2024 m. lapkričio 4 d.

 

Kodėl liberalai prieš eurą

9
Paskelbta: 2014-01-10 12:56 Autorius: Saulius Lapėnas | slapenas.lt
„Deja, nuo euro įvedimo socialistinės tendencijos sustiprėjo ir tai lėmė dar didesnę Europos vyriausybių centralizaciją. Tai pati liūdniausia euro tragedija.“, – rašoma 2010 m. išleistoje Philipp Bagus studijoje „Euro tragedija”
„Deja, nuo euro įvedimo socialistinės tendencijos sustiprėjo ir tai lėmė dar didesnę Europos vyriausybių centralizaciją. Tai pati liūdniausia euro tragedija.“, – rašoma 2010 m. išleistoje Philipp Bagus studijoje „Euro tragedija”

Autorius yra Liberalų ir centro sąjungos narys, Jurbarko rajono savivldybės tarybos narys. Tekstą, kuriame pateikiama euro įvedimo kritika, išsakyta žymių liberalių pažiūrų pasaulio ekonomistų, publikuojame iš jo tinklaraščio.

* * *

„Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje”, – Murray Rothbard.

„… viso pasaulio šalyse gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose“, – Adam Smith.

„Pinigų istorija yra infliacijos istorija, infliacijos, kurią vyriausybės organizuoja savo naudai“, – Friedrich August von Hayek.

Kodėl keliu šį klausimą? Prisipažinsiu, mane labai nustebino populiarios laidos vedėjo replika viešo interviu su manimi metu: „Negalvojau, kad liberalai prieš eurą!” Tai ir paskatino šia tema parašyti straipsnį, nes Lietuvoje apie tai niekas nekalba, prieinamos plačiam skaitytojų ratui informacijos nėra, ir jos neskleidžia net ir tie, kuriems tai būtų privalu daryti…

Kodėl liberalai prieš eurą? Toks klausimas neišvengiamai kyla, perskaičius daugybę pripažintų liberalių pažiūrų ekonomistų, ekonomikos profesorių ir Nobelio premijos laureatų publikacijas žinomų liberalių tyrimų centrų pasaulyje internetinėse svetainėse: pradedant nuo klasikinio liberalizmo pagrindus klojančio Ludwig von Mises, Adamo Smito Jungtinėje Karalystėje, L’Institut économique Molinari Prancūzijoje ir galų gale Šveicarijos liberalizmo instituto, kuris yra įtrauktas į įtakingiausių neoliberalių tyrimų Stokholmo tinklą (Stokholmo tinklas įsikūręs Londone, vienija 110 ekspertų grupių iš 40 Europos šalių).

Jau vien publikacijų pavadinimai ko verti: „Euro tragedija“, „Euras – vargas, gimdantis krizę“ ir t. t. (1). Beveik visi liberalių pažiūrų ekonomistai (neradau tarp liberalų nuoseklių euro šalininkų, nors peržvelgiau daugybę svetainių) iš Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos ir kitų šalių sutaria dėl vieno dalyko: šiandien euras yra didžiausia grėsmė rinkos ekonomikai, gilina krizę ir ne tik nuosekliai naikina euro zonos šalių nepriklausomybę, bet veda prie socializmo diktatūros (iš kurios mes taip sunkiai ištrūkome prieš daugiau kaip dvidešimt metų).

Tai kuo euras neįtiko liberalams?

Liberali ekonomika – tai klasikinio (ir bet kokios kitos pakraipos) liberalizmo pagrindas. Todėl pagrindiniai liberalizmo vedliai ir šalininkai yra liberalių pažiūrų ekonomistai.

Kiekvienas, kuris bent kiek domėjosi liberalizmo pagrindais, žino, kad kuo mažiau valstybė kišasi į ekonomiką, tuo sėkmingiau ji vystosi ir tuo turtingesnė tampa tauta bei pati valstybė. Liberalizmo aksioma yra faktas, kad tik laisvoje rinkoje, kurioje visi rinkos dalyviai yra laisvi, gali abipusiai naudingai vykti prekių ir paslaugų mainai – ir tai yra gerai. Taigi, kas tam trukdo? Kuris valdžios svertas yra didžiausias kliuvinys šio tikslo įgyvendinimui?

Kiekvienam liberalių pažiūrų ekonomistui atsakymas akivaizdus – pagrindinė priemonė, įgalinanti mainus tarp pirkėjo ir pardavėjo bet kurioje rinkoje – tai pinigai. Ir ypač niekuo nepadengti pinigai. Kadangi aukso standartas valdžios pastangų dėka senai atšauktas, popieriniai pinigai iš natūralaus rinkos elemento tapo absoliučia gyventojų apgaulės priemone.

Būtent šioje vietoje monopolinis valdžios tarpininkavimas ir suduoda skaudžiausią smūgį liberaliai ekonomikai ir sudaro sąlygas infliacijos augimui, krizės gilėjimui. Valstybinis pinigų kiekio reguliavimas daro žalingą poveikį rinkos santykių sistemai, iškraipo svarbiausius realios pasiūlos ir paklausos rodiklius, o tai neišvengiamai veda prie apgaulingų investicinių sprendimų versle. Tačiau dar didesnę grėsmę laisvei ir ekonomikai kelia pinigų kiekio koncentracija vienos politinės grupės rankose.

Paklausykime, ką apie tai mano liberalizmo klasikai.

Murray Rothbard (2) – pasaulinio garso liberalus ekonomistas, atstovaujantis Austrijos ekonomikos mokyklą, vienas iš Ludwig von Mises tradicijų pasekėjų, tyrimo „Ką valstybė padarė su mūsų pinigais“ („What Has Government Done to Our Money“) autorius, teigia:

„Mitas apie tai, kad valstybė yra pajėgi sukurti tvarką pinigų sistemoje, yra ypač gajus. Atrodo, kad pinigai, be abejonės, turi būti kontroliuojami valstybės. Tačiau pinigai – tai kraujas ekonomikoje. Jie dalyvauja visuose sandėriuose. Jei valstybė kontroliuoja pinigų sistemą, tai reiškia, kad ji savo rankose laiko visos ekonominės sistemos raktą, kitaip tariant, tai veda mus tiesiu keliu į socializmą“.

„Pinigai, nepadengti auksu, nepaisant visų savo gerų savybių, yra blogi, nes jie leidžia valstybei subtilesniu būdu nei mokesčiai pasisavinti materialias vertybes. Laisvoje rinkoje žmonės gauna pinigus mainais už prekes ir paslaugas. Bet jei valstybė gali tapti nebaudžiama pinigų klastotoja (t. y. kurti pinigus iš nieko), jai nebūtina užsiimti paslaugų pardavimu – ji pati gali sau skirti pinigus. Tada valstybė gali savintis materialinius išteklius slapta ir beveik nepastebimai. Skirtingai nuo mokesčių, šis būdas nesulaukia didelio pasipriešinimo, be to, jis sukuria tiems, kurie nukenčia nuo padirbtų pinigų, precedento neturinčią gerovės iliuziją.“

„Iniciatyva įvesti europinę popierinę valiutą, kurią išleidžia Europos centrinis bankas, beveik pavyko. Propagandinė kampanija grindžiama tuo, kad patikli visuomenė tiesiog klaidinama: bandoma įtikinti, kad laisvoji prekyba Europos ekonominėje bendrijoje yra neįmanoma be bendro Europos biurokratinio antstato, vienos mokesčių sistemos, be Europos centrinio banko ir be europinių popierinių pinigų. Pasaulinė pinigų sistemos ateitis atrodo liūdnai. Vienintelis būdas išvengti katastrofos – radikaliai pertvarkyti pasaulio pinigų sistemą. Pasaulis turi sugrįžti prie laisvos pinigų rinkos, kitaip tariant, prie aukso – prie natūralios rinkos pasirinktos piniginės prekės. O iš valstybės būtina atimti teisę reguliuoti pinigų apyvartą.“

Miltonas Friedmanas (Milton Friedman) (3) – amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, Čikagos neoliberalizmo mokyklos kūrėjas ir propaguotojas:

„Mūsų pačių išvada yra tokia, kad pinigų ir bankininkystės sistemos perdavimas į rinką būtų davę geresnius rezultatus, nei tai, kas pasiekta su valstybės įsikišimu.“

Friedrich August von Hayek (4) – austrų kilmės britų liberalus ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų ekonomikos mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas, už savo veikalus ekonomikos srityje gavęs Nobelio premiją, tyrimo „Privatūs pinigai“ („Denationalisation of Money“) autorius. Jis teigia:

„Nors aš visiškai remiu siekį baigti Vakarų Europos šalių ekonominį suvienijimą, visiškai liberalizavus pinigų srautus tarp jų, aš labai abejoju, kad tai turėtų būti daroma per europinės valiutos sukūrimą, valdomą viršnacionalinio darinio. Labai abejotina, kad net pačiomis palankiausiomis sąlygomis vieninga politika bus geriau nei dabartinis nacionalinių valiutų reguliavimas. Dar daugiau, daugeliu atžvilgiu vieninga tarptautinė valiuta, jei ji nebus protingiau valdoma nei dabar, bus ne geriau, o net blogiau nei nacionalinės valiutos.“

„Pagrindinė išvada yra ta, kad pagrindinė problema rinkos ekonomikoje ir pasikartojantys krizių ir nedarbo laikotarpiai – ilgaamžė vyriausybės monopolijos pasekmė, išleidžiant pinigus. Dabar aš neabejoju, kad privačios įmonės, jei joms netrukdytų vyriausybė, jau senai būtų pateikusios visuomenei platų valiutų pasirinkimą, ir tie piniginiai vienetai, kurie laimėtų konkurencinėje kovoje, turėdami stabilią vertę sulaikytų nuo investicijų pertekliaus, kaip ir nuo po to sekančių nuosmukių“.

Jesus Huerta de Soto (5) – vienas svarbiausių šiuolaikinių austrų ekonomikos mokyklos atstovų, teigia:

„Euro sistema demaskuoja save kaip susinaikinančią sistemą, kuri veda prie masinio finansų perskirstymo per Europos centrinį banką ir skatina vyriausybes pasinaudoti ECB kaip mechanizmu padengti savo finansinius deficitus.“

„Akivaizdu, kad euras jokiu būdu neatitinka idealių pinigų standartų. Ideali pinigų sistema yra įmanoma tik sugrąžinus klasikinį aukso standartą, su 100 procentiniu bankiniu rezervu ir panaikinus cetrinių bankų viešpatavimą.“

Jörg Guido Hülsmann (6) – Angerso universiteto (Prancūzija) ekonomikos profesorius, Ludwig von Mises instituto vyresnysis bendradarbis:

„Europos centrinis bankas ir euras sukelia ne tik infliaciją – jie prisideda prie politinių institucijų centralizavimo. Tikėtina, kad nacionalinės valstybės pateks į priklausomybę nuo naujos centralizuotos valstybės – pirmiausia į finansinę, o po to į politinę. Šiuo metu nacionalinės valstybės laikomos nesąžiningomis skolininkėmis ir joms vis mažiau ir mažiau lieka galimybių gauti paskolas jų vardu. Ateityje jos turės gauti Europos Komisijos laidavimą, jei dar neprasiskolino galutinai. Taip pat tikėtina, kad ir pati Komisija skolinsis ir leis pinigus, gautus iš ES valstybių narių. Bet kuriuo atveju, įsiskolinusios nacionalinės valstybės taps naujos centralizuotos valstybė vasalais – ir politiškai, ir finansiškai.“

Philipp Bagus (7) – liberalų ekonomistas, „Euro tragedija” (The TRAGEDY of the EURO) tyrimo autorius, Rey Juan Carlos universiteto (Universidad Rey Juan Carlos) Madride ekonomikos profesorius:

„Euras nuo įvedimo momento buvo vertinamas kaip patikimas politinis projektas, kuris negalėjo nepavykti. Jis laikėsi ant Vokietijos garantijų. Tai paskatino Pietų Europos valstybių valdžią (Graikijos ir kt.) didinti valstybės skolą, kuri vėliau ir sukėlė krizę. Be euro šios šalys niekada nebūtų galėjusios sukaupti tokių didelių skolų. Jų niekas nebūtų davęs. Ir bankrutavusios būtų gerokai anksčiau. (...) Problema su subsidijomis šioms šalims yra tai, kad tai mažina politikų paskatas realiai mažinti biudžeto deficitą ir įvykdyti struktūrines reformas. Visose Europos šalyse valstybės skola tik auga. Tačiau Graikijoje ji auga net greičiau nei prieš metus.”

„Europos Sąjungoje vyksta nuožmi kova tarp socialistinių ir liberalių idėjų. Liberalai nori sukurti Europą be sienų. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo, žmonių ir idėjų judėjimas. Bendradarbiavimas taikoje ir santarvėje. Tai prieštarauja socializmo koncepcijai, kuria siekiama tik sukurti Europos supervalstybę (imperiją), kurioje Briuselis reguliuoja ir apmokestina visą Europą. Deja, nuo euro įvedimo socialistinės tendencijos sustiprėjo ir tai lėmė dar didesnę Europos vyriausybių centralizaciją. Tai pati liūdniausia euro tragedija.“

Galų gale, net jei Jūsų (ar ko nors kito) nejaudina liberalizmo tėvų – kūrėjų nuomonės apie pinigų sistemą, elkimės pragmatiškai ir išgirskime garsaus britų finansų analitiko Alasdair MacLeod nuomonę:

„Skirtumas tarp šios popierinės valiutos ir visų kitų yra tai, kad jos negarantuoja nė viena vyriausybė. Šalys perdavė visas savo valiutos reguliavimo teises Europos centriniam bankui, kurio balansas vis labiau atrodo nestabilus. Paprastai tai nebūtų tiek svarbu, nes rinkas paguostų galimybė paremti vieną konkrečią vyriausybę, kuri turi įgaliojimus pati rinkti mokesčius. Šiuo atveju mes turime 17 vyriausybių, iš kurių kai kurios yra nemokios, o tos, kurios gali mokėti, nenori garantuoti bankrotų.

Pagal labai apytikslius Europos finansinio stabilumo fondo (European Financial Stability Facility) įsipareigojimų paskaičiavimus įverinant įsipareigojimų apimtis, 41% remiančių eurą paprašė arba artimiausiu metu paprašys pagalbos patys sau. Tai grąžina mus prie problemos euro, kaip popierinės valiutos, kurios vertė priklauso nuo valstybinių pažadų. Tačiau nėra jokių konkrečių vyriausybinių pažadų, garantuojančių eurą ir Europos centrinį banką.” (8)

Nuorodos

1.

Liberales Institut: http://www.libinst.ch/

http://www.libinst.ch/?i=publications

Philipp Bagus, Die Tragödie des Euro: http://www.libinst.ch/?i=die-tragodie-des-euro

Michael von Prollius, Die Euro-Misere — eine ordnungspolitische Krisenzwischenbilanz: http://www.libinst.ch/?i=die-euro-misere

Charles B. Blankart – Euro oder Europa? http://www.libinst.ch/?i=euro-oder-europa

L’Institut économique Molinari: http://www.institutmolinari.org

Ludwig von Mises Institute: http://mises.org

http://www.misesde.org

Adamo Smito institutas JK: http://www.adamsmith.org

http://www.adamsmith.org/search/site/euro

http://www.adamsmith.org/blog/miscellaneous/why-the-euro-went-wrong

http://www.adamsmith.org/blog/tax-and-economy/no-time-for-the-euro

Hayek institutas: http://www.hayek.de/

http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama

http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama?task=weblink.go&id=290

2. Murray Newton Rothbard DE – „Das Schein-Geld-System”.

Herausgeber: Liberale Akademie Berlin

Nachwort und Übersetzung von: Dr. Jörg Guido Hülsmann 2005 – http://www.buchausgabe.de/public_products/das-schein-geld-system-murray-n-rothbard-111

FR: http://www.institutcoppet.org/wp-content/uploads/2011/01/Etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie.pdf

EN, What Has Government Done to Our Money_ by Murray N. Rothbard

http://mises.org/money.asp

http://mises.org/books/whathasgovernmentdone.pdf

3. Milton Friedman, Anna J. Schwartz – Money in Historical Perspective – Chapter: Has Government Any Role in Money? http://www.nber.org/chapters/c7507

http://www.nber.org/chapters/c7507.pdf

4. F.A.Hayek, „Denationalisation of Money“

http://mises.org/Literature/Author/126/Friedrich-A-Hayek

http://library.mises.org/books/Friedrich%20A%20Hayek/Denationalisation%20of%20Money%20The%20Argument%20Refined.pdf

5. Jesús Huerta de Soto – Die Verteidigung des Euro: ein österreichischer Ansatz: http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama?task=weblink.go&id=290

Jesús Huerta de Soto – Foreword by Jesus Huerta de Soto – „The TRAGEDY of the EURO”

http://library.mises.org/books/Philipp%20Bagus/The%20Tragedy%20of%20the%20Euro.pdf

http://mises.org/document/6045/The-Tragedy-of-the-Euro

6. Jörg Guido Hülsmann

http://mises.org/Literature/Author/231/Jorg-Guido-Hulsmann

The Ethics of Money Production

http://library.mises.org/books/J246rg%20Guido%20H252lsmann/The%20Ethics%20of%20Money%20Production.pdf

FR: http://www.institutcoppet.org/2011/01/21/murray-rothbard-etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie/

http://www.institutcoppet.org/wp-content/uploads/2011/01/Etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie.pdf

7. Philipp Bagus „The TRAGEDY of the EURO” 2010

EN: http://mises.org/document/6045/The-Tragedy-of-the-Euro

http://library.mises.org/books/Philipp%20Bagus/The%20Tragedy%20of%20the%20Euro.pdf

http://mises.org/daily/5003/Two-Visions-for-Europe

http://mises.org/daily/6009/Is-There-No-Escape-from-the-Euro

http://mises.org/daily/6609/How-the-Paper-Money-Experiment-Will-End

DE: Die Tragödie des Euro – http://www.libinst.ch/?i=die-tragodie-des-euro

FR: http://www.institutmolinari.org/la-tragedie-de-l-euro,1102.html

8. Alasdair Macleod, „Euro shorts smell blood” http://www.financeandeconomics.org/euro-shorts-smell-blood/

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
9. taigi
(2014-01-12 20:19:55)
(213.164.122.18) Parašė:

pritardamas Faustui , dar noriu priminti , kad M.Frydmano liberalistinė sistema seniai susimovusi, išmėginta gana brutaliais metodais Lotynų Amerikoje , privedusi prie nuolatinių ekonominių krizių ir stagnacijos Vakarų pasulyje. Ir dar, autorius kažkodėl kukliai nutylėjo , kad JAV Federalinis rezervų bankas seniai perduotas į privačias rankas, taigi dolerių (pinigais jų vadinti jau nepadoru) spausdinimas visiškai liberalizuotas?



8. Kritikas Pikčiurna
(2014-01-11 04:13:29)
(78.56.140.149) Parašė:

P.S. Jei mažą laivelį kietai prikabini prie didelio, tai nedideli ir nepavojingi didelio laivo grimzlės svyravimai mažąjį arba paskandina arba pakelia į orą, todėl jis nebeturi pasirinkimo ir tokia padėtis jam nėra optimali ir net pražūtinga. Tai yra visų imperijų siekis ir jų satelitų problema. Nors didelė sistema yra stabilesnė, bet už jos klaidas pirmiausiai savo gyvybe sumoka mažieji. Štai kodėl įsigali demokratija - bendri pasirinkimai daromi tik po to, kai pasirenka kiekvienas ir tarpusavyje susitaria laisvai. Sunkus uždavinys, bet saugesnis ir patikimesnis už kitus. Tai galioja, kai sistema yra adityvi (paprasta nesąveikaujančių dalių suma), tada sumos optimali būsena yra lygi jos dalių optimalių pasirinkimų sumai. Stipriai sąveikaujančiom sistemom tenka papildomai ieškoti geriausio pasirinkimo bandymų ir klaidų metodu, nes daugelio kūnų problema bendru atveju neturi vienareikšmio sprendinio, t.y. tenka lošti, kad ir išmetant monetą arba rulete. Nesinorėtų, kad Lietuva pasirinktų rusišką ruletę...



7. O kaip dėl žemės
(2014-01-10 19:01:44)
(81.7.96.104) Parašė:

pardavimo?



6. Faustas(red.)
(2014-01-10 18:06:52)
(86.100.220.236) Parašė:

Straipsnis-nesąmonių kratinys, tipingas “econonomics” mantrų sąvadas. Kiekviena autoriaus parašyta tezė – nieko bendro su realybe neturinčios nesąmonės, senai paneigtos pastarosios tebesitęsiančios pasaulio ekonomikos krizės. Pasaulis nuo 2008 įžengė į banksterių socializmo laikotarpį, kai FRS bankai išsidalino 16 trilijonų USD (JAV BVP 15 trilijonų) kreditų, kurių neatiduoda ir nesiruošia atiduoti. Realus ekonomikos sektorius šiandien generuoja tik 50 proc. pasaulio pelno, o likęs-bankų iš oro generuojami pelnai-virtuali ekonomika. Užsiimti realia gamyba neapsimoka ir nebeįmanoma tokiomis sąlygomis, todėl nei beprocenčiai kreditai, nei “pinigų mėtymas iš lėktuvų” (atsistatydinęs B.Bernankė)-jo “kiekybiniai suminkštinimai” nebegelbsti liberastų.



5. Faustas
(2014-01-10 18:03:43)
(86.100.220.236) Parašė:

Straipsnis-nesąmonių kratinys, tipingas “econonomics” mantrų sąvadas. Kiekviena autoriaus parašyta tezė – nieko bendro su realybe neturinčios nesąmonės, senai paneigtos pastarosios tebesitęsiančios pasaulio ekonomikos krizės. Pasaulis nuo 2008 įžengė į banksterių socializmo laikotarpį, kai FRS bankai išsidalino 16 trilijonų USD (JAV BVP 15 trilijonų) kreditų, kurių neatiduoda ir nesiruošia atiduoti. Realus ekonomikos sektorius šiandien generuoja tik 50 proc. pasaulio pelno, o likęs-bankų iš oro generuojami pelnai-virtuali ekonomika. Užsiimti realia gamyba neapsimoka ir nebeįmanoma tokiomis sąlygomis, todėl nei beprocenčiai kreditai, nei “pinigų mėtymas iš lėktuvų” (atsistatydinęs B.Bernankė)-jo “kiekybiniai suminkštinimai” nebegelbsti liberastų. Kęstutis: 2014 01 10 16:42



4. Sotu
(2014-01-10 16:49:07)
(94.244.87.217) Parašė:

suni neisdresiruosi.Todel mus nuskurdino,skurdina ir rekt neleidzia.Kai arteja kokie nors rinkimai,"dresuojamus" kuo nors "pamalonina".Demokratija_geriausias budas skriausti zmones,nors ja giria,bet tikruju jos saknu_neaiskina.



3. taigis
(2014-01-10 16:06:04)
(5.20.205.100) Parašė:

pirmiausia tiksliau nors ir politiskai nekorektiska butu sakyti ne uz laisva rinka o uz veragoves ivedimo laisve uz laisva vergoviniu santykiu itvirtinima Nes visa liberalu frazeologija tiesiog vienas prie vieno atitinka amerikietisku Pietu valstiju vergoves saliniku frazeologija Ten taip pat buvo aukstinamas laisvas pasirinkimas paversti vergu silpnesni ir laisvai pelnytis is jo nelaisves visais imanomais budais O juk pasiziurejus kaip sau leidzia viesai reaguoti i Visos Tautos Referendumo rezultatus musu auksciausio lygio valdzia arba kaip buvo praktiskai isspresta Garliavos mergaites emimo problema arba kaip siandien pristatoma euro ivedimas Lietuvoje vos ne kaip ivykes faktas galima drasiai sakyti kad vergovinis poziuris i zmones tiesiog atgyja Tam dideles itakos turi ir masinis salies ir jos gyventoju nuskurdinimas Panasu kad tai turejo specialu tiksla : juk aiskint kad demokratija yra kur kas pranasesne farmacija uz totalitarine visuomene yra viena Ir visai kita atsiradus galimybei ja pritaikyti praktiskai O juk Lietuvoje tos virsmo metu tapusios ir jo pagrindine priezastimi demokratijos kaip pastebim nera anei kvapo Ir tai turi labai rimta pagrinda : ogi nieks dar nemate ir negirdejo kad nuskurdusioj ir del tos priezasties tiesiog civilizacijos pagrindu nebeatitinkancioj visuomenej demokratija veiktu taip pat sekmingai kaip ir pasiturinciose civilizuotose valstybese Tai ir yra pagrindine priezastis kodel turim ta parodomaja demokrtijos forma Kuri labai ir labai patinka praktiskai nelegaliai praturtejusiai visai kita gyvenima jau senai gyvenantiems: ir elitui ir pirk parduok atstovams Juk yra ir dar vienas momentas : yra daug labai sekmingu ir turtingu valstybiu kuriose apie demokratija pavojinga net uzsimint Kad ir turtingosios arabu salys Isvada: Lietuvai butu kardinalus laimejimas jei vis tik dar suspetumem sustabdyt tuos akivaizdzius antidemokratinius valdanciuju keslus ir neleist saliai nusirist i antidemokratini liuna galutinai O tam butina kad vis tik svarbiausi visuomenes klausimai privalomai butu isspresti kol kas dar veikiancios Konstitucijos remuose : t y butinai atsiklausiant visos visuomenes Tame tarpe zinoma ir nacionalines valiutos kaip svarbiausio salies ekonomikos sekmingo funkcionavimo faktoriaus keitimo klausimu Juk ir krauja perpilant neduok dieve nepataikysi O kad siuo klausimu bandomi prastumt kazkokiu nedideliu susireiksminusiu grupiu interesai ir apsieit be privalomo Tautos galutinio nuosprendzio net ir arkliui aisku Referendumas tokiais klausimais butinas net jei tektu paprasyt lipt is valdzios vezimo viena kita persona Nuo to saliai tai jau tikrai blogiau neliks



2. Darijus
(2014-01-10 15:09:33)
(194.154.216.89) Parašė:

Paprasčiau: kol vaikas nenusidegins pirštų, gali jam šimtą kartų kartoti, kad skaudės.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi