Kapčiamiesčio gyventojams atsakyta į visus rūpimus klausimus dėl karinio poligono

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų atstovai susitiko su Kapčiamiesčio ir apylinkių gyventojais, kurie aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl planuojamo poligono.

Susitikimo metu gyventojams buvo patvirtinta, kad sprendimai dėl poligono steigimo bus priimti tik išklausius bendruomenę ir atsakius į visus kylančius klausimus. Galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas 2026 metų pavasarį, o dialogas su vietos gyventojais bus tęsiamas viso proceso metu.

Susitikimo metu pristatyti Kapčiamiesčio poligono steigimo planai, paaiškinta, kokia nauda laukia savivaldybės ir vietos bendruomenės, aptartos aplinkosaugos priemonės.

Kodėl būtent Kapčiamiestis?

Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi dar 2014 m. ir peraugusi į didžiausią invaziją nuo Antrojo pasaulinio karo, atskleidė realias grėsmes regionui. Lietuva, turinti 700 kilometrų sieną su Baltarusija – Rusijos sąjungininke – yra tiesiogiai veikiama šių iššūkių.

Siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.

Demokratiškas ir skaidrus poligonas

Gožos poligonas Baltarusijoje yra kitoje sienos pusėje, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami – tai uždaras autoritarinio režimo karinis objektas.

Priešingai, Kapčiamiesčio poligone treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai, o gyventojai visada bus iš anksto informuojami, kada vyks pratybos. Bus skelbiami pratybų grafikai, įrengti informaciniai stendai su taisyklėmis ir kontaktais. Kai nevyks pratybos, teritorija bus prieinama gyventojams. Tai būtų skaidrus, demokratiškai įsteigtas poligonas, kurio veikla tarnaus mūsų šalies ir viso NATO gynybai.

Būtinybė stiprinti kariuomenę

Šiuo metu Lietuvoje esančių poligonų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams nebepakanka. Nacionalinės divizijos vystymas iki 2030 m. reikalauja daugiau infrastruktūros karių treniruotėms. Naujo poligono įsteigimas yra būtinas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygos tiek Lietuvos kariams, tiek į Lietuvą atvykstantiems NATO sąjungininkams.

Kaip vyks karinė veikla?

Kapčiamiesčio kariniame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Vienu metu galėtų treniruotis 3500–4000 karių. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Planuojamo poligono teritorija būtų padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų skirti manevravimui ir taktinio judėjimo pratyboms – šioje dalyje nebūtų šaudyklų ir nevyktų kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona būtų koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos.

Gyventojai galės lankytis poligone

Poligonai nėra uždaros teritorijos. Kai nevyksta pratybos, žmonės gali juose lankytis, grybauti ar uogauti. Medžioklė kariniuose poligonuose taip pat nėra uždrausta – ji vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku.

Net 89 proc. šalies gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Tai rodo visuomenės supratimą, kad stipri kariuomenė yra būtina saugios ir laisvos Lietuvos sąlyga.

Investicijos ir nauda regionui

Poligonų steigimas ir plėtra reiškia ne tik stipresnę kariuomenę, bet ir ekonominę bei socialinę naudą vietos bendruomenėms. Naujas poligonas reikš naujas darbo vietas vietos žmonėms, augantį paslaugų poreikį nuo apgyvendinimo ir maitinimo iki transporto, statybos ar priežiūros paslaugų.

Steigiant poligoną Kapčiamiestyje aptarnavimui reikėtų įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų.

Patirtis Pabradėje ir Rukloje rodo, kad kavinės ir restoranai šalia karinių dalinių sulaukia kelis kartus didesnių klientų srautų. Kariai aktyviai dalyvauja bendruomenių gyvenime – remia sporto klubus, kultūros veiklą, prisideda prie socialinių iniciatyvų.

Aplinkosauga – prioritetas

Poligonų planavimas vykdomas itin atsakingai, o poligono teritorijose taikoma maksimali aplinkos apsauga.

Kariniuose poligonuose galioja tokie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais taiko griežtas aplinkos apsaugos priemones. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Pavyzdžiai iš užsienio

Tarptautiniai pavyzdžiai rodo aiškią tendenciją. Latvijos Ādaži savivaldybėje per penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų – nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.

Lietuvos duomenys taip pat patvirtina šią tendenciją. 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų.

Susiję:

Signalas Rusijai: VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną