį supaprastintą „patriotizmą“, kurio vienijanti tema – tariamai didžiausias Lietuvai pavojus yra jos vakarietiška orientacija ir per tai ateinantis „tikrųjų vertybių“ griovimas, todėl sąmoningai ar nesąmoningai yra bandoma įteigti, kad didžiausias blogis yra tos orientacijos tikslas ir instrumentas – Europos Sąjunga, bei tokios orientacijos varikliai ir gynėjai – konservatoriai ir Prezidentė.“

Galiausiai Andrius Kubilius sukala taškus, kas nėra patriotai: „Todėl tokio supaprastinto pseudopatriotizmo plėtra užima vis naujas erdves, ir tariamos meilės savo kraštui aistrų matome vis daugiau. Kai kam gal ir nuoširdžiai atrodo, kad mylint Lietuvą pakanka Kovo 11- ąją praeiti su trankia eisena Gedimino prospektu, garsiai šaukiant, kad Lietuva turi priklausyti tik lietuviams, kitiems atrodo, kad tikrai mylintys savo kraštą turi visų pirma apsaugoti Lietuvą nuo kažkokių japonų bandymų apgauti lietuvius su tariamai pavojingais „Hitachi“ reaktoriais, o Lietuvos gelmes nuo kokių nors niekšų „Chevron“, derlingas žemes nuo visų plėšikiškai nusiteikusių užsieniečių, o paprastus lietuvius nuo „įtartinų“ ir dar netgi žydrų neužmirštuolių“.

Tikimės, kad skaitytojam patiks šis buvusio šalies premjero opusas ir jie pagaliau susivoks, kas esą. O mes siūlome ištrauką iš Antano Maceinos knygos „Tautinis auklėjimas“. Kubilius opuso pradžioje prisipažįsta besiremiąs Maceina. Tačiau gal šios knygos taip ir nepaskaitė?

Ištrauka iš Antano Maceinos knygos „Tautinis auklėjimas“:

1. Patriotizmo pradai
a. Patriotinis jausmas

Gimtojo krašto meilė bei jo pasiilgimas, tasai savamingas žmogaus linkimas į savuosius yra toks pat senas, kaip ir žmonija. „Patriotinis jausmas gali būti paslėptas ar aiškus, stiprus ar silpnas, bet jis buvo visados, kiek tik mes įstengiame siekti į istorijos gilumą“1). Tie trys veiksniai, kuriuos iškėlėme, kalbėdami apie tėviškę ir tėvynę, jau patį pirmąjį žmogų sujungė su aplinka, kurioje jis gyveno, ir su žmonėmis, kurie joje veikė. Tie patys veiksniai palenkia savo įtakai visus amžius ir visas kultūras. Jie sukuria tėviškę bei tėvynę, jie sukuria ir gimtojo krašto meilę.

Pirmasis iš jų, kaip matėme, yra žemė. Žemė yra tėviškės bei tėvynės atrama, ir toji pati žemė yra materialinis patriotizmo pagrindas. „Teritorija, sako M. de Munnynckas, turi ypatingą vaidmenį patriotizmo materializacijoje. Ji tampa patriotinės mūsų sielos kūnu; ji simbolizuoja mūsų vaizduotės akims visą praeities garbę, visas dabarties pastangas ir visas ateities viltis“2). Ontologinis žmogaus ryšys su šalies gamta, savaimingas žmogaus dalyvavimas josios gyvenime ir likime sudaro pamatą tam linkimui ir ilgesiui, kurį pajaučiame, iškeliavę iš gimtojo krašto.

Nostalgija yra jausminė patriotizmo apraiška. Žmogus, gyvendamas savame krašte, yra nuolatos ir savaime su juo sutapęs. Jo meilė savai žemei ir šitos meilės objektas sudaro jo psichikoje organišką vienybę. Jis nejaučia jokio tarp jų skilimo, nejaučia todėl nė gaivalingos meilės. Nuolatinis pasitūrėjimas meilės objektu, tarsi, malšina ir pačią meilę. Bet pakanka bent trumpam palikti savo šalį, pakanka atimti iš patriotizmo jo objektą, ir gimtojo krašto meilė apsireiškia visu smarkumu. Tik tada suprantame, kiek mes mylime savą žemę, ir kiek ji mums yra brangi. Su gimtosios šalies žeme mes esame suaugę ligi gelmių; ji yra tapusi, tarsi, mūsų būtybės dalimi; mes gyvename joje, ir ji gyvena mumyse. Ją todėl palikę, mes jaučiamės lyg palikę patys save, lyg atsiskyrę nuo savos būtybės dalies. Svetimas kraštas atskleidžia kažkokią tuštumą mūsų prigimtyje. Mes pasijaučiame nepilni ir savaime ilgimės to, kas šitą tuštumą užpildytų. Mes ilgimės savosios žemės. Nostalgija visų pirma yra gimtosios žemės pasiilgimas. Tiesa, mes ilgimės ir žmonių. Bet vieni žmonės niekados nesudaro tikrojo nostalgijos objekto. Šitas jausmas yra žymiai platesnis, negu pažinčių, draugiškumo ar giminystės ratas. Jis apima visą tautą ir visą tėvynę. Jis atsiremia į gimtąją žemę ir iš josios semiasi gyvybės. Kartais galima žmonių net nepasiilgti (pv. rusų tremtinių atveju), bet nostalgija dėl to nė kiek nemažėja. Charakteringa ir tai, kad Mozės nepasitikėjimas Dieviškąja Galybe jį atskyrė ne nuo žmonių, bet nuo pažadėtosios žemės. Ištrėmimas arba uždraudimas grįžti į savą kraštą yra didžiausia ir sunkiausiai pakeliama bausmė, nes ji ardo įgimtą žmogaus ryšį su žeme. Šitą mintį patvirtina Homero Odisėja, Ovidijaus Tristia, Goethes Iphigenie ir k.

Patriotizmas todėl pirmoje eilėje yra savaimingas prisirišimas prie gimtosios žemės. Kur tokio prisirišimo nėra, ten negali būti nė patriotizmo. Ten gali būti valstybinis susipratimas, pilietinė sąmonė, bet ne patriotizmas tikra prasme. Kaip tėvynės nėra be žemės, taip be žemės meilės nėra tėvynės meilės. Tiesa, vienas tik prisirišimas prie gimtosios žemės dar nėra pilnutinis patriotizmas. Patriotizmo išsivystymas eina ligi pačių žmogaus dvasios viršūnių. Bet jis prasideda nuo žemės. Patriotizmas, nepasiekęs dvasios, yra neatbaigtas ir todėl netobulas. Patriotizmas, neatsirėmęs į žemę, yra be materialinio pamato ir todėl nestiprus. Dvasia patriotizmą tvarko ir įprasmina, bet žemė jį gaivina ir ugdo.

Žmogaus ryšys su žeme nėra vienintelis tėvynę kuriąs veiksnys ir todėl nė vienintelis patriotizmo pradas. Tėvynė apima ne tik žemę, bet ir toje žemėje veikiančius žmones. Todėl ir patriotizmas yra meilė ne tik gimtojo krašto, bet ir tame krašte gyvenančių savos tautybės žmonių. Pilnutinis patriotizmas nėra įmanomas be savos tautos meilės. Gimtosios žemės meilė kyla iš ontologinio žmogaus ryšio su gamta ir padeda patriotizmui ontologinį pamatą. Tautiečių meilė atsiranda iš psichologinio žmonių pergyvenimo ir sudaro patriotizmui psichologinę atramą. Patriotizmas nėra tik ontologinis, bet jis taip pat nėra nė tik psichologinis. Patriotizmas yra visos žmogaus būtybės linkimas į savą žemę, į savą tautą ir į visa tai, kas yra su jomis surišta. Šituo atžvilgiu H. G. Lerchenfeldas teisingai patriotizmą vadina „suma jausmų, kurie žmogų riša su tėvyne ir tauta“3).

Patriotizmas, kaip jausmas, yra savaimingas dalykas. „Patriotizmas yra simpatija, savaime atsirandanti tarp visų tų, kurie yra palenkti tiems patiems aplinkos, kultūros, kalbos ir teisės veiksniams ... Patriotizmas nėra įsitikinimas“4). Prisirišimas prie savos žemės ir prie savų žmonių yra ankstesnis, negu reflektyvinis suvokimas arba valios pasiryžimas tarnauti tautai bei tėvynei. Šiuo atžvilgiu patriotizmas yra labai panašus į tą jausmą, kuris vaiką riša prie motinos. Vaikas myli savo motiną nuo pat gimimo dienos. Bet daug metų praeina, kol jis supranta šitos meilės vertę ir kilnumą. Taip yra ir su patriotizmu. Tėvynės bei tautos meilė glūdi giliausioje žmogaus prigimtyje. Ji trykšta iš pačių mūsų būtybės pagrindų. Patriotizmas yra pirmykštis elementas ir gaivalingas jausmas, „beveik nenugalimas, kuris mus pakelia ir neša, mūsų nepaisydamas“5). Daug amžių praeina, kol atbunda tautinė sąmonė ir kol žmonės supranta, kad šitas jausmas „yra vienas iš kilniausių žmogaus sielos nusiteikimų“6.

Patriotinis jausmas yra savas kiekvienam žmogui, nes jis yra pačios prigimties padaras. Nėra ir negali būti žmogaus, kuris būtų visiškai nepatriotas. Prisirišimą prie gimtosios žemės ir prie tautiečių galima ugdyti ir tobulinti, galima apvaldyti ar nustelbti, bet jo negalima išnaikinti. Net ir didžiausi kosmopolitai savą kraštą ir savą tautą pergyvena kitaip, negu svetimąją. Klaidingos idėjos gali aptemdyti proto nusistatymą. Bet jos negali išdildyti savaimingo prigimties linkimo į tuos, iš kurių ji yra gavusi savo esmės dalį. M. de Munnynckas teisingai sako, kad „normalus žmogus yra būtinai patriotas7). Normalus žmogus, kurio prigimtis yra sveika, visados jaučia ryšį su sava žeme, kuri pirmoji aktualizavo ontologinį jo linkimą į gamtą, ir su savais žmonėmis, į kurių gyvenimą ir likimą yra įjungtas ir jo asmuo. Kova su patriotiniu nusiteikimu yra kova su pačia savo prigimtimi, kuri, pasak rymiečių, išvyta visados grįžta.

1) G. de Montenach, Formation et education du patriotisme, 8 p.
2) Psychologie du patriotisme, 76 p.
3) Staatslexikon, IV, 79 šp. hrsg. v. H. Sacherer.
4) M. de Munnynck, Psychologie du patriotisme, 76 p.
5) J. V. Ducatillon, O. P., Le vrai et le faux patriotisme, 70 p. Paris 1933.
6) Ducatillon, op. cit. ibd.
7) op. cit. 74 p.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
16. Vytautas Venckevičius
(2014-02-08 15:05:11)
(91.187.172.143) Parašė:

Jei konservatoriai nebūtų susiplakę su neoliberalais, tada gal juos ir būtų galima išgelbėti. Tačiau ilgainiui žmonės atsitokės ir neberinks tų (iš)pardavikų Lietuvos. Nukvako jų patriarchas patriotas Nr.1. Net švenčiausią Žemę (LT teritoriją) gatavas bet kam atiduoti. Juk tai ypač pavojinga pasienyje, pvz., Kalvarijos apylinkėse. Čia tuojau griebs lenkai - bus blogiaunei Šalčininkų rajone. Apskritai apie viską buvo pagalvota jau tada, kai Vytukas suorganizavo Bendrą su Polska parlamentą. Nors jis ir silpnai veikia, bet faktas kaip blynas - II-osios Žečpospolitos užuomazga. Ir K. Masiulis su S. Šedbaru rūpinasi Raudonos vėliavos su Vytim reabilituoti, tiksliau ja pakeisti Trispalvę. Taigi kaip MAXIMA - apie viską pagalvota. Be to, Lietuva tuštėja, laukai be kaimų, o Lenkijos 40 mln. nebeturi vietos. Tai čia mano NUOMONĖ.



15. Šurikas
(2014-02-08 05:14:39)
(84.240.10.140) Parašė:

Grešno smejatsia nad bolnymi liudmi. Čia ne apie Maceiną, jeigu ką.



14. Kaimo pilosopas
(2014-02-07 16:06:01)
(91.228.87.105) Parašė:

Šnekos, šnekos, šnekos... O kas yra realybėje? Iš Lietuviškos mokyklos baigiamas išguiti "Maceiniškas" patriotizmas, pakeičiant jį "kubilojdišku". Pasekmės jau yra akivaizdžios, apie 50 proc. jaunimo nemato savo ateities Lietuvoje. Kažkas protingas ekspertuose parašė, kad, išprievartauk mokyklas ir po 15 metų turėsi visai kitokią kartą. Situacija yra visai nejuokinga. Lanzbergai ir ko, nežinau iš durnumo, ar iš sąmoningo kenkimo, kerta Lietuvos ąžuolą per pačias šaknis. P.S. Mane labiausiai siutina, kad po viso to, tas senas diedas, šnerpluodamas, dar drįsta tyčiotis iš Lietuvą paliekančių nelaimėlių, atseit vykstančių brangesnių karstų ieškot. Tai gi čia tavo, senas kriene, ir tavo pupuliukų, "darbų" pasekmė.



13. Patriarchas balsuoja...
(2014-02-06 21:44:45)
(78.63.207.46) Parašė:

"ES valstybės turi pripažinti homoseksualistų santuokos liudijimus, jei tokie išduoti. Tai reiškia pavyzdžiui, jei Lietuvoje vienos lyties žmonės negali susituokti, tai Lietuva turėtų pripažinti homoseksualistų sąntuoką, jei jie susituokė kitoje valstybėje.Vaikai turi būti šviečiami, pasakojant jiems kad vienos lyties poros egzistuoja ir, kad tai yra normalu. O vadinamiesiems transeksualams turėtų būti suteikta visišką laisvę pasikeisti pasą. Už šią rezoliuciją balsavo 394 europarlamentarai, prieš buvo 176, susilaikė 72. Iš Lietuvoje rinktų Europos parlamento narių už rezoliucija pasisakė ir balsavo Vytautas Landsbergis, Justas Paleckis ir Leonidas Donskis. Prieš buvo Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas ir Valdemaras Tomaševskis. Kiti Lietuvos europarlamentarai balsavime nedalyvavo. Daugelyje ES miestų rezoliucijos priėmimo dieną įvyko protesto demonstracijos.



12. atsibodo
(2014-02-06 13:14:06)
(188.69.198.25) Parašė:

Nu jau kaip atsibodo jie vis kaišiodami savo tą Rusijos mikštąją dalį



11. Raigerdas
(2014-02-06 13:00:11)
(93.203.23.169) Parašė:

Mes matome vidutinybių diletantiškus samprotavimus apie tautą, apie patriotizmą ir apie ką tik nori. Piliečiai turėjo įsitikinti, kad apgailėtina vidutinybė dedasi kažką tai suprantanti ir netgi moko kitus, kaip tai daro V. Landsbergis. Andrius Kubilius neišlenda iš tų diletanto kelnaičių visą savo partinį gyvenimą. Štai ir turime dar vieną atveją, kai Lenino žodžiai nepasitvirtino praktikoje. Jis teigė, kad "kiekviena virėja gali valdyti valstybę", o štai prašau, Andrius Kubilius, politikas, turintis daugiau nei 20 metų darbo stažą, ir jokių poslinkių link geresnės mąstymo kokybės, o ką jau kalbėti apie virėjas. Tiesa, gal Leninas turėjo omeny R. Juknevičienę? Ir jis gali dar 10 metų dirbti ir jo galvoje bus vis ta pati diletantiško mąstymo kokybė. Konservatorių partijoje, matyt, DIDYBĖS MANIJA tarp diletantų yra įprastas dalykas. Ne be reikalo KGB isntrukcijoje sakoma, kad "PALAIKYKITE TIK TAI TUOS, KURIE SIEKIA NE ŽINIŲ, O DIPLOMO". Taigi, ir konservatoriams yra svarbu, ne žinios, o buvojimas ir tūnojimas Seime. A. Kubilius drįsta mokyti mus patriotizmo pats apie tai neišmanydamas nei bū, nei mū. Jie pratęsė tu komunistinių sekretorių politiką, kurie įsivaizdavo save Petrais 1-aisiais, Napoleonais ir t.t. O buvo tik pajuokos objektais, kaip Brežnevas su savo "Malaja Zemlia" ar Chrusčiovas su savo "Mes Vakarus ne tik pavysim, bet ir aplenksim". Taigi, A.Maceina rašo:" Pilnutinis patriotizmas nėra įmanomas be savos tautos meilės". Tuo tarpu konservatorių meilė pasireiškia tautai klijuojant etiketes: "Nestabili visuomenė", "Kremliaus agentai". Tai tipiškas komunistinis požiūris į visuomenę, kaip į savo savanaudiškų tikslų objektą. Didysis konservatorius V. Landsbergis išspjovė eilinę nesąmonę ir visi konservatoriai, kaip papūgos kartoja jo žodžius ir skleidžia jo idėjas. Nors A. Kubilius yra šios partijos pirmininkas, tačiau jis yra taip pat tarp šitų kvailų papūgų, kuri kartoja V. Landsbergio kliedesius apie "nestabilią visuomenę". Bolševikai turėjo savo laiku tokį "mokslininką" Lysenko. Tai mes dabar turime panašų atveją su A. Kubiliumi. Manau, su laiku turėtu būti įstatytas kažkoks filtras Seime, kad "partiečiai", turintys intelekto koeficientą mažesnį nei vidutinis, negali būti renkami į Seimą. Mano manymu, konservatorių partija ypatingai pasižymi politikais, kurių IQ yra žemiau vidutinio.



10. ZZZ
(2014-02-06 12:30:29)
(88.119.192.53) Parašė:

Gali A. Kubilius save vadinti, kad ir "proto bokštu". Nuo to mažai kas keičiasi. Asmeniškai man jis- ANTIPATRIOTAS



9. TAI BENT,
(2014-02-06 11:56:23)
(78.61.80.96) Parašė:

Ar ne įdomus A.Kubiliaus virsmas - iš fizikos laboranto,į filosofus ? Negana to,kad jis ekonomikos vadovėlius rašo,bet dar ir filosofuoti sugeba.Štai kur talentas !Štai ką daro meilė Ypatingai Asabai !



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras