Liberalas A. Zuokas apie Seimo narį: minėtas asmuo veikė kaip Kremliaus įtakos agentas

Didelio dėmesio sulaukusią VSD ataskaitą apie grėsmes Lietuvai, įvertino liberalų (Lietuvių laisvės sąjungos) lyderis Artūras Zuokas. Apie tai jis paskelbė publikacijoje „Bijanti visuomenė negali būti laiminga“.

Savo analizėje liberalas užsiminė ir apie šioje ataskaitoje minimą Seimo narį.

„Priminsiu, ataskaitoje paminėtas asmuo Š. Nakas (teksto autorius greičiausiai supainiojo asmens vardą – red. pastaba), dabar Seimo narys, buvęs ekspertai.eu portalo bedraautoris, kuris aktyviai veikė žemindamas Vilniaus „kaip Europos kultūros sostinės“ vardą. Labai svarbus Europinio lygio renginys buvo pasmerktas 4 metų prokuratūros ir policijos tyrimams. Tyrimai baigti, jokių pažeidimų nerasta, bet iki šiol Europos institucijose Vilnius minimas kaip nesėkmingas projektas, nors kultūrinė programa buvo puiki. Tad pagal VSD pateiktą nuomonę minėtas asmuo veikė kaip Kremliaus įtakos agentas“, - nurodė liberalas.

Ekspertai.eu  paprašė Seimo narį A. Naką pakomentuoti liberalo A. Zuoko išsakytus pastebėjimus.

A. Nakas. Nuotr. E.eu

Aš gerai suprantu, kad gerbiamas A. Zuokas subtiliai pasityčiojo iš tokios VSD ataskaitos. Bet tuo pačiu man aišku, kad jis visiškai nejuokauja, o rimtai kalba apie garsųjį VEKS.

Nežinau, kodėl gerbiamas A. Zuokas dabar prisiminė visos valstybės pinigais finansuotą vieno miesto šventę VEKS. Bet jei jau prisiminė, turiu kai ką patikslinti. Visuomenininkų grupė ekspertai.eu į prokuratūrą dėl pavogtų pinigų kreipėsi du kartus:

1. 2008 m. birželį dėl nedidelio projekto – tik 531 tūkst. litų tekainavusio internetinio portalo lietuva.gyvai.eu, turėjusio veikti septyniomis kalbomis ir visame pasaulyje iki šios dienos garsinti Lietuvą;

2. 2009 m. sausį dėl stambiausio infrastruktūrinio VEKS projekto, kuriam buvo numatyta 80 milijonų litų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro renovacijos. Žinia, šiam teatrui ir visai renovacijai vadovavo artimas A. Zuoko bendražygis, kitas liberalas, gerbiamas Gintautas Kėvišas.

Tyrimą dėl neegzistuojančio portalo lietuva.gyvai.eu prokuratūra nutraukė po penkerių metų intensyvaus tyrimo, nustačiusi, kad paties produkto tikrai nėra, tačiau įrodžiusi, kad pinigai – 531 tūkstantis litų – pavogti nebuvo.

O tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrucijos šiuo metu vyksta, atliekami įvairūs ikiteisminiai veiksmai.

Pasak prokurorų, pastarasis tyrimas buvo užstrigęs dėl Vokietijos kaltės, kadangi nerangi Vokietijos teisėsauga net šešerius metus nesugebėjo pateikti reikalingų dokumentų, kuriuos vienas vokietis niekam nieko nepasakęs išsivežė iš šalies, Lietuvos prokurorams.

Ir tik tuomet, kai visuomenininkai ekspertai.eu ėmėsi padėti prokurorams nelengvame dokumentų paieškos darbe, reikalai pajudėjo – vokiečiai reikalingus teisminiam tyrimui dokumentus pagaliau surado ir pateikė mūsų prokuratūrai. Dabar šie dokumentai atidžiai tyrinėjami ir drauge su FNTT specialistais verčiami į lietuvių bei kitas pasaulio kalbas.

Taigi, dar kartą atkreipiu gerbiamo Artūro Zuoko dėmesį – visuomenininkai į prokuratūrą kreipėsi prašydami pradėti ikiteisminius tyrimus tik dėl dviejų konkrečių VEKS projektų – internetinio portalo už 531 tūkstantį litų bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos už 80 milijonų litų.

O štai dėl viso VEKS Valstybės kontrolė buvo atlikusi finansinį auditą Vilniaus savivaldybėje ir Kultūros ministerijoje. Po šio tyrimo auditoriai įžvelgė galimo turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo požymių. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tada atkreipė Seimo Audito komiteto narių dėmesį, kad nemaža dalis projektus vykdžiusių ar juos turėjusių kontroliuoti pareigūnų jau nebedirba, todėl sunku iš jų reikalauti atsakomybės.

„Įpareigojome kultūros ministrą, kad būtų patraukti atsakomybėn dar ministerijoje dirbantys asmenys, kurie leido, kad pinigai labai greitai iš ministerijos sąskaitos pereitų į viešąsias įstaigas ir nieko nepadarė, kad būtų pateikti faktines išlaidas patvirtinantys dokumentai“, - tada komentavo tyrimų rezultatus R. Budbergytė.

2009 m. į generalinę prokuratūrą  dėl turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo yra kreipusis ir Valstybės kontrolė, ir Seimo antikorupcijos komisija.

Tačiau įdomiausia, kad dėl visos, o ne kokio nors vieno ar kito projekto, VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ veiklos į prokuratūrą dar 2008 m. rugpjūtį kreipėsi ne kas kitas, o pats tuometis liberalų kultūros ministras Jonas Jučas. Nežinia kieno įtakos agentu dirbdamas, jis pareikalavo tirti ne du ar tris, o šimtus projektų iš karto, t. y. tirti visą VEKS veiklą iš esmės.

Todėl noriu paklausti, tikiuos gerbiamas A. Zuokas atsakys, – ar tai, kad dėl VEKS į Generalinę prokuratūrą  kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija, Valstybės kontrolė ir galiausiai pats liberalas, buvęs kultūros ministras J. Jučas, reiškia, jog visos tos institucijos ir asmenys „aktyviai veikė žemindami Vilniaus „kaip Europos kultūros sostinės“ vardą“? O kas inicijavo paties A. Zuoko nušalinimą nuo VEKS tarybos pirmininko pareigų? Gal kokie nors Kremliaus agentai, kovoję su kultūra Vilniuje?

Todėl, naudodamasis proga, kviečiu gerbiamą Artūrą Zuoką prisidėti ir drauge suorganizuoti konferenciją, skirtą VEKS projektui. Pažvelgtume į jį ne kaip kultūros reiškinį, prisipažinsiu – manęs asmeniškai tai nei tada domino, nei dabar, o kaip į Lietuvos biudžeto pinigų efektyvaus įsisavinimo projektą. Manau, tai būtų įdomi apžvalga, pabandytume rasti atsakymus, kodėl iki šios dienos (VEKS projektas pradėtas ruošti 2004 m.) nėra žinoma, kiek iš viso buvo skirta VEKS įgyvendinimui? Kodėl nebuvo laikomasi Europos Tarybos rekomendacijų, organizuojant tokio tipo šventes? Kodėl nebuvo įvykdytas 2008 m. vasario 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 150 ir pabandytume nuspėti, kas tokį nutarimą iš viso galėjo surašyti?

Medžiagos ir dokumentų šia tema – nors karučiu vežk. Todėl tokia konferencija gali būti ir labai įdomi, ir naudinga, kad ateityje, kai vėl bus organizuojami nauji veksai, būtų išvengta klaidų, nusižengimų ir teisminių tyrimų. To norėčiau palinkėti dabar aktyviai nacionalinės programos „KEKS 2022“ siekiantiems kauniečiams.



Daugybę informacijos apie VEKS rasite skiltyje „VEKS tūkstantmetis“.