Lietuvoje jau senokai neslūgsta įtampa dėl to, kad niekaip nesutariama, kokiais keliais ir kaip greitai Rusija puls Lietuvą

„NATO nėra pajėgi apginti pažeidžiamiausių savo šalių Baltijos šalių“, – pranešė valstybinis transliuotojas LRT vasario 7 d. laidoje „Savaitė“.

Teigiama, kad jei Rusija nuspręstų pradėti karą ir užimti šiuos kraštus, Aljansas nesugėbėtų nieko padaryti ir patirtų didelių nuostolių.

Tuomet Vakarams liktų tik trys išeitys: pradėti karą su Rusija, grasinti branduoliniais ginklais arba pripažinti pralaimėjimą ir įsivelti į šaltąjį karą su Maskva.

Pastarasis variantas reikštų Aljanso griūtį, nes jis neįvykdė pagrindinės savo egzistavimo sąlygos – ginti sąjungininkes.

Kaip taip neįvyktų, NATO turi imtis visų priemonių.

Analitikai pabrėžė, kad Baltijos šalys lengvai atkertamos. Žemyninėje dalyje Lietuva turi tik nedidelį, 103–104 km ruožą su Lenkija.

Šį ruožą iš vienos pusės supa Rusijos Kaliningrado sritis, iš kitos – Baltarusija. Jį atkirtus, Baltijos šalių nebegalėtų pasiekti NATO karinė technika ir kariai.

Štai tokias niūrias prognozes pranešė valstybinis transliuotojas.

Todėl, karo ekspertų teigimu, žymiai svarbiau galvoti apie tai, kaip užtikrinti NATO karinių jūrų pajėgų galimybę veikti Baltijos jūroje ir NATO karinių oro pajėgų galimybę veikti virš Baltijos jūros.

Ekspertai.eu primena, kad Lietuvoje jau senokai neslūgsta įtampa dėl to, kad niekaip nesutariama, kokiais keliais ir kaip greitai Rusija puls Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Vieną versiją dar 2014 m. pateikė tuometis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.

Tada portalui lrt.lt jis teigė: „Įsivaizduojame, kad patys priimame visus sprendimus, nesikišant trečiosioms šalims. Bet taip nėra: turime atsibusti. Visai netoli Vilniaus rengiama invazija į Lietuvą.“

Vėliau, 2015 m. vasarą, jau buvo iškelta kitokia versija. Baltijos šalių gynybos ekspertai paaiškino, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą. „Tuomet bet kokie NATO pajėgų bandymai padėti Baltijos valstybėms būtų beprasmiai“, – buvo skelbiama Lietuvos žmonėms.

Praeitų metų pabaigoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamoje patriotinėje laidoje, kovojančioje su propaganda, Tarptautinio saugumo klasterio informacinių operacijų vadovas Aurimas Navys puolimo scenarijų jau piešė žvelgdamas iš Klaipėdos.

Pasak atsargos karininko, strateginės komunikacijos specialisto A. Navio, puolimo provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą. „Ir prie Rusijos konsulato padaro kokį nors išpuolį – kaip į tai reaguoja Rusija? Tai lygiai toks pats informacinis karas, tik iš kitos pusės“, – situaciją gvildeno organizacinės psichologijos magistras.

Šiais metais BBC sukūrė simuliacinį filmą, kuriame rusų įsiveržimas vykdomas užimant Latvijos miestus, esančius Rusijos pasienyje, ir taip prasideda Trečiasis pasaulinis karas.

Šį filmą labai teigiamai įvertino konservatorė Rasa Juknevičienė, pagyrusi britus už jų įžvalgumą ir paskatinusi tuo pasidžiaugti broliukus latvius. „Man keistai nuskambėjo kai kurių Latvijos politikų išankstinis neigiamas nusiteikimas britų filmo atžvilgiu. Džiaukitės, broliukai, kad Britanijoje rimti ekspertai rimtai analizuoja scenarijus ir realiai vertina NATO galimybes ginti labiausiai pažeidžiamą NATO teritorijos dalį“, – pagyrė specialistų triūsą buvusi Krašto apsaugos ministrė.