Kaip Seimo nariai pensininkų buitį gerino

Kad Seimą sudaro neeilinės asmenybės, visiškai suprantama. Žmonės nenori rinkti bet ko. Nors, tiesą sakant, pas mus egzistuojanti „demokratiška“ rinkimų sistema Seiman pakliūti leidžia ir ne visai ten tinkantiems. Bet net ir tokiuose kartais atsiskleidžia tokios savybės, kad net neįtartum, jog jie jas gali turėti. Ypač kai Seimo posėdžius transliuoja radijas ar televizija. Labai ryškiai šių neeilinių asmenybių gerosios savybės atsiskleidžia svarstant biudžetą.

Ne išimtis buvo ir 2014 m. antrasis biudžeto svarstymas. Tiek opozicijos, tiek pozicijos ryškiausi veikėjai surengė tikrą spektaklį. Buvo surengtos rimtos lenktynės, kas geriau atskleis sunkią pensininkų padėtį, kas geriau prisimins niekaip nekompensuojamas nurėžtas pensijas, kas gražiau pakalbės apie jų mažą dydį. Čia Seimo nariai tikrai neklydo. Lietuvoje pensijos mažiausios regione, mažesnės už estų ir latvių, ką jau kalbėti apie kitas, kad ir prasiskolinusias Europos Sąjungos šalis, kaip Graikija ar Portugalija. Diskusijai toną, kaip ir dera, davė opozicijos lyderiai, buvę valdantieji. Kritikos lavina užgriuvo biudžeto projektą. Pagrindinis akcentas – skriaudžiami pensininkai ir kiti silpniausieji. Galima tik stebėtis, kaip greitai opozicija užmiršo, kad verždama diržus pirmiausia juos suveržė pensininkams. Niekaip nerado kelių šimtų milijonų, nors, grąžindami jų valdžios vėliau penkiais procentiniais punktais sumažintą pelno mokestį į buvusį lygį, tai galėjo padaryti. Bet nepadarė. Paliko pelno mokestį sumažintą. Tų pinigėlių būtų visiškai užtekę pensijų sumažinimui kompensuoti.

Toliau svarstant biudžetą demagogija neatsiliko ir dabartiniai valdantieji. Vienos valdančiosios partijos atstovas tragizmo kupinu balsu graudino visus girdinčius ir jį matančius, kad jis atsistatydins, kad jis atiduos savo atlyginimo dalį, jeigu bus užmiršti pensininkai. Tačiau kukliai nutylėjo, kad jų teikiamame biudžeto projekte nė užuominos nėra apie pensininkų buities gerinimą. Jis mato tik vieną tokio veiksmo šaltinį – neplanines biudžeto pajamas, kurios, liaudiškai tariant, šakėmis ant vandens rašytos. Bet nenuneigsi – artistas tikrai talentingas, ne vienas pensininkas tikriausiai ašarą nubraukė ir nusprendė dar pakentėti. Neatsiliko ir kitos valdančiosios partijos atstovas, sukritikavęs kolegą ir pareiškęs, kad jau seniai savo atlyginimą išdalinantis vargšams. Bet ir jis nepasiūlė šia linkme biudžeto projektą taisyti. Abu minėti dabartinės valdančiosios daugumos atstovai taip pat užmiršo, kad jie penkiais procentiniais punktais sumažino dividendų apmokestinimą, taip mažindami biudžeto pajamas ir dar kartą pagerindami gyvenimą turtingesniems. Premjeras saliamoniškai pareiškė, kad norint pyragą dalinti jį reikia turėti. Užmiršo premjeras, kad ir esamą pyragą galima dalinti neskriaudžiant silpniausių.

Kol kas žodžiai sau, o darbai sau. Biudžeto projektui, nepaisant surengto spektaklio, valdantieji pritarė vieningai. O dabar apie pyragą. Nei buvusieji valdžioje, nei dabartiniai, vadovaujami Socialdemokratų partijos, niekada jo neturės, nes ir dabartinė valdančioji dauguma vadovaujasi Laisvosios rinkos instituto parengtomis klišėmis, naudingomis tik kapitalą valdantiems. Deja, ne socialdemokratinėmis nuostatomis. Neleistinai liberalizuota įmonių teisinė bazė, sudaranti galimybę nebaudžiamai nemokėti priklausančių mokesčių, iki minimumo sumažinti mokesčiai kapitalo valdytojams, daugybė mokestinių išimčių, netgi ypač svarbių valstybei dokumentų spausdinimo atidavimas ne geriausios reputacijos privačiai struktūrai, – visa tai duoda apverktiną rezultatą – vieną mažiausių Europoje biudžetinį perskirstymą skaičiuojant nuo BVP. Dėsninga išdava – šių metų biudžeto PVM ir akcizų surinkimas beveik puse milijardo atsilieka nuo planuotų užduočių. Suprantama, tokio biudžeto niekaip neužteks ir minimaliausioms valstybės reikmėms. Esant tokiai mokestinei teisinei bazei, labai abejotinas ir 2014 m. biudžeto pajamų surinkimas. Nepadės ir visuotiniai automobilių mokesčiai. Juos įvedus tik dar labiau pablogėtų gyvenimas tiems, kurie dar mokesčius moka. Sunku valdančiųjų veiksmuose įžvelgti socialinį teisingumą, nors vyriausybei vadovauja Socialdemokratų partija. Bet juk mes galvojame, kad gyvename laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje, kur civilizuotas gyvenimo lygis turėtų būti užtikrintas visiems. Ar tikrai?