Klaipėdos socialdemokratai gins medikus nuo netinkamos pertvarkos

Uostamiesčio socialdemokratai nerimauja dėl planuojamos Greitosios medicininės pagalbos (GMP) tarnybos pertvarkos ir ketina šias problemas aptarti konferencijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino vyriausybę nedelsiant užbaigti bendros pagalbos sistemos kūrimą ir nustatyti, kas yra atsakingas už jos veiklą. Tokią poziciją šalies vadovė išsakė tuomet, kai Panevėžio rajone žiauriai buvo nužudyta nepilnametė, kuri bandė išsikviesti pagalbą, telefonu paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), tačiau atsakingoms tarnyboms nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Esą nepateisinama, kad, išleidus 80 mln. litų Bendrojo pagalbos centro kūrimui, esame bejėgiai padėti žmogui ir problemos sprendimo imamasi tik įvykus tragedijai. Antradienį, 2013-12-09, susitikime su vyriausybės kabinetu prezidentė, kalbėdama apie vyriausybės ateities darbus, vėl akcentavo išleistus 80 mln. litų bendrosios pagalbos sistemai, jos neveiksnumą ir paragino vyriausybę kuo greičiau spręsti šią problemą.

Anot VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo socialdemokrato Rimvydo Juodviršio, valstybinėse institucijose svarstoma idėja Bendrajam pagalbos centrui perduoti dalį GMP funkcijų (dispečerines) kartu su medikais ir materialiniais ištekliais bei GMP brigadų valdymą (išsiuntimą) savo nuožiūra: „Manau, kad planuojamos pertvarkos gerokai pablogins Greitosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų kokybę ir pacientų saugumą. Neatmestina galimybė, kad, skaidant GMP paslaugas ir perduodant dalį jų nekompetentingiems BPC operatoriams, bus sugriauta visa šiuo metu gerai funkcionuojanti šalies greitosios medicininės pagalbos sistema. GMP brigados dėl BPC operatorių medicininės nekompetencijos bus siuntinėjamos kur reikia ir nereikia.“

R. Juodviršio teigimu, GMP medikai pereiti dirbti į BPC tikrai nesiruošia. Dėl BPC operatorių nekompetencijos prireiks papildomų GMP brigadų, kurias šiuo metu dėl specialistų ir lėšų trūkumo organizuoti bus labai sunku. Pacientai, kuriems tikrai bus reikalinga tuo metu GMP, gali jos ir nesulaukti. Be to, visiškai nesvarstomos visos neigiamos šios pertvarkos pasekmės pacientams ir tai, koks likimas laukia pastaraisiais metais jau pertvarkytų GMP dispečerinių, kurios aprūpintos gerokai modernesnėmis technologijomis negu BPC. Neaiškus lieka ir suteiktų GMP paslaugų atsakomybės klausimas – jei paslauga suskaidyta, kas atsakys už prastos kokybės ir ne laiku suteiktą būtinąją medicininę pagalbą? „Atimti iš GMP tarnybų dispečerines – tai tas pats, kaip atimti iš ligoninių priėmimo skyrius“, – sakė R.Juodviršis.

Šiandien Lietuvoje tik 30 procentų visų besikreipiančių dėl sveikatos sutrikimų skambina į BPC numeriu 112, iš kur, surinkus duomenis apie skambinantį ir sugaišus brangų laiką, skambutis perjungiamas į GMP. Likę pacientai į GMP skambina tiesioginiais trumpaisiais numeriais 03, 103, 033 – per metus tai apie 700 tūkst. skambučių (70 procentų visų GMP iškvietimų). Tam, kad BPC ir jo teritoriniai padaliniai galėtų operatyviai valdyti GMP pajėgas (reaguoti į pagalbos prašymą, nustatyti pagalbos poreikį, parengti pranešimą apie pagalbos poreikį ir moderniomis technologijomis jį tiesiogiai perduoti arčiausiai esančiai laisvai ir atitinkamo pasirengimo GMP brigadai), reikalinga tarpusavyje suderinta aparatinė, ryšio ir programinė įranga, lėšos joms įsigyti ir įdiegti, kompetentingi operatoriai ir pan. Šiuo metu tai atlikti BPC neturi jokios galimybės, tai įrodo ir pastarojo meto įvykiai Panevėžyje.

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė rado laiko ir stebėjo Klaipėdos GMP stoties ir dispečerinės darbą. Šiuo metu 90 procentų Lietuvos gyventojų yra aptarnaujami centralizuotų apskrities GMP dispečerinių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus GMP dispečerinės), kurios visiškai atitinka visus ES standartus.

Centralizuotos GMP dispečerinės buvo įkurtos panaudojant įstaigų nuosavas lėšas, uždirbamas pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, GMP įstaigos neprašė ir neprašo papildomų investicijų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Tačiau BPC, planuodama įkurti tai, kas jau yra padaryta minėtose GMP dispečerinėse, ir vykdyti visiškai nebūdingas jai funkcijas, vėl prašo vyriausybės skirti keliasdešimt milijonų litų.

Anot L. Petraitienės, atsiradus apskrities dispečerinėms, GMP pajėgų valdymas centralizuotas visoje apskrityje, taip pat yra galimybė perduoti kvietimą arčiausiai, nebūtinai to rajono, brigadai, taip pagreitinant pagalbos teikimą pacientams, taip pat perduoti kvietimus ir kitų apskričių GMP brigadoms (visos techninius reikalavimus atitinkančios dispečerinės mato visų kitų apskričių GMP automobilius).

Sutaupytos lėšos – atsisakius dispečerinės funkcijų nedidelėse GMP tarnybose (iš viso dispečerinių buvo 56) vien Kauno apskrityje per metus sutaupoma apie 2 mln. litų. Pagerėjo paslaugų kokybė – centralizuotoje dispečerinėje pagalba pacientui yra pradedama teikti taikant vadinamąjį 0 sekundžių principą, t. y. iškart GMP dispečeriui pakėlus telefono ragelį teikiami patarimai, iki atvyks GMP brigada.

Kiekviena reforma atneša naujų ir didelių piniginių išlaidų, o nauda abejotina. „Aš, kaip miesto savivaldybės tarybos narė, tikrai nesutiksiu, kad, bloginant paslaugų kokybę, GMP dispečerių ir pacientų sveikatos sąskaita būtų dangstomi kitų institucijų neatlikti darbai ar neracionaliai panaudotos lėšos bei griaunama tai, kas jau yra sukurta“, – akcentavo L. Petraitienė. Svarbu, kad su žmogumi, pranešančiu apie sveikatos sutrikimus, bendrautų medikas, – nuo to priklauso, kaip greitai ir ar tinkamos pagalbos bus sulaukta.

Ne antraeiliai ir turtiniai klausimai – per pastaruosius kelerius metus GMP įstaigos, kurių steigėjos yra savivaldybės, į centralizuotų apskrities dispečerinių visoje Lietuvoje kūrimą (kompiuterinės įrangos įsigijimas, programinės įrangos įsigijimas, ryšio priemonių įsigijimas, darbuotojų mokymai) investavo apie 10 mln. Lt. Tad įsigytas turtas priklauso savivaldybėms, ir jis, vykdant dispečerinių naikinimą, tiesiog turės būti nurašytas kaip nereikalingas.

BPC teigia, kad vykdo ES direktyvas. Tačiau GMP medikai, remdamiesi surinkta medžiaga, teigia, kad ES direktyvos numato, jog visos ES šalys narės turėtų bendrosios pagalbos skambučių (o ne valdymo) centrus 112, ir visiškai nereglamentuoja jų veiklos. Daugiau nei 90 proc. ES šalių narių šalia telefono 112 turi ir trumpuosius pagalbos tarnybų numerius, kad piliečiai galėtų greičiau ir tiesiogiai kreiptis jiems reikalingos pagalbos. Todėl ir Lietuvoje tikslinga, kad šalia BPC tel. 112 išliktų trumpieji GMP telefono numeriai. Pagrindinė ES nustatyta BPC funkcija – prireikus skambinančiajam pagalbos, sujungti su atitinkamomis tarnybomis (policija, priešgaisrine tarnyba, medikais), atlikti koordinacinę funkciją kompleksinių nelaimių metu, kai reikia keleto pagalbos tarnybų, ir teikti pagalbos tarnyboms informaciją apie skambinančiojo vietos nustatymą.

GMP medikai, suprasdami, kad visos pagalbos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti, siūlo jau turimų BPC ir GMP apskričių dispečerinių informacinių sistemų integraciją, t. y. reikia sukurti duomenų apsikeitimo tarp abiejų sistemų kanalą. Kad tai įmanoma padaryti be milijoninių investicijų ir GMP sistemos griovimo, jau yra įrodę informacinių technologijų specialistai. Taip pat siūloma, remiantis ES šalių patirtimi, tobulinti BPC įstatymą, apibrėžiantį BPC funkcijas ir tikslus. Pacientų labui svarbu išsaugoti centralizuotą GMP dispečerinių sistemą ir tęsti jų pertvarką.