Laisvydės Šalčiūtės „Sekretai“

Kovo 29 d. 17 val. Klaipėdoje, KKKC Parodinėje erdvėje, atidaroma Laisvydės Šalčiūtės paroda „Sekretai“.
Parodos kuratorė Laima Kreivytė.

Tai fotografijų ciklas, instaliacija ir videofilmas, kuriuose tyrinėju žmogaus žvilgsnį, jo kuriamas įtampas ir santykių transformacijas. Permąstau ir akcentuoju žvilgsnio galią subjektą paversti objektu, o objektą – subjektu.

Kaip pagrindinę meninę išraiškos priemonę naudodama vandenį (tobuliausią meilės simbolį, anot okeanografo Ž. Kusto), šiame fotografijų cikle transformuoju tradicinius žvilgsnio galios santykius. Stebiu, kaip vyro fotografo žvilgsnis pro fotoobjektyvą reprezentuoja moters kūną, jį savotiškai sukonstruodamas / iškonstruodamas ir paversdamas žaidimų aikštele savo fantazijoms.

Pati fotografuodama permąstau subjekto vietą dvigubame matymo ir žvilgsnio mechanizme, akcentuoju momentą, kai pats subjektas, disponuojantis fotoobjektyvo galia, tampa stebimas ir iš šalies, ir iš savo stebimo objekto pusės – iš išorės ir iš vidaus – ir taip tarsi praranda galios persvarą ir pats tampa objektu.

Parodos kuratorė Laima Kreivytė apie parodą „Sekretai“                           

Laisvydės Šalčiūtės „Sekretai” – tai vaikystės žaidimo transformacija į suaugusiųjų paslaptis. „Sekretas” – tai stiklo šuke prispausta gėlių kompozicija, užpilta žemėmis. Svarbus ne pats vaizdas, o tai, kad jis slaptas. Šia paslaptimi galima pasidalyti tik su geriausia drauge. Paslapties patikėjimas ir (ne)išsaugojimas kuria magišką „sekretų” galią. Atidengdama svetimam žvilgsniui patikėtą paslaptį, apnuogini jos saugotoją ir save.

Sekreto struktūrą Laisvydė perkelia į savo instaliaciją. Ją sudaro fotografijos, veidrodžiai, žemių kvadratas ir vaizdo filmas. Rastus fotografinius moterų atvaizdus menininkė fagmentuoja ir slepia po vandeniu ir stiklu. Pažeidžiamiausios kūno dalys tampa tais mirusiais žiedais, kuriuos iš atminties tamsos ištraukia žiūrovo žvilgsnis. Slapčia pamatytas vaizdas trikdo, tačiau kartu atveria pasąmonės mechanizmus, kuriuos geriausiai atskleidžia mitologiniai vaizdiniai.

Įžengusį į salę lankytoją perveria Medūzos žvilgsnis ir žiūrovas suakmenėja. Nors iš fotografijų žvelgiančios moterys negąsdina gyvačių plaukais, stingdo akistata su tuo, kas viešumoje slepiama. Nepridengtas intymumas kvestionuoja žvilgsnio galią – išviešinta paslaptis nebenaudojama šantažo tikslais. Sudaiktintas moters kūnas tampa ne malonumo, o neaiškios grėsmės šaltiniu. Pats tapęs stebėtoju, paverčia mus, žiūrovus, savo objektais. Atsuka vujaristiniam žvilgniui veidrodį. Medūzos galva atskiriama ne tik nuo kūno, bet ir nuo Atėnės skydo.

Niekas nėra apsaugotas nuo žudančio žvilgsnio.

Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.