Lenkijos naujienų portalai gegužės 21–birželio 5 d. apie Lietuvą rašė daug įdomių dalykų. Pateikiama jų apžvalga, sudaryta Reginos Januškevičienės.
L I E T U V A
Prezidentė – Seimas – Vyriausybė
„Lietuvos prezidentė netikėtai šiltai apie lenkus. Taip apie mus ji niekada ankščiau nekalbėjo“ – skelbia „Gazeta Wyborcza“ antraštėje publikacijos, kurioje apžvelgiamas birželio 4 d. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės skaitytas metinis pranešimas Seime. Įžangoje primenama: prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešimus parlamente skaito kasmet, tačiau iki šiol lenkų mažumos ir santykių su Lenkija klausimus ji ignoruodavo. Lietuvos prezidentės pozicija lenkų mažumos atžvilgiu pasikeitė po Rusijos aneksijos Kryme. D. Grybauskaitė, iki tol nuolat kritikavusi lenkus, pradėjo vis dažniau kartoti, kad mažumoms priklauso dėmesys, ir kad, jei Vilnius nepasirūpins lenkais, tai padarys kiti.
Toliau rašoma: kalbėdama birželio 4 d. Seime, D. Grybauskaitė žengė dar toliau. Metinio pranešimo pradžioje ji padėkojo savanoriškai einantiems į Lietuvos kariuomenę bei pabrėžė, jog tarp jų yra ne tik lietuviai, bet rusai ir lenkai. Ta proga paminėjo jaunos lenkės, Šaulių sąjungos savanorės, socialiniuose tinkluose kovojančios su rusų propaganda, pavyzdį. D. Grybauskaitė taip pat pagyrė radijo „Znad Wilii“ žurnalistus už tai, kad padeda klausytojams atskirti tiesą nuo melo, pabrėždama, kad jie – pilietinės pareigos pajautimo realizavimo pavyzdys.
Primenama: Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė niekada taip nekalbėjo parlamente lenkų mažumos tema. Dar prieš du metus ji kritikavo lenkų protestus prieš lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą. Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų, juos politinėje arenoje atstovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija – vienintelė tautinių mažumų partija. Jos lyderis Valdemar Tomaševski yra labiausiai nemėgstamas politikas Lietuvoje. Jo pozicija Maidano ir Krymo klausimais kelia ne tik lietuvių, bet ir kai kurių lenkų pasipiktinimą. Vienas jų, Nepriklausomybės Akto signataras, radijo „Znad Wilii“ įsteigėjas Česlav Okinčyc.
Gegužės 22 d. „kresy.pl“ informuoja: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neatsakė į Latvijos TV žurnalisto klausimus apie vienos lyties asmenų partnerystę, tragediją parduotuvėje „Maxima“ ir lietuvišką krepšinį. Valstybės vadovė pareiškė, jog neatsako į klausimus, kurie nebuvo iš anksto suderinti, todėl pokalbį laiko baigtu. Į žurnalisto Gundarso Reverso pasiūlymą baigti optimistiška nata, D. Grybauskaitė atrėžė, kad tokių interviu ji nedalina, nes prezidentui negalima uždavinėti nesuderintų klausimų. Galiausiai pokalbis buvo baigtas klausimu apie Rusijos ir ES santykius. (Pagal portalą „L24.lt“)
Gegužės 25 d. „kresy24.pl“ antraštėje skelbia: „Plieninė magnolija“ suskaldė visuomenę. Antirusiška isterija išgąsdino politikus“. Portalas „Politico“ rašo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tapo baltų „geležinė ledi“, o jos aštrumas, slepiamas asmeninis gyvenimas, kruopščiai kuriamas įvaizdis ir nenoras kalbėti apie savo sovietinę praeitį nervina žurnalistus, analitikus, istorikus ir... Rusiją. „Politico“ pastebi: D. Grybauskaitė garsiai kritikavo Rusiją kaip nei vienas Europos vadovas, o dėl karingo įvaizdžio ji tapo „švarcnegeriu“ rusams, didvyre ukrainiečiams ir populiariu asmeniu savo šalyje. Užsienyje ji vadinama „plienine magnolija“. Jos charakterio savybės verčia spėlioti paslaptingos Lietuvos vadovės tema.
„Politico“ cituoja buvusio premjero Andriaus Kubiliaus nuomonę: „D. Grybauskaitė paprasčiausiai atitinka viešosios nuomonės reikalavimus. O Maskva taikią Vakarų kalbą ir karinės pagalbos Ukrainai stoką laiko silpnybe ir neryžtingumu“. Politologas Marius Laurinavičius mano, kad D. Grybauskaitė nuo pat pradžių pasirinkdavo tuos žurnalistus, kurie neuždavinės sunkių klausimų. Artūras Račas konstatavo: per paskutinį pusmetį D. Grybauskaitė inicijavo antirusišką isteriją ir prisidėjo prie Lietuvos visuomenės suskaldymo. Prezidentė išgąsdino visą politinį šalies elitą, dabar niekas Lietuvoje nedrįsta kritikuoti D. Grybauskaitės.
Bartkiewicz, Artur. Litwa będzie walczyć z rosyjską propagandą. - Portr. // rp.pl. - 2015, 21 maja.
Gegužės 21 d. „Rzeczpospolita“ informuoja: Lietuva kovos su rusiška propaganda – už karo kurstymą Lietuvoje bus baudžiami ne tik TV transliuotojai, bet ir lietuviškų kabelinių televizijų operatoriai – bauda sudarys 3 proc. jų metinių pajamų. Su pasiūlymu bausti ne tik transliuotojus, bet ir operatorius, kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, argumentuodama, kad „kova su priešiška propaganda“ yra būtinybė. Primenama: prezidentė ne kartą atkreipdavo dėmesį į tai, jog „šalis gyvena informacinio karo sąlygomis“ ir bandė riboti rusiškų TV kanalų žiūrėjimą, bet rudenį daugumos Seimo narių balsais, jos pataisų projektas buvo atiduotas tobulinimui.
Dabar prezidentės D. Grybauskaitės pasiūlymą parėmė 79 Seimo nariai, 4 balsavo prieš, 27 susilaikė. Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Gintaras Steponavičius pabrėžė: „Mūsų reakcija yra adekvati Rusijos elgesiui“. Žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, buvęs prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas, komentuodamas Seimo sprendimą, sakė: „Kokia nebūtų hibridinio karo grėsmė, manęs nepalieka įspūdis, kad grįžtame į cenzūros laikus“. Primenama: Rusijos propaganda pasiekia Lietuvą pagrinde per rusiškus TV kanalus, kurie sudaro 30 proc. visų retransliuojamų šalyje, juos nuolat žiūri 15 proc. gyventojų.
Gegužės 21 d. „kresy.pl” informuoja: LLRA deputatas parlamentinio komiteto posėdyje iškėlė klausimą dėl Rasų kapinių apsaugos – dėka Jaroslavo Narkevič iniciatyvos situacija vienoje svarbiausių lenkiškų nekropolių tapo diskusijų tema Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Primenama: dėka praėjusios kadencijos Vilniaus miesto tarybos, jos sudėtyje esant LLRA atstovams, Rasų kapinėse buvo vykdomi remonto darbai, įgyvendinamas bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas. Minėtas komitetas prieš porą metų, paragintas LLRA atstovų, tiesiai iš posėdžio nuvyko į kapines įvertinti jų būklės. Tada buvo priimtas sprendimas suteikti Rasų kapinėms kultūrinio paveldo statusą, jų būklės klausimus spręsti kartu su Vilniaus savivaldybe.
Tuo tarpu nauja sostinės valdžia iš savo gretų pašalino LLRA atstovus. Bet ne tik lenkų partijos atstovai Seimo komitete išsakydavo nuogąstavimus dėl galimo Rasų kapinių priežiūros darbų nutraukimo, bet ir jų lietuvių kolegos, kaip Audronė Pitrėnienė ar Gražina Drėmaitė. Bet šį kartą Seimo komiteto posėdyje Vilniaus savivaldybės atstovai nepasirodė. Senųjų Rasų apsaugos komiteto pirm. Alicja Klimaševska kreipėsi į komiteto narius su prašymu sumontuoti prie įėjimo į kapines informacinę lentą ir videokameras, o parlamentaras J. Narkevič pasiūlė įtraukti Aplinkos ministeriją, bendradarbiaujant Rasų kapinių apsaugos klausimais.
Nikt nie chce być ministrem oświaty w litewskim rządzie. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 25 maja.
Gegužės 25 d. „kresy.pl“ praneša: niekas nenori būti švietimo ministru Lietuvos vyriausybėje. Jau antras kandidatas, Edmundas Vaitekūnas, atsisakė Darbo partijos pasiūlymo užimti švietimo ir mokslo ministro postą. Apie tai informavęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė: Darbo partija jau sureagavo į šią situaciją ir pateikė naują kandidatą. Primenama: pirmą – Vydo Gedvilo – kandidatūrą atmetė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir kad postas liko laisvas nuo balandžio 19 d., kai atsistatydino Darbo partijos paramos netekęs Dainius Pavalkis. Tuo tarpu vyriausybė tęsia švietimo reorganizavimą ir atsisako akredituoti lenkiškas vidurines mokyklas, vietiniai lenkai jau ruošiasi protestams.
Gegužės 28 d. „kresy.pl“ informuoja apie Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės apsilankymą Vilniaus rajone, Čekoniškėse. Čia prezidentė, kartu su rajono mere Marija Rekst, dalyvavo vidurinės mokyklos žaidimų aikštelės ir neįgaliems skirtų Bendrijos namų atidaryme. Žurnalistams D. Grybauskaitė sakė: „Matome, kad čia žmonės sugeba patys savimi pasirūpinti, bet visada geriau padėti, nes čia gyvena specifinė tautinė mažuma. Todėl manau, kad geriau skirti jai daugiau dėmesio, negu paskui turėti rūpesčių, jei tą dėmesį skirs kažkuris iš mums nepalankių kaimynų. Turiu omeny be abejo ne Lenkiją“. (Pagal „zw.lt“)
Tautinės mažumos
Litwa: Polacy wchodzą do władz rejonu święciańskiego. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 21 maja.
Gegužės 21 d. „kresy.pl“ praneša: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Andrius Šarėjus tapo Švenčionių rajono administracijos direktoriumi – tai rekordinės paramos lenkų partijai per paskutinius savivaldybių rinkimus rezultatas. Jo kandidatūrą patvirtino rajono taryba, kurioje yra 5 LLRA atstovai, 5 – Liberalų sąjūdžio, 4 – Darbo partijos, 4 – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 2 – Liberalų judėjimo, 1 – Socialdemokratų partijos. Cituojamas ilgalaikio Švenčionių rajono savivaldybės veikėjo, LLRA atstovo Seime Zbignevo Jedzinskio pasisakymas.
Primenama: Švenčionių rajonas lenkų partijai yra sunki teritorija, nes lenkai čia sudaro tik 28 proc. gyventojų. Dabartinės rajono ribos atsirado, kai sovietinė valdžia 1962 m. likvidavo Nemenčinės rajoną, kuriame tada gyveno 73 proc. lenkų, dalį jo teritorijos prijungė prie lietuvių apgyvendinto Švenčionių rajono. Nepriklausoma Lietuva paliko tokį suskirstymą, nors 1990 m. Pabradės ir Magūnų apylinkėse gyvenę lenkai reikalavo prijungti jų teritorijas prie Vilniaus rajono. (Pagal portalą „L24.lt“.)
Gegužės 22 d. „Gazeta Wyborcza“ pateikia didelės apimties publikaciją, pav. „Valstybinės reikšmės vėžlys. Ginčas dėl lenkiškų raidžių“. Įžangoje rašoma: Klaipėdoje reikia žiūrėti po kojomis, nes galima suklupti ant kalbos. 2013 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė atidengė tikriausiai vienintelį pasaulyje paminklą kalbai – neaukštą kvadratinę lentą, su užrašu ant jos: „Praeivi, jau dingo penkios baltų kalbų šeimos. Po tavo kojomis yra mirę lietuviški žodžiai“. Prezidentė sakė: Iš septynių baltų kalbų liko tik dvi – lietuvių ir latvių. Tauta, kuri saugo savo kalbą, saugo ir save. Jei ją turėsime niekas mūsų nepavergs ir neužgrobs“.
Pastebima: panašiai apie kalbą sako ir Lietuvoje gyvenantis lenkai, kurie piketuoja prieš dalies dalykų dėstymą lietuvių kalba, nes žino – jei Vilniaus krašte dings lenkų kalba, pradings ir jie. Primenama: prieš paskutinius savivaldybių rinkimus Remigijus Šimašius iš Liberalų sąjūdžio ant rinkiminio štabo durų prikabino užrašą „Ja za żółw“ („Aš už vėžlį“) – tokiu būdu jis norėjo parodyti paramą Lietuvos lenkų mažumai, nes lietuvių kalboje nėra raidžių ż, ó, ł, w. Šios raidės – tai ne dviejų tautų problema, tai žmogaus teisių problema. Lietuva turi peržengti save ir suprasti, jog nepraras savo identiteto, jei dalis piliečių parašys jomis savo pavardes dokumentuose.
Toliau apžvelgiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pozicija pavardžių ir dvikalbių lentelių klausimu bei primenamas garsus atvejis, kai vilnietis Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose kovojo už tai, kad pase jo pavardė būtų Michał Kleczkowski, o ne Michal Klečkovski. Primenama, kad Seimo stalčiuose dingo keli projektai, liečiantys tautines mažumas ir kalbą, tarp jų ir LLRA projektas, kad Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius 2013 m. atsiprašė už tai, jog Lietuvos Seimas 2010 m. atmetė lenkiškų pavardžių rašybos įstatymą per paskutinį prezidento Lecho Kaczynskio vizitą Vilniuje. Pridedamas skaitytojo laiškas dienraščio vyr. redaktoriui Adamui Michnikui, kuris prisistato kaip „lenkas pagal gimimą ir lietuvis pagal kilmę“ ir išsako neigiamą nuomonę apie Želigovskio žygį į Vilnių bei Tomaševskį ir LLRA, „kartu su rusais ir už rusiškus pinigus, organizuojančius autonominį judėjimą“.
Rośnie poparcie dla Akcji Wyborczej Polaków na Litwie. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 26 maja.
Gegužės 26 d. „kresy.pl“ informuoja: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas auga – pagal balandžio mėn. apklausas, paramą LLRA deklaravo 5 proc. respondentų, t.y. 0,9 proc. daugiau nei per ankstesnę apklausą. Dar populiaresnis tapo partijos lyderis Valdemar Tomaševski – jį dabar remia net 17 proc. apklaustųjų, t.y. 5 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Bet reali parama lenkų partijai gali būti žymiai didesnė, nes lietuviškos apklausos ją atspindi netiksliai – prieš savivaldybių rinkimus apklausos rodė 2-4 proc. paramą LLRA, o realiai už ją balsavo 8,5 proc. rinkėjų visos šalies mastu.
Waldemar Tomaszewski pogratulował prezydentowi-elektowi. - Portr. // kresy.pl. - 2015, 28 maja.
Gegužės 28 d. „kresy.pl“ ir „kresy24.pl“ praneša, kad išrinktąjį Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą pasveikino ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemar Tomeševski. Gegužės 25 d. laiške jis rašo: „Jūsų užimtas aukščiausias valstybės postas sukėlė Lietuvos lenkams tikrą džiaugsmą ir buvo teigiamai sutiktas mūsų šalyje. Esu dėkingas likimui, jog galėjau bendrai dirbti su Jumis Europos Parlamento EKR frakcijoje (...) Esu giliai įsitikinęs, jog Vilniaus krašto lenkų reikalai bus Jums artimi, nes mums, už Tėvynės ribų gyvenantiems tautiečiams, Lenkijos Prezidento globa ir parama yra labai svarbi (...)“.
Litewskie władze degradują polską szkołę. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 28 maja.
Gegužės 28 d. „kresy.pl“ informuoja, kad tą dieną Vilniaus m. savivaldybės taryba, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Liberalų sąjūdis, priėmė sprendimą nuo naujų mokslo metų nekomplektuoti 11 ir 12 klasių lenkų vidurinėje J. Lelevelio mokykloje. Dabar šis sprendimas trys mėnesius bus nagrinėjamas komisijose. Primenama, kad Liberalų sąjūdis prieš savivaldybių rinkimus bandė prisistatinėti kaip palankus tautinėms mažumoms, bet laimėjus Vilniaus mero postą ir gavus daugiausiai mandatų sostinės taryboje, liberalai išmetė Lietuvos lenkų rinkimų akciją iš valdančiosios koalicijos ir ėmėsi veiksmų prieš Vilniaus lenkų mokyklą. Nors ne tik savivaldybė, bet ir Švietimo ministerija atsisako šią mokyklą akredituoti kaip vidurinę, todėl nuo sekančių metų ji taps tik pagrindine mokykla. Dėl eilinio Lietuvos valdžios smūgio lenkų mokykloms, Lenkų mokyklų moksleivių tėvų forumas birželio 1 d. rengia piketą prie vyriausybės rūmų.
Litwa. Michał Mackiewicz ponownie został prezesem ZPL. - PAP // wyborcza.pl. - 2015, 30 maja.
Obradował zjazd walny Związku Polaków na Litwie. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 31 maja.
Związek Polaków na Litwie ma nowe stare władze. - Ilustr. // kresy24.pl. - 2015, 31 maja.
Gegužės 30 d. „Gazeta Wyborcza“ praneša, kad tą dieną Vilniuje vykusiame XIV visuotiname Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) suvažiavime Michal Mackevič buvo vėl perrinktas LLS pirmininku. Primenama, kad M. Mackevič šias pareigas eina nuo 2002 m., ir kad sąjungai vadovaus dar trejus metus. Lenkų dienraščiui M. Mackevič sakė, kad pagrindiniu organizacijos tikslu lieka „rūpinimasis lenkų švietimu Lietuvoje, parama lenkų kultūrai ir lenkų kalbai, lenkų tautai atmintinų vietų globa“. LLS vadovas pastebėjo, kad sąjunga jaunėja, kad pusę jos narių sudaro jauni žmonės bei užtikrino, kad ši kadencija LLS pirmininko poste jam bus paskutinė. Minima, kad LLS išreiškė „padėką aukščiausiai Lenkijos valdžiai už moralinį palaikymą“ ir kreipėsi su prašymu „dėl nuolatinio priminimo Lietuvos partneriams laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų tautinių mažumų teisių srityje“.
Suvažiavime buvo konstatuota, kad „LLS veiksmai, siekiant Lietuvos lenkų situacijos pagerinimo ir jiems priklausančių teisių užtikrinimo, neatnešė lauktų rezultatų“, todėl LLS „dirbs toliau vardan Lietuvos lenkų teisių įgyvendinimo pagal europines normas“. Suvažiavimas išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su įvairaus lygio valstybinėmis Lietuvos institucijomis, ieškant geriausių būdų problemoms spręsti. Priimtose rezoliucijose delegatai ragina Lietuvos valdžią „baigti tautinių mažumų mokyklų likvidavimo praktiką“, priimti Valstybinės kalbos įstatymo pataisą ir leisti glaudžiai tautinių mažumų apgyvendintose vietovėse naudoti užrašus tautinių mažumų kalbomis, priimti įstatymą dėl lenkų pavardžių rašybos ir „panaikinti privalomą 5 proc. rinkiminį barjerą tautinių mažumų partijoms“.
Litwa. Polacy ponownie protestowali w obronie oświaty. - PAP // wyborcza.pl. - 2015, 1 czerw.
Birželio 1 d. „Gazeta Wyborcza“ praneša, kad tą dieną Lietuvos lenkų ir rusų mokyklų mokytojai, mokiniai ir jų tėvai prie vyriausybės pastato protestavo, gindami švietimą tautinių mažumų kalbomis. Akcijoje dalyvavo apie 700 žmonių, jos organizatoriai paskelbė, kad birželio 3 d. vyks įspėjamasis streikas – tą dieną mokiniai eis ne į mokyklas, o į bažnyčią. Tokiu būdu protestuojama prieš vykdomą švietimo reformą dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, nes 17-ai lenkų ir rusų mokyklų gresia vidurinės statuso praradimas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslav Narkevič sakė: „Mokyklinė visuomenė yra netekusi vilties ir ketina kovoti iki galo“. Jis priminė, kad „Europos Sąjungoje ir pasaulyje tautinių mažumų atžvilgiu yra taikoma vadinamoji pozityvi diskriminacija“. Atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje, Seinų „lietuviškų mokyklų 1-12 klasėse yra tik 67 mokiniai“, kai Vilniaus vidurinę J. Lelevelio lenkų mokyklą, kurią lanko 462 mokiniai, ketinama performuoti iki pagrindinės lygio.
Rašoma, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 1 d. atmėtė priekaištus dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminavimo. Ji priminė, kad per paskutinius 10 metų mokinių skaičius lenkų mokyklose sumažėjo 48 proc., ir kad „reforma vienodai palietė lietuvių, lenkų ir rusų mokyklas“. Vyriausybės kanceliarijos atstovas Rimantas Vaitkus surengtą mitingą pavadino „politikavimu“ ir priminė, kad mokyklos yra savivaldybių žinioje, prie kurių ir reikia protestuoti. Tačiau J. Narkevič pastebėjo, kad „savivaldybės jau padarė viską“, kad dokumentai jau perduoti Švietimo ministerijai, nuo kurios dabar priklauso vidurinių mokyklų statuso suteikimas. Primenama: Lietuvoje yra apie 90 lenkų mokyklų, lenkai sudaro 6,6 proc. gyventojų ir yra didžiausia tautinė mažuma.
AWPL: W temacie oświaty nie ustąpimy. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 1 czerw.
Polacy demonstrowali w Wilnie w obronie swoich szkół (foto). - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 1 czerw.
Birželio 1 d. „kresy.pl” informuoja, kad tą dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcija, likus porai valandų iki protesto akcijos prie vyriausybės pastato, surengė spaudos konferenciją ta tema. LLRA lyderiai, tame tarpe jos pirmininkas Waldemar Tomaševski, išreiškė oficialią paramą protesto organizatoriams, pabrėždami akcijos simbolinę reikšmę, nes „negalima tautinių mažumų vaikų diskriminacija”. LLRA atstovas Seime Jaroslav Narkevič teigė, kad nėra kito kelio, kaip išeiti į gatves, nes Lietuvos valdžia visai ignoravo mokytojų, mokinių ir jų tėvų reikalavimus. Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų forumo pirm. Jozef Kviatkovski kalbėjo apie dabartinį mokyklų „reorganizavimą”, kad jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje vykdomas lenkų švietimo naikinimas.
Portalas taip pat apžvelgia protesto akciją prie vyriausybės, kurioje dalyvavo ne tik mokytojai ir moksleiviai iš Vilniaus, bet ir iš Vilniaus bei Trakų rajonų lenkų ir rusų mokyklų atstovai, nes jų mokykloms irgi gresia pažeminimas iki pagrindinės mokyklos statuso. Kreipdamasis į mitingo dalyvius, V. Tomaševski pareiškė: „Nesutiksime, kad būtų skriaudžiami mūsų vaikai. Galime nusileisti kitais klausimais, bet švietimo gynimo pozicijose tikrai nenusileisime. Mes nebijome. Gyvename savo žemėje. Tai nėra jokia valdžios malonė, nes tai mūsų miestas. Apginsime savo mokyklas”. Pranešama, kad mitingo metu buvo priimta peticija, kurią Vyriausybės kanclerio pavaduotojui Rimantui Vaitkui įteikė penkių asmenų delegacija.
Pridedamas pilnas Peticijos tekstas, kuris baigiamas tokiais Reikalavimais: akredituoti visas peticijoje minimas vidurines mokyklas; parengti tokius kriterijus, kurie užtikrintų tautinių mažumų mokyklų išsaugojimą; dar šioje Seimo pavasario sesijoje atšaukti Švietimo įstatymo pataisas, liečiančias tautinių mažumų mokymą; atsisakyti suvienodinto lietuvių kalbos egzamino; įtraukti gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) egzaminą į privalomųjų sąrašą; atsisakyti diskriminacinio lietuviškų mokyklų išlaikymo lenkų ir rusų mokyklų sąskaita principo; iki 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokykloms.
Strajk polskich szkół na Wileńszczyźnie. - Ilustr. // rp.pl. - 2015, 3 czerw.
Litwa. Polacy zamiast do szkół poszli do kościoła. - Ilustr. // rp.pl. - 2015, 3 czerw.
Birželio 3 d. „Rzeczpospolita“ informuoja, kad tą dieną Vilniaus ir Vilniaus krašto lenkų mokyklų moksleiviai ir jų tėvai dalyvavo įspėjamajame streike, protestuodami prieš švietimo reformą, nes lenkų mokyklos gali netekti vidurinių statuso. Streiko komiteto organizatoriai paaiškino, kad mokiniai tą dieną ėjo ne į pamokas, o į mišias Šv. Dvasios bažnyčioje Vilniuje ir meldėsi už lenkiškų mokyklų išsaugojimą ir lenkų švietimo vystymąsi Lietuvoje (plačiau apie mišias ir maldas rašo „kresy.pl“).
Pranešama, kad švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tą dieną radijui „Znad Wilii“ sakė, jog „protestas atspindi lenkų visuomenės lūkesčius“ ir žadėjo artimiausiu metu susitikti su protestuotojais. Kitoje dienraščio publikacijoje rašoma, kad vyriausybė atkreipė dėmesį į šį protestą – švietimo ministrė birželio 3 d. atvažiavo į lenkų V. Syrokomlės mokyklą, kuri negavo vidurinės mokyklos akreditavimo. Ministrė užtikrino, kad į mokyklą vėl atvyks komisija ir patikrins, ar ji atitinka visus vidurinės mokyklos kriterijus.
Trišalės parlamentinės asamblėjos sesija Vilniuje
Marszałek Senatu jedzie w czwartek do Wilna. - PAP // wyborcza.pl. - 2015, 27 maja.
Gegužės 27 d. „Gazeta Wyborcza“ informuoja, kad gegužės 28 d. Vilniuje prasidės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Tarpparlamentinės asamblėjos sesija, kurioje bus aptariami Ukrainos europinės integracijos ir ES vizų ukrainiečiams klausimai bei Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje. Trišalio susitikimo VI-oje sesijoje dalyvaus Lenkijos Senato maršalka Bogdan Borusewicz, Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ukrainos parlamento pirmininkas Volodymyr Hrojsman. Lenkijos Senato maršalkos delegacijoje taip pat bus senatoriai ir Seimo nariai.
Gegužės 28 d. dienraštis praneša: dviejų dienų Trišalės parlamentinės asamblėjos sesijoje Vilniuje dominavo Ukrainos tema. Lenkijos Senato maršalka B. Borusewicz užtikrino, kad rems bevizio režimo įvedimą ukrainiečiams, bet pridūrė, kad Ukraina privalo įgyvendinti teismų ir savivaldos reformas bei tęsti kovą su korupcija. Savo ruožtu Ukrainos parlamento pirmininkas sakė, kad ukrainiečiai laukia labai aiškaus signalo dėl narystės ES, pvz. signalo dėl bevizio režimo. Užtikrino, jog yra įgyvendinamos reformos dėl šalies decentralizavimo, oligarchų įtakos ribojimo, kovos su korupcija.
Lietuvos Seimo pirmininkė išsakė nuomonę, jog smerkiant Rusijos agresiją Ukrainoje, negalima veikti tik deklaracijomis, jog „laikas pagalvoti apie teisinius mechanizmus, kad tarptautinis teismas išsakytų nuomonę Krymo aneksijos klausimu“. L. Graužinienė pridūrė, jog tuo tikslu reikia sukoordinuoti veiksmus, prie kurių galima priskirti parlamentų vadovų, parlamentinių grupių ar partijų delegacijų bendradarbiavimą. (Minima, kad Lenkijos Senato maršalka B. Borusewicz gegužės 29 d. susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite).
Borusewicz: mamy dobre doświadczenia z Ukraińcami w Polsce. - Portr. // rp.pl. - 2015, 29 maja.
Gegužės 29 d. „Rzeczpospolita“ informuoja, kad tą dieną Vilniuje baigėsi VI Trišalės Parlamentinės asamblėjos sesija ir buvo pasirašyta baigiamoji deklaracija, po kuria savo parašus padėjo Lietuvos Seimo pirm. Loreta Graužinienė, Lenkijos Senato maršalka Bogdan Borusewicz ir Ukrainos parlamento pirm. Volodymyr Hrojsman. Deklaracijoje pabrėžiama, kad Parlamentinė asamblėja ketina bendradarbiauti, „siekiant Europos Sąjungos vizų režimo liberalizavimo Ukrainai plano įgyvendinimo iki 2015 m. pabaigos“. Joje remiama Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis integralumas, smerkiama Rusijos agresija ir reikalaujama nedelsiant išvesti jos kariuomenę ir techniką iš Ukrainos teritorijos. Išsakoma nuomonė, kad ES privalo sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, jai nevykdant Minsko susitarimų.
Senato maršalka B. Borusewicz sesijoje Vilniuje sakė, kad Lenkija turi patirties su ukrainiečiais, kurių 80 tūkst. dirba legaliai, o 20 tūkst. studijuoja, todėl ES bus patenkinta, jei įves bevizį režimą su Ukraina. Jis išreiškė viltį, kad ateityje prie Parlamentinės asamblėjos prisijungs ir Baltarusija. Primenama: Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos Parlamentinė asamblėja tarnauja parlamentiniam dialogui tarp šių šalių, jos dalyviai susitinka kartą per metus – pirma sesija įvyko Kijeve 2008 m., Varšuvoje sesija buvo surengta 2013 m. ir skirta Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių temai, 2014 m. Kijeve vyko Asamblėjos prezidiumo posėdis ryšium su situacija Ukrainoje.
„Kresy.pl“ tą dieną cituoja Ukrainos parlamento pirmininko V. Hrojsmano pasisakymą Vilniuje: „Karas nėra tik Ukrainos rytuose, jis yra Europos Sąjungos rytuose. Mums svarbu, jog ES inicijavo, kad būtų laikomasi Minsko susitarimų įgyvendinimo“. Jis pridūrė, kad svarbūs žingsniai yra sankcijų „agresoriui“ už susitarimų nesilaikymą stiprinimas bei „bendros pastangos dėl Ukrainos gynybinių pajėgumų didinimo“. Primenama, kad V. Hrojsman yra pagrindinis Ukrainos atstovas Vilniuje vykstančioje Trišalės Parlamentinės asamblėjos sesijoje, kurioje Lenkijos delegacijai vadovauja Senato maršalka B. Borusewicz, o Lietuvą atstovauja Seimo pirmininkė L. Graužinienė.
LIETUVA IR LENKIJA
„Gazeta Wyborcza“ gegužės 20 d. praneša: Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, buvęs Lietuvos URM vadovas Vygaudas Ušackas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė nusilpo, bet išreiškė viltį, kad Lietuvos vadovai stengsis atnaujinti santykius su Lenkija. Jis sakė: reikia būtinai išspręsti opius klausimus, kurie susikaupė dėl mūsų neveiklumo ir politinės valios stokos. Kiek galima kalbėti apie lenkiškų pavardžių rašybos legalizavimą? Manau, kad turime vykdyti mūsų įsipareigojimus. Reikia suaktyvinti politinį, kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą.
V. Ušackas sakė: „Pirmiausiai reikia suvokti, kad Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, nepriklausomai nuo to, ar ją taip apibūdiname, ar ne“. Jis priminė, kad Lenkija yra artimiausia Lietuvos kaimynė su 40 mln. vartotojų rinka ir didžiausia Rytų Europoje valstybė NATO narė, su kuria Lietuvą sieja istoriniai ryšiai. Jis pripažino, kad lenkų ir lietuvių tautų istorijoje yra skausmingų puslapių, bet pabrėžė: pagrindinis mūsų užsienio politikos uždavinys – atstatyti ir normalizuoti Lenkijos ir Lietuvos santykius.
„Kresy24.pl“ akcentuoja Vygaudo Ušacko pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ išsakytą pastabą, kad Kremliaus politologai šaiposi iš Vilniaus ir Varšuvos santykių. Apgailestaudamas dėl dabartinių Lenkijos ir Lietuvos santykių, jis sakė: „Kiek galima diskutuoti apie originalios pavardžių rašybos įteisinimą? Manau, jog privalome vykdyti savo įsipareigojimus. Reikia kalbėti apie glaudesnius santykius politikos, kultūros ir ekonomikos srityse. Net prokremliški politologai, pokalbyje su manimi, kartais juokiasi iš mūsų nesusipratimų ir iš to, kad lietuviai negali normalizuoti santykių su Lenkija, tuo pačiu tarnaudami svetimiems, o ne savo interesams“.
Gegužės 25 d. „Gazeta Wyborcza“ praneša, kad Lietuvos Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, vertindamas prezidentinių rinkimų Lenkijoje rezultatus, tą dieną radijui „Znad Wilii“ pareiškė: „Tai smūgis „Pilietinei platformai“, labai skausmingas smūgis, nes rudenį vyks parlamentiniai rinkimai“. Tokios pat nuomonės laikosi ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, kurio teigimu: tai buvo balsavimas nei už A. Dudą, nei prieš B. Komorowskį, tai buvo balsavimas prieš „Pilietinę platformą“, kuri šalyje valdo jau aštuntus metus.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, R. Valatka teigė: nėra skirtumo, kas Lenkijoje valdo – A. Duda, ar B. Komorowskis, žingsnį link Lenkijos ir Lietuvos santykių pagerinimo turi padaryti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastebėjęs, kad dabar santykiai tarp valstybių yra blogiausi nuo 1991 metų, jis išreiškė viltį, kad Lietuvos prezidentė pasinaudos šia situacija abipusių santykių pagerinimui. Savo ruožtu Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius nemano, kad prezidento pasikeitimas turės esminės įtakos Lenkijos užsienio politikai.
Gegužės 25 d. „kresy24.pl“ praneša: Lietuvos politikai sveikina naują Lenkijos prezidentą Andzejų Dudą ir tikisi Lenkijos ir Lietuvos santykių pagerėjimo. Buvęs premjeras Andrius Kubilius tiki, kad išrinktasis prezidentas A. Duda atsigręš į regioninę politiką, pareiškęs: „Tikiuosi, kad bus grįžtama prie Lecho Kaczynskio politikos. Tai natūralu, kad Lenkija yra lyderė regione, atsižvelgus į dabartinę agresyvią Rusijos politiką“. A. Kubilius pastebėjo, jog Radoslawo Sikorskio dominavimo laikais, Lenkija užsienio politikoje siekė savo pozicijos Europoje sustiprinimo, o regiono saugumo politika tuo laiku buvo šalutinė.
Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka spaudos konferencijoje gegužės 25 d. Seime pareiškė: „Tikiuosi, kad mūsų abipusiai santykiai dabar pagerės. Pagaliau šią savaitę mūsų Seime įvyks Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos posėdis. Manau, kad santykiai su mums labai svarbiu kaimynu ir strateginiu partneriu gerės. Belieka pasveikinti naują prezidentą ir palinkėti, kad mes, kaimynai, gyventume dar gražiau, nei iki tol gyvenome“. „Kresy.pl“ tą dieną informuoja, kad buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sieja dideles viltis su A. Dudos išrinkimu Lenkijos prezidentu, cituojant jo minėtą pasisakymą.
Litwini liczą na powrót polityki Lecha Kaczyńskiego. - J. H. - Portr. // rp.pl. - 2015, 25 maja.
„Rzeczpospolita“ gegužės 25 d. irgi praneša: lietuvių politikai – konservatoriai ir socialdemokratai – linki Andzejui Dudai eiti Lecho Kaczynskio pėdomis. Buvęs premjeras Andrius Kubilius sakė: tikiuosi, kad Lenkija grįš prie L. Kaczynskio politikos, prie natūralaus regiono lyderio vaidmens, kas svarbu, atsižvelgus į dabartinę Rusijos agresiją. Primenama, kad A. Kubilius vadovavo vyriausybei per paskutinį prezidento L. Kaczynskio vizitą Vilniuje, kai Seimas atmetė lenkams palankų vyriausybinį pavardžių rašybos projektą. Įdomu tai, kad grįžimo prie L. Kaczyznskio politikos irgi tikisi valdančiųjų socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas, jo manymu: A. Duda stiprins ryšius su NATO sąjungininkais ir spaus NATO didinti buvimą regione, kas naudinga ir Lietuvai. URM vadovas Linas Linkevičius sakė: nesitikiu „didelių permainų“, bet kai kurios gali būti.
Vilniuje gyvenantis lenkų analitikas Jacek Komar teigė: prezidentinių rinkimų Lenkijoje rezultatai Lietuvoje sukėlė lengvą optimizmą, lietuvių politikai tikisi, jog A. Duda sieks užsienio politikos pokyčių, ypač kietesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. O tam reikės sąjungininkų – Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių – dėl to santykiai tarp Varšuvos ir Vilniaus atšils. Jis teigė: to irgi norės prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes jos santykiai su prezidentu Bronislawu Komorowskiu buvo tiek blogi, kad apie persilaužymą nebuvo kalbos, o A. Duda tai naujas žmogus. Bet pridūrė: jei Lenkija norės vėl būti lydere regione, jai reikės Lietuvos paramos, todėl turės šiek tiek paaukoti lenkų mažumos interesus, turės nustoti spausti tuo klausimu. Lietuva privalės pati susidoroti su Lietuvos lenkų reikalavimais dėl pavadinimų, rašybos ar švietimo.
Litwa. Prezydent Grybauskaite pogratulowała Andrzejowi Dudzie // wyborcza.pl. - 2015, 25 maja.
„Gazeta Wyborcza“ gegužės 25 d. informuoja, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tą dieną pasveikino Andrzejų Dudą ryšium su laimėtais Lenkijos prezidento rinkimais, tuo pačiu išreikšdama pageidavimą toliau tęsti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. D. Grybauskaitė pabrėžė: Lenkija ir Lietuva žymiai prisideda prie didesnio saugumo ir gerovės užtikrinimo savo regione ir visame kontinente. Taip pat yra svarbus tolesnio Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo saugumo, ekonomikos ir energetikos srityse vystymas.
Gegužės 26 d. „kresy.pl“ praneša: Lietuvos prezidentės patarėjas valstybės saugumo klausimais Kęstutis Budrys didesnių permainų santykiuose su Lenkija neprognozuoja. Jis sakė: Lenkija yra Lietuvai svarbi kaimynė, turime daug bendrų reikalų, pirmiausiai, liečiančių saugumą regione. Mūsų pasiekimai šioje srityje yra milžiniški ir didesnių pokyčių nesitikime. Santykiai yra pakankami intensyvūs, o bendradarbiavimas – glaudus ir kasdienis, kaip ES, taip NATO plotmėje“. Primenama: prezidentė gegužės 25 d. pasveikino išrinktąjį Lenkijos prezidentą ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti visais svarbiais klausimais.
„Gazeta Wyborcza“ tą dieną taip pat supažindina su aštriais užsienio žiniasklaidos rezultatų komentarais, antraštėje ir paantraštėje skelbdama: „Užsienio žiniasklaidą nustebino A. Dudos laimėjimas. „Lenkiškas atvejis prisideda prie Europos košmarų“. Vokiečių, britų ir italų žiniasklaida rašo apie A. Dudą kaip ultranacionalistą, jo laimėjimą vertina kaip šoko terapiją Europai“. Akcentuojama tai, kad Andrzej Duda priklauso „Teisės ir teisingumo“ (TirT) partijai – labiau konservatyviai ir nacionalistinei už dabar valdžioje esančią “Pilietinę platformą“. Ta proga cituojama lenkų politologo R. Markowskio nuomonė: jei rudenį TiT laimės parlamentinius rinkimus, Lenkija pradės sudarinėti sąjungas su Lietuva ir Ukraina, apleisdama santykius su Vokietija ir Prancūzija.
„Lenkijos lietuviai išrinko Komorowskį, nes TirT politikų pažiūros yra „griežtos” – skelbia gegužės 25 „kresy24.pl” – per antrą prezidentinių rinkimų turą Punsko gminoje, kur dauguma gyventojų yra lietuviai, už Bronislawą Komorowskį balsavo 75,39 proc. rinkėjų, už Andrzejų Dudą – 24,61 proc. Lenkijos lietuvių bendrijos valdybos vicepirmininkas Petras Maksimavičius sakė: „Bronislaw Komorowski yra labiau patyręs politikas, kuris dažniau pasisakydavo Lietuvos ir lietuvių tema. Ne kartą lankėsi Suvalkų regione. Tikriausiai todėl lietuviai už jį balsavo. Tačiau, tautinė mažuma negali tikėtis iš prezidento kažko ypatingo, nes mums ir kitoms tautinėms mažumoms svarbesni yra rinkimai į Seimą rudenį”.
Asmeniškai su A. Duda lietuvių bendruomenės Lenkijoje veikėjas nebuvo susitikęs, bet mano, kad jo požiūris į tautines mažumas sutampa su „Teisės ir teisingumo” pozicija. Jis sakė, kad turėjo progą kalbėtis Punske su partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu, kuris turi griežtą poziciją ir kalbėjo atvirai: mūsų reikalų išsprendimas priklausys nuo to, kaip Lietuva elgsis su savo tautinėmis mažumomis, pirmiausiai – su Lietuvos lenkais. P. Maksimavičius pridūrė, kad Lenkijoje lietuvių bendruomenę sudaro 4,5 tūkst. žmonių, kuriems švietimo ir kultūros reikalai yra išlikimo sąlyga.
Jaka polityka wobec Litwy? Odpowiada Andrzej Duda. - Portr. // kresy24.pl. - 2015, 26 maja.
Gegužės 26 d. „kresy24.pl“ supažindina su išsamiais išrinktojo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos atsakymais į portalo „Znad Wilii“ užduotus klausimus: Kaip naujas Lenkijos prezidentas vertina paskutinių septynių metų Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu? Ar ministras Sikorskis buvo teisus, aštriai iškeldamas lenkų mažumos klausimus? Kokią politiką Lietuvos atžvilgiu ketina vesti naujasis prezidentas?
Pirmasis A. Dudos atsakymas: „Žiūrint iš tų kelių metų perspektyvos, reikia pripažinti, kad politika Pilietinės platformos ir prezidento B. Komorowskio valdymo laikais Lietuvos atžvilgiu atvedė į niekur. Rimti, strateginiai pokalbiai tarp Vilniaus ir Varšuvos faktiškai nėra vedami. Mus skiria praraja, lyginant su Lecho Kaczynskio prezidentavimo laikais, kai pavykdavo, žingsnis po žingsnio, sunkiai, bet veiksmingai priminti apie Vilniaus krašto lenkų teises, tuo pačiu išlaikant draugiškus santykius su Lietuvos vyriausybe (...)“.
Baigiama tokiu paryškintu atsakymu: „Noriu būti gerai suprastas – lenkų mažumos Lietuvoje klausimas pirmiausiai slegia Vilniaus valdžią, nes tai ji yra atsakinga už europinių standartų nesilaikymą savo valstybės teritorijoje. Bet šventa Lenkijos valdžios pareiga, vesti tokią politiką regione ir dvišalę politiką, kad turėti įtakos instrumentus Lietuvos valdžios sprendimams. Čia reikia nuojautos ir nuoseklumo. Nesunku susibarti ir nutraukti ryšį. Sunkiau vesti veiksmingą dialogą. Bet turime pavyzdžių, kad tai įmanoma, tik reikia būti labiau ryžtingiems savo veiksmuose. Ir atsiminti posakį „kur du pešasi, trečias laimi“. Tai labai adekvatu politikai mūsų Europos dalyje. Ir visi žinome, kas yra tas „trečias“.
Gegužės 27 d. „kresy.pl” praneša: išrinktasis Lenkijos prezidentas Andrzej Duda portalui „zw.lt” duotame interviu pateikė savo Lenkijos ir Lietuvos santykių viziją. Susidaro įspūdis, kad mūsų tautiečių reikalai jam nebus prioritetiniai. A. Duda kritiškai įvertino buvusio užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio, kuris atšaldė santykius su Lietuva dėl nuolatinių lenkų mažumos teisių pažeidimų, politiką. A. Duda gailisi, kad „strateginiai pokalbiai tarp Varšuvos ir Vilniaus praktiškai nevedami”. Pavyzdinga laiko prezidento Lecho Kaczynskio lietuvišką politiką, kurią kritiškai vertina Lietuvos lenkų mažumos lyderiai. A. Duda paramą lenkų mažumai vadina „fundamentaliu” reikalu, bet taip pat ketina atstatyti „būtiną” sąjunga su Lietuva.
Gegužės 28 d. portalas perspausdina didelės apimties jauno blogerio iš Vilniaus komentarą (iš paskyros „polskamlodziezwilna”), kuriame kritiškai vertinamas minėtas išrinktojo Lenkijos prezidento pasisakymas Lenkijos ir Lietuvos santykių klausimais, nes jis privertė Lietuvos lenkus sunerimti. Publikacija suskirstyta į tris rubrikas: „Pažadai blogu momentu” (t.y., sąjungos su Lietuva sudarymas, kai ji nori lenkų mažumą asimiliuoti), „Kas atsako už konfliktą?” (apie kaltinimus savo politiniams konkurentams dėl kietos politikos Lietuvos atžvilgiu, nors tik tokia Lenkijos politika gali priversti Lietuvos politikus galvoti apie lenkų mažumai svarbius klausimus), „Gąsdinimas arba lietuviškas žaidimas” (apie tai, kad naujasis Lenkijos prezidentas pats įvardijo sąjungos su Lietuva sudarymo priežastį – Rusiją).
Birželio 3 d. „kresy.pl” informuoja, kad birželio 11 d. Lenkijos Seime posėdžiaus Kresų, kresoviakų ir Rytinių žemių paveldo reikalų grupė, kuri svarstys Lietuvos lenkų situaciją. Primenama, kad Grupė buvo įsteigta 2013 m. kovą, joje yra 25 nariai, kuriems vadovauja parlamentaras Marek Ast, jo pavaduotojas – parlamentaras Michal Jaros. Grupę sudarantis Seimo nariai yra apolitiški ir patriotinių pažiūrų. Kresų grupės tikslas: Lenkijos priartinimas prie Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos bei santykių su šiomis šalimis pagerinimas; lenkų situacijos Kresuose pagerinimas dėka efektyvios pagalbos Lietuvai, Ukrainai ir Baltarusijai ir dėka lenkų iš tų šalių gero traktavimo Lenkijoje.
LIETUVA IR RUSIJA
Obywatel Litwy aresztowany w Rosji za szpiegostwo. - Ilustr. // rp.pl. - 2015, 20 maja.
FSB złapała litewskiego szpiega. - Ilustr. // kresy24.pl. - 2015, 20 maja.
Moskwa. Zatrzymano litewskiego szpiega. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 22 maja.
Gegužės 20 d. „Rzeczpospolita“ ir „kresy24.pl“ pranešė: Lietuvos pilietis areštuotas Rusijoje už šnipinėjimą, FSB sulaikė Lietuvos šnipą. Agentūra TASS, gegužės 19 d. informavo, kad Maskvoje buvo sulaikytas Lietuvos pilietis, kuris yra „Lietuvos Respublikos nelegalios žvalgybos darbuotojas“, kad lietuvis buvo sučiuptas tuo metu „kai Rusijos pilietis jam perdavė dokumentą su slapta informacija“. Pagal FSB: Rusijos tarnyboms pateikus įrodymus, sulaikytasis prisipažino, kad yra Lietuvos krašto apsaugos ministerijos „II operatyvinių tarnybų departamento (karinės žvalgybos) karininkas“. Šiuo metu Lietuvos pilietis yra laikomas Lefertovo tardymo izoliatoriuje Maskvoje.
Gegužės 22 d. „kresy.pl“ informavo, kad Lietuvos valdžia kol kas nekomentuoja situacijos, nors užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino, jog Lietuvos ambasada Maskvoje buvo oficialiai informuota apie šnipo sulaikymo faktą. Primenama, kad šių metų balandžio 29 d. Rusijos šnipą savo ruožtu sulaikė Lietuvos valdžia dėl infiltracinės veiklos į jos saugumo struktūras.
Żyrinowski: odebrać Litwie Wilno i Kłajpedę. - Map. // kresy.pl. - 2015, 27 maja.
Miejsce Żyrinowskiego jest w zoo. - Ilustr. // kresy24.pl. - 2015, 28 maja.
Gegužės 27 d. „kresy.pl“ praneša: Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis Vladimir Žirinovskij, žinomas kaip alternatyvios Rytų Europos sienos projektuotojas, pagrasino atimti iš Lietuvos Vilnių ir Klaipėdą, kuriuos prie Lietuvos prijungė Sovietų Sąjungą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir Informacijos departamento dir. Marija Zacharova sakė, jog V. Žirinovkis pateikė išskirtinai privačią nuomonę. Bet Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas pareikalavo iš Rusijos oficialaus pasiaiškinimo dėl V. Žirinovskio pasisakymo ir išreiškė viltį, kad Lietuva į jį sureaguos.
Gegužės 28 d. portalas informuoja, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sureagavo į V. Žirinovskio žodžius apie tai, kad iš Lietuvos reikėtų atimti Vilnių ir Klaipėdą. Ministras pareiškė: „Neturime veltis į diskusiją. Jau sakiau, kad tokių politikų vieta zoologijos sode. Nematau prasmės diskutuoti tokiu lygiu“. L. Linkevičius pridūrė, kad nėra reikalo imtis papildomų žingsnių V. Žirinovskio atžvilgiu, nes jam ir taip taikomas draudimas įvažiuoti į Europos Sąjungos šalių teritoriją.
„Kresy24.pl“ cituoja ne tik L. Linkevičiaus, bet ir premjero Algirdas Butkevičiaus nuomonę, kad nereikia reaguoti į V. Žirinovskio grasinimus, nes tai tik „emocijų pliūpsnis“. Nors premjeras abejoja, kad šio politiko pasisakymas atspindi oficialią Kremliaus poziciją, bet mano, kad tokių pasisakymų nereikia pamiršti ir ateityje juos panaudoti derybose Rusijos klausimais ES lygyje. Primenama, kad V. Žirinovskis pareiškė, kad Vilnių ir Klaipėdą reikia atimti iš Lietuvos per debatus per Rusijos TV pirmą kanalą, kuriuose dalyvavo ES ambasadorius Maskvoje V. Ušackas.
E U R O P O S S Ą J U N G A
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje
Bielecki, Jędrzej. Ryga: Grecja ważniejsza od Ukariny. - Portr. // rp.pl. - 2015, 21 maja.
Bielecki, Jędrzej. Partnerstwo pod kontrolą. - Portr. // rp.pl. - 2015, 21 maja.
Balandžio 21 d. „Rzeczpospolita“ pastebi: Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje turėjo būti skirtas bendradarbiavimui su Ukraina ir Gruzija, bet svarbesniu tapo Graikijos bankroto išvengimas. Europos Sąjungos vadovai tą dieną iki minimumo sutrumpino vakarienę, per kurią turėjo kalbėti apie vizų panaikinimo perspektyvą bei Ukrainos ir ES integraciją, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande galėtų susitikti su Graikijos premjeru Aleksisu Tsiprasu, siekdami su juo pratęsti keturis mėnesius trunkančias derybas dėl 7 mlrd. eurų kredito, be kurio Graikijai gresia bankrotas, suteikimo sąlygų.
Dienraščio korespondentas rašo iš Rygos: Rusija pasiekė savo – ES vadovai žymiai riboja bendradarbiavimo su Ukraina programos ambicijas. Žodžiai, dėl kurių Maidane žuvo ukrainiečiai baigiamojoje deklaracijoje neatsiras, todėl nebus ir pažado, kad Ukraina, panašiai kaip Gruzija ir Moldova, kada nors perspektyvoje gali atsidurti Europos Sąjungoje. Neįvardintas aukšto rango ES tarnautojas sakė: galiausiai buvo pasirinkta formuluotė, jog „ES pripažįsta Ukrainos europinį pasirinkimą, bet tai jokiu būdu nereiškia narystės perspektyvos“. ES plėtros reikalų komisaras Johannes Hahn buvo labiau diplomatiškas: „Norime aiškiai pareikšti, kad kiekviena šalis turi teisę į suverenų savo ateities pasirinkimą. Tai tarptautinės teisės pagrindas“.
Pastebima: prieš pat atvykimą į Rygą, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka bandė išsireikalauti labiau įpareigojančią formuluotę per pokalbį Londone su premjeru Davidu Cameronu. Bet, skirtingai nuo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje 2013 m., šiandien Briuselis daugiau atsižvelgia į Maskvos įspėjimus. Rusijos URM vadovas Sergej Lavrov prieš pat susitikimą Rygoje pareiškė: „Mūsų europiniai partneriai mums žadėjo, kad Rytų partnerystė neišsiplės Rusijos interesų sąskaita. Tai labai sveikas požiūris ir mes viliamės, kad jis atsispindės konkrečiuose veiksmuose“. Tikriausiai todėl deklaracijoje pabrėžiama, jog „ES ir jos nariai patys nuspręs, kokiu būdu jie nori plėsti santykius su Rytų partnerystės šalimis“. Tokiu būdu Prancūzija, Italija, Vokietija r Ispanija signalizuoja, jog nežadės narystės, ypač kai tai veda prie konflikto su Rusija.
Szoszyn, Rusłan. Białoruś i Armenia nie potępią aneksji Krymu. - Portr. // rp.pl. - 2015, 21 maja.
Gegužės 21 d. „Rzeczpospolita“ informuoja: Baltarusija ir Armėnija nepasmerks Krymo aneksijos – į Rygą atvykusios tų šalių delegacijos nesutinka pasirašyti Rytų partnerystės viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją dėl jos tekste esančios formuluotės, smerkiančios Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. ES plėtros reikalų komisaras Johannes Hahn sakė: Turime atsižvelgti į tai, kad šešios Rytų partnerystės šalys labai tarpusavyje skiriasi. Kartais 28-ios ES šalis yra labiau vieningos nei šešios partnerės“. Bet galiausiai susitikimo Rygoje dalyviams pavyko susitarti, nes informacija Krymo aneksijos klausimu bus dokumentuose, kuriuos pasirašys Ukraina ir ES, bet visos Rytų partnerystės šalis nepasirašys.
Pastebima: situacija ypatingai nestebina, nes pernai kovą (jau po Krymo aneksijos), per balsavimą JT dėl rezoliucijos, smerkiančios Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą, Baltarusija ir Armėnija buvo tarp 11-os šalių, balsavusių prieš. „Gazeta Wyborcza“ tą dieną praneša: Armėnijos ir Baltarusijos pasipriešinimo sulaukęs įrašas vis dar yra deklaracijos projekte. Lenkijos URM vadovas Grzegorz Schetyna išreiškė viltį, kad baigiamoje deklaracijoje atsiras bevizio režimo įvedimo tų šalių piliečiams data, o Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė: „Viliuosi, kad iki šių metų pabaigos tas liberalizavimas bus svarstomas“.
Szczyt Partnerstwa Wschodniego przyjął deklarację końcową. - Ilustr. // kresy.pl. - 2015, 22 maja.
Gegužės 22 d. „kresy.pl“ praneša: Rytų partnerystės viršūnių susitikimas priėmė baigiamąją deklaraciją, ji yra veikiau nuosaikaus pobūdžio, derybos dėl galutinio jos turinio tęsėsi dar šią dieną. Galiausiai buvo priimta deklaracija, kurioje pasisakoma už vizų režimo liberalizavimą Rytų partnerystės šalims, bet nenurodant konkrečios datos nei vienai iš šešių programos narių. Kas reiškia Ukrainos valdžios pralaimėjimą, nes prezidentas P. Porošenka prieš susitikimą Rygoje nuolat pabrėždavo, jog tikisi vizų panaikinimo ukrainiečiams datos nurodymo. Donaldas Tuskas savo pasisakyme apsiribojo tuo, kad įvertino Ukrainos ir Gruzijos pastangas atitikti visus ES bevizio režimo reikalavimus bei pasveikino Moldovą už tų kriterijų įvykdymą.
Deklaracijoje pabrėžiamas pritarimas „europiniams siekiams ir europiniam partnerių pasirinkimui, pagal tai, kas deklaruojama asociacijos sutartyse“, bet ir čia apsieita be konkrečių dalykų. Tuo pačiu buvo išreikštas pritarimas pozicijai tų ES šalių, kurios nelaiko Rytų partnerystės integracijos su ES pradžia. Deklaracijoje pabrėžiama ES parama Rytų partnerystės valstybių suverenumui ir integralumui, kas yra aiškiu gestu Kijevo pusėn.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
