Kaip pajusti, kad mobilus telefonas tapo „blake“. E. Snowdeno signalas

Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.

Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.

Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.

Jeigu telefonas ilgą laiką išlieka šiltas po to, kai jūs jo jau nenaudojate, tai akivaizdu, kad jūsų  akumuliatorius „dirba“, ir tai taip pat netiesioginis požymis, kad telefono gali būti pasiklausoma.

Jeigu jūs staiga pastebite, kad jūsų telefone atsirado kokie nors priedai, kurių jūs neatsisiuntėte, arba jūs pastebėjote, štai guli telefonas ir staiga užsidegė jo ekranas, tai taip pat netiesioginis požymis, kad prie jūsų telefono kažkas prisijungė ir jūsų gali pasiklausyti.

Jeigu jums kalbant telefonu staiga atsiranda padidintas triukšmas, spragsėjimai, tai taip pat gali būti ženklas, kad jūsų pasiklauso.

Visi šie požymiai susiję su pasiklausymais, kai jus visur lydintis mobilus telefono aparatas nuotoliniu būdu (bet ne būtinai) paverčiamas „blake“. Kiekvienas iš išvardintų požymių atskirai gali būti ir jūsų telefono „vidaus reikalas“, bet dažniau pasikartojantys keli požymiai jau turėtų kelti jums rimtą susirūpinimą, jei turite tegul ir dorų, bet specialiosioms tarnyboms nepriimtinų ketinimų.

Manau, kad išvardinti penki požymiai nėra vienintėliai, įspėjantys jus apie galimą jūsų telefono pavertimą „blake“. Tad žinančius daugiau specialistus siūlau pasidalinti savo žiniomis su portalo slaptai.lt skaitytojais.

Supažindinti savo skaitytojus su elementaria savisauga Slaptai.lt nutarė pasaulio visuomenėje vykstant diskusijoms apie JAV CŽV darbuotojo Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) atskleistos JAV globalinės ir totalinės sekimo programos elektroninėje erdvėje, kurios rezultatais, kaip paaiškėjo, naudojasi ir kai kurios NATO valstybės, teisėtumą, naudą ir praradimus.

Programos šalininkai įsitikinę, kad tai – galinga priemonė užkardant teroristinius išpuolius, o niekuo nekalti piliečiai gali būti ramūs, jiems programa niekuo nepavojinga.

Programos priešininkai tvirtina, kad globalinio sekimo programos rezultatai gali būti panaudoti ir nešvariais tikslais.

Pats programos paviešintojas E. Snowdenas yra pareiškęs, kad susidūręs su JAV nacionalinės saugumo agentūros sukurtu visuotinio sekimo pasauliniuose elektroniniuose tinkluose mechanizmu PRISM jis pasipiktino tuo, kad nevaržomai pažeidžiamas „pasaulinis privatumas“.

Juk, jei tikėti E. Snowdenu, PRISM programa leidžia fiksuoti privatų audio ir video komunikavimą internetinėje erdvėje, mobiliojo ryšio tinkluose, fizinių ir juridinių asmenų finansinius srautus, atskleisti bankines, komercines paslaptis ir pan.

Kad ir kokios būtų sukurtos programos, palengvinančios tokios gausios informacijos apdorojimą, atranką, akivaizdu, kad galutinę atranką, išvadas ir sprendimus gali padaryti tik analitikai, kurių skaičius, palyginus su tuo, kas buvo iki PRISM, jei tikėti E. Snowdeno nusakytais sekimo mastais, turėjo ženkliai išaugti. O ženkliai išaugus specialistų skaičiui padidėja ir paslapčių „nutekinimo“ tikimybė (taip ir nutiko E. Snowdeno atveju) ir nesąžiningos informacijos atrankos savanaudiškais tikslais tikimybė.

Kodėl E. Snowdenas paviešino PRISM egzistavimą visam pasauliui turėdamas prieš save bent du pastarojo meto pavyzdžius – Julianą Assange (Džulijaną Asandžą), portalo „Wikileaks“ vyriausiąjį redaktorių, ir jam konfidencialią informaciją teikusį JAV armijos eilinį Bradley Manningą (Bredlį Meningą)?

Pirmasis dabar slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londone, antrajam gręsia kalėjimas iki gyvos galvos Tėvynėje. Pats E. Snowdenas, kuriam JAV išrašytas arešto orderis, šiuo metu „pakabintas“ Maskvos Šeremetjevo tarptautiniame aerouoste ir laukia tolimesnio savo likimo.

Asmeninio praturtėjimo motyvo lyg ir nematyti. Nebent ateities honorarai už kalėjime parašytas knygas.

Interneto puslapiuose kalbama apie du galimus E. Snowdeno motyvus: paprasčiausią norą pagarsėti ir mesijinį norą išgelbėti pasaulį nuo pavojingo, gal net nusikalstamo, JAV valdžios organizuoto globalinio totalaus sekimo elektroninėje informacinėje erdvėje. Šie motyvai aiškinami E. Snowdeną pažinojusių pastebėjimais apie jo sėkmes ir nesekmes, jo elgesį iki lemtingojo žingsnio.

Tai, kad E. Snowdenas padarė didelę paslaugą „pasauliniam privatumui“, akivaizdu.

Visgi keista, kodėl jam, JAV patriotui, kaip jis pats apie save sako, susirūpinimą sukėlė ne JAV piliečių privatumo pažeidimai, bet „pasaulinis privatumas“. Juk jis būtų galėjęs paviešinti PRISM egzistavimą tik kaip amerikiečių totalinio sekimo problemą. Nes į tą „pasaulinį privatumą“ pretenduoja ir JAV bei pasauliui susirūpinimą keliančios sunkiai prognozuojamos branduolinės šalys, tokios, kaip Rusija, Šiaurės Korėja ir panašios.

Neretai žmonių elgseną tokioje šalyje, kaip JAV, galima aiškinti jų kilme, rase, tikėjimu ir pan.

Deja, internetinėje erdvėje man apie E. Snowdeną pavyko surasti tik tai, kad jis buvo skautu mokykloje prie presbiterionų bažnyčios, o tai JAV mažai ką sako.

Portalas „Wikipedia, the free encyclopedia“, kuriame galima surasti daugelio JAV gyventojų, net ir nelabai žinomų, biografijas, dažniausiai nurodant jų tautinę kilmę, priklausymą religinei konfesijai ar nepriklausymą jokiai, iš kur į JAV atkeliavo jų proseneliai, apie E. Snowdeno šaknis ar nors priklausymą religinei konfesijai visai neužsimena.

Vienas iš E. Snowdeno poelgio motyvų gali būti jo asmeninis „pasaulinio privatumo“ informacinės erdvės suvokimas.

Iki PRISM atsiradimo 2007 m. šioje „pasaulinio privatumo“ informacinėje erdvėje vyravo viena įtakinga tarptautinė monopolija, geografiškai neapsiribojanti vien tik JAV teritorija. 

Tačiau sukūrus PRISM programą padėtis kardinaliai pasikeitė.

„Plintant šnipinėjimo programoms, tad ir samdant vis daugiau tarnautojų, proporcingai auga paslapčių nutekinimo pavojus, juolab, kad kompiuteristai paslapčių išsaugojimą vertina kitaip nei tradiciniai CŽV darbuotojai“, – straipsnyje „JAV – tarptautinis chuliganas?“ rašė politinių procesų analitikas ir komentatorius, gerai Ameriką pažįstantis Kęstutis Girnius (Delfi.lt, 2013-07-15).

Ir iš tiesų, nežinia, ko galima tikėtis daugiatautėje šalyje, kurioje pilna žmonių, tebeturinčių antisemitinių, rasinių ir kitokių nuostatų ir kurių visų patikimai nepatikrinsi, apie ką jie galvoja, jau nekalbant, apie ką galvos rytoj.

Ar tarp PRISM programos dalyvių, kurių branduolį greičiausiai sudaro senieji CŽV analitikai, neatsiras tokių naujų, kurie gausiame slaptos informacijos sraute ims ir įžvelgs kokios nors „sąmokslo teorijos“ (apie kurią nepašvęstiesiems, kitokio pasaulio supratimo žmonėms, geriau nežinoti) patvirtinimą? Ir pakels triukšmą?

Galima padaryti prielaidą, kad baimindamasis sekimo monopolio JAV vienose rankose erozijos E. Snowdenas ir paviešino globalų, totalų PRISM charakterį, tuo būdu įjungdamas į pasipriešinimą PRISM ir panašioms programoms potencialius sąjungininkus visame pasaulyje. Jei jis – buvusios sekimo sistemos JAV šalininkas, toks jo žingsnis visai logiškas. Be pasaulio, skaičiuojant ir „blogiukus“, paramos jis (jie) vargu ar turėtų didesnių šansų sugrąžinti JAV prie buvusio status quo.

Lietuvai (ir ne tik jai), kurios saugumui pasaulinės politikos skaidrumas ir viešumas yra labai svarbus (užtenka prisiminti Stalino ir Hitlerio užkulisinius susitarimus), patikimiausios Lietuvos sąjungininkės JAV slapta PRISM programa yra labai sveikintina. Žinoma, tik atsižvelgus į ženkliai padidėjusį joje dalyvaujančių analitikų skaičių, taigi ir padidėjusią įtartinų užkulisinių veiksmų ir pasirengimų, nukreiptų prieš Lietuvos saugumą, išviešinimo tikimybę,

Lietuva iš kartaus patyrimo žino, koks svarbus ir teigiamas yra „slaptos informacijos nutekinimo“ iš nekontroliuojamų institucijų veiksnys stiprinant demokratiją šalyje ir jos saugumą. Ir kaip svarbu jos piliečiams apsiginti nuo nesankcionuotų pasiklausymų.

Straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.

www.slaptai.lt