Trečiadienio vakarą 15 tūkst. ukrainiečių minia žygiavo Kijevo gatvėmis, norėdama pagerbti Stepaną Banderą, kurį vieni laiko Ukrainos išsivadavimo judėjimo lyderiu, o kiti – nacių bendrininku, skelbia AP.
Demonstracija Ukrainos sostinėje surengta 105-ojo S. Banderos gimtadienio proga. Dalyviai nešėsi deglus, kai kurie vilkėjo Antrojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomenės ukrainiečių dalinio uniformas.
Daugelis S. Banderos šalininkų siekia sumenkinti jo bendradarbiavimą su vokiečiais kovojant už Ukrainos nepriklausomybę, kai šis vadovavo ukrainiečių nacionalistų organizacijai pirmoje XX amžiaus pusėje.
Prieš 55 metus miręs S. Bandera yra labai prieštaringai vertinamas veikėjas Ukrainoje, kurį daugelis vakarinėje šalies dalyje vertina kaip kovotoją už laisvę, tačiau milijonai Ukrainos rytuose ir pietryčiuose laiko jį išdaviku buvusios Sovietų Sąjungos kovoje prieš besiveržiančią vokiečių armiją.
S. Banderos vadovaujamą nacionalistų judėjimą sudarė sukilėlių armija, kuri kovojo kartu su nacių kariais per Antrąjį pasaulinį karą. S. Banderos šalinininkai tvirtina, kad jie susivienijo su naciais prieš sovietų kariuomenę, tikėdamiesi, kad Adolfas Hitleris suteiks Ukrainai nepriklausomybę. Karo pradžioje vokiečių pajėgoms per Lenkiją veržiantis į Sovietų Sąjungą, S. Bandera bendradarbiavo su naciais ir gavo vokiečių finansavimą ardomiesiems veiksmams Tarybų Sąjungoje. Jo keliai su naciais išsiskyrė 1941 metais, kai Ukrainos nacionalistų organizacija paskelbė šalies nepriklausomybę, ir jis buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą. S. Bandera žuvo 1959 metais Vakarų Vokietijoje. Už jo mirtį atsakinga KGB.
Trečiadienio demonstraciją surengusi nacionalistų partija „Svoboda“ yra viena pagrindinių Ukrainoje besitęsiančių protestų dėl prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimo nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga iniciatorė.
Eltos inf.