Legendinis Mighty Mo Rodgers kuria bliuzą apie Lietuvą

Čikagos bliuzo legenda Mighty Mo Rodgers (JAV), išleidęs šešis albumus ir laimėjęs 7 JAV ir Europos muzikos apdovanojimus, kuria bliuzą apie Lietuvą. „Kaip žinote, aš esu rašytojas ir aš žadu sukurti Lietuvos bliuzo dainą“, – sakė atlikėjas. Jis neprisipažino, ar pagros ją, kai liepos 30-31 d. pirmą kartą lankysis Lietuvoje, bet atskleidė, kad jau turi jai medžiagos.



„Aš užaugau Rytų Čikagos plieno gamyklų rajone, vidurinę mokyklą lankiau kartu su draugais, kurių tėvai atvyko iš Lietuvos. Vėliau gyvenau pačioje Čikagoje. Esu klausęs lietuvių liaudies muzikos“, – pasakojo „Motown“ studijoje dirbęs kūrėjas išskirtiniame interviu. Jam bliuzas yra tikra, gyvenimą keičianti muzika, kurios kūrybai jis panaudoja įvairiausių stilių elementus: tiek džiazo, kurį vadina „bliuzo sūnumi“, tiek hiphopo, užkariavusio daugybės „brolių“ (taip vienas kitą vadina JAV juodaodžiai), širdis.

– Apie ką dainuojate, kokios temos jums yra svarbiausios? Kokias emocijas siekiate perteikti bliuzu savo klausytojams?

– Tai, ką dainuoju savo bliuze, vadinu „nesumeluota muzika“. Man viena svarbiausių temų yra ką mes išgyvenome ir ką mums atnešė bliuzas. Pagrindinis motyvas – bliuzas yra gyvenimą keičianti muzika. Bliuzas tiesiog „įvyko“ mano žmonėms, gyvenantiems Pietuose sunkiomis sąlygomis.
Bliuzas mano gyvenime atsirado kaip paties Dievo atsiųsta gelbėjanti malonė, kuri paneigia mūsų nebūties melą. Pagalvokite apie tai. Bliuzas, dažniausiai buvęs kuriamas neraštingų juodaodžių žmonių, gyvenančių Pietuose, pasklido po visą pasaulį. Tai nėra atsitiktinumas. Kiekviena šalis yra tarsi liaudies tradicija, bet bliuzas – vienintelė tradicija, tapusi tarptautine. Jūs galite nuvykti kone į kiekvieną didesnį pasaulio miestą ir kokiame nors klube, aikštėje ar festivalyje išgirsite bliuzą ar muzikos, kuri yra kilusi iš bliuzo, kaip kad rhythm–and–blues ar rock–and–roll muzika... Netgi hip–hop – visi šie žanrai atsirado (tik) dėl bliuzo. Ir savo klausytojams šią tiesą bandau perteikti kaip galima geriau – įdomiai, emocionaliai ir dvasingai.

– Esate įgijęs filosofijos magistro laipsnį Kalifornijos valstijos universitete Northridže. Ar šie mokslai turėjo įtakos jūsų kūrybai? O galbūt jūsų kūryba ir bliuzas lėmė filosofijos krypties pasirinkimą?

– Esu senas hipis. Gyvenau Venice Kalifornijoje taip vadinamu „meilės laikotarpiu“. Tai buvo trumpas laiko tarpas, kuriame muzika, meilė ir gyvenimas bandė nepaklusti egzistuojančioms galioms. Žinoma, tai nesuveikė (tada buvo septintasis dešimtmetis) ir valdžia ėmė viršų. Tačiau žmonės viduje išliko „laisvos sielos“ ir aš esu vienas iš tų „senų šunų“, laisva dvasia. Specializavausi filosofijoje, nes, išsiduosiu, nenorėjau specializuotis piniguose. Ir kas man yra svarbiausia – filosofija kelia pagrindinius klausimus. Tuomet niekada nemaniau, kad norėčiau naudoti filosofiją kaip įrankį bliuzui išreikšti. Ir, tiesą sakant, tai padariau, kai suvokiau, jog žmonės bliuzą paprastai laiko nesudėtingu bei mano, kad jo atlikėjai yra neišsilavinę ir ne patys sumaniausi žmonės. Norėjau „ant popieriaus ir daina“ parodyti, kad bliuzas yra labai gilus šaltinis. Jame yra išmintingų dalykų, kurie kalba visiems mums ir žmogaus būsenoms. Bliuzas yra egzistencinis ir tai nėra „daiktas“. Jis yra gyvas ir kalba mums visiems. Dekonstruodamas bliuzą aš bandau įrodyti, kad jis jums yra tik į gerą! Bliuzas nėra prekė, jūs negalite pirkti Bliuzo, galite nusipirkti tik „bliuzą“.

Muzikos ir bliuzo komercializmas vyksta dėl rinkos, bet bliuzas, būdamas egzistencinis, nepaklūsta jai, aplenkdamas vergų gaudytojus ir suprekinimą. Pagalvokite apie tai, kad populiarioji Vakarų muzika yra milijardų dolerių verslas... Ir jos pamatai padėti ant bliuzo nugalėjimo. Tai nėra atsitiktinumas. Taigi dabar naudodamasis filosofija ir mokslu siekiu parodyti, kad mano herojai ir herojės buvo griot bliuzo genijai. Jie jus linksmina ir dar išlaisvina... Nuo jūsų pačių.

– Kas jus įkvepia kūrybai?

– Aš nekuriu muzikos, muzika kuria mane. Tuo noriu pasakyti, kad Bliuzo Mūza... Yra iš tikrųjų. Kiekvienas turi išmokti klausytis. Klausytis ramybės, tylos. Muzika yra kilniausias menas. Kodėl? Nes ji yra viena trumpalaikiškiausių ir tuo pat metu pastoviausių formų. Muzika nėra garsas. Muzika yra perteikiama garsu, bet garsas nėra tai, ką siekiama perduoti. Bliuzo muzikoje tyla garse ir jos išraiška yra perteikiama tarsi per šventąją „Raudų sieną“ (Wailin’ Wall – pirmojo Mighty Mo Rodgers albumo pavadinimas, – aut.)... Negaliu per daug plėstis šiuo klausimu, nes kalbant tai pradeda skambėti kaip besikartojančios šnekos, niekai... Žodžiai veda keliu, kuris tegali būti suprastas tik kalbant „veiksmu“ – grojimu. Taigi geriau apie tai nekalbėsiu. Išgirsite.  
Kiekvieną kartą nubudęs stebiuosi gyvenimo stebuklu, kuris galiausiai ir įkvepia mane kurti. Muzika yra mano mąstymas, perteikiamas bliuzu.

Mano kūrybinis procesas visuomet toks pats: turiu temą ir ją narstau. Kartais pradedu nuo pavadinimo. Kartais nuo ritmo, o kartais nuo įsivaizduojamos istorijos, apie kurią esu girdėjęs. Tačiau geriausias dalykas yra intuityvios dainos, kurios tarsi pačios pasirašo. Tokiais atvejais tu esi tik pagalbininkas ar užrašytojas... Leidi istorijai pačiai save rašyti ir bandai negrįžti į kelią. Tame procese nėra jokio ego. Ir jei tokiu būdu gimsta kas nors nuostabaus ir kalba žmogaus būsenai – esate palaiminti. Dėkoju už dovaną, kuri taip ateina, ir tuo pat metu jaučiuosi labai menkas. Tomis akimirkomis, kai vis labiau paklūstu Bliuzo Mūzai, iš tiesų esu tik Mighty Mo. Jaučiuosi palaimintas būdamas šios puikios tradicijos dalimi. Ir tai, ką tu šiais geriausias momentais darai, yra bandymas sukurti amžiną muziką. Muziką, kuri užpildo kiekvieną akimirką. Žmonės jaučiasi susiję su šia muzika, nes ji nesiremia ego, bet yra vedama meilės.

– Kas jus paskatino keliauti bliuzo ir apskritai muzikanto keliu?

– Būdamas labai jaunas studijavau klasikinę muziką. L. van Bethovenas buvo mano pirmasis muzikos herojus. Tiesą sakant, jis vis dar toks yra. Kodėl? Jis buvo pirmasis muzikantas, nepaklusęs savo gyvenamam laikmečiui, kuriame tik kilmingieji buvo laikomi žmonėmis. Tuomet tik tas menininkas ar muzikantas susikūrė gerą gyvenimą, kuris meno kūriniais pakluso kilmingųjų pageidavimams. O L. van Bethovenas, būdamas menininku, šios nuostatos nepaisė. Jis yra pasakęs: „Yra daug kunigaikščių, tačiau tik vienas Bethovenas“. Vieną dieną aplankysiu jo kapą.

Nusprendžiau groti bliuzą, nes esu „brolis“. Mes, „broliai“, esame Bliuzo Tauta. Bliuzas man yra daugiau nei muzika. Jį vadinu metafizine muzika. Savo muzika bandau dekonstruoti „bliuzą“, norėdamas išgauti Bliuzą ir tai yra mano Bliuzo Odisėja.

– Kokie atlikėjai jums yra padarę didžiausią įtaką? Kokios muzikos mėgstate klausytis dabar?

Mano kūrybai įtaką padarė daugybė autorių ir dainininkų. Būdamas labai jaunas žavėjausi Ray Charles, Otis Redding, Little Richard, Jimmy Reed ir Nina Simone dainavimu. Kaip autoriai daugiausia įtakos man turėjo Bob Dylan, Bob Marley, Stevie Wonder, Randy Newman, Willie Dixon ir kai kurie „Motown“ (Amerikos įrašų kompanija) kūrėjai... Dirbau „Motown“ keletą metų.

Dabar klausausi klasikos, country, soul ir netgi repo. Manau, kad svarbiausia išlaikyti ausis „atviras“ naujiems garsams. Man jie visi keliauja į bliuzo traukinį. Aš dekonstruoju tai, ką daro kiti, matydamas, kaip arti prie „tikro reikalo“ jie yra.

– Jūsų gimtasis miestas Čikaga yra  tituluojamas bliuzo sostine. O kokios muzikinės tendencijos ten vyrauja šiuo metu? Kokie pokyčiai vyksta bliuzo scenoje?

– Čikaga vis dar tebėra bliuzo namai. Jūs bet kurią naktį galite išeiti į miestą ir klube išgirsite patį tikriausią gimtąjį bliuzą. Vienintelis skirtumas yra tas, kad šiandien nebėra tiek daug klubų.

Šiandien Čikagoje, kaip ir visuose didžiuosiuose miestuose, pirmiausia galima išgirsti hip-hopą. Tačiau bliuzas vis dar tebeskamba. Ilgainiui Čikagoje įrašysiu muzikos ir ji vadinsis „Comin‘ Home To The Blues“.

– Pabaigoje tarkite žodį, kodėl Lietuvos klausytojai turėtų apsilankyti jūsų koncertuose?

– Žmonės neturėtų praleisti mano koncerto, nes dainuoju su didele energija bei meile bliuzui, kuri sklinda per pasaulį. O bliuzas verčia pasaulį suktis.
Mano muzika skirta gyvenimui. Būti gyvam – tai būti meilėje su gyvenimu. Nesvarbu, kaip yra blogai, nesvarbu, kad kas nors nesiseka... Bliuzas ateina pas tave ir pastato ant kojų, kad galėtum žengti į kitą dieną. Bliuzas nėra liūdna muzika. Bliuzas yra viltis ten, kur vyrauja beviltiškumas – tai yra bliuzo galia. Ir aš esu pagerbtas būdamas bliuzo tradicijos dalimi.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, jog grodamas Lietuvoje jaučiuosi pagerbtas. Tik kažkas itin magiško ir paslaptingo bei tuo pat metu visiškai smagaus galėjo suteikti šią progą. Ir tai yra bliuzas.