R. Paksas: Lietuvoje tebevyksta politinis susidorojimas ir jokia demokratija čia net nekvepia

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas, balandžio 28 d. susitikęs su europarlamentaru Rolandu Paksu, patikino, jog padarys viską, kad dar šiemet būtų atkurtos buvusio Lietuvos Prezidento teisės būti renkamam į pareigas, kurias einant reikia duoti priesaiką.

Šiuo klausimu M.Šulcas jau kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų bei Konstitucinių reikalų komitetus, kad klausimas būtų nagrinėjamas parlamentiniu lygmeniu, o gal ir Europos Parlamento posėdžių salėje. Taip pat M.Šulcas pažadėjo asmeniškai kreiptis į Europos Tarybos generalinį sekretorių Torbjorną Jaglandą bei ET Ministrų Komiteto pirmininką Danielį Mitovą, siekiant paspartinti diskusijas tarp Lietuvos Vyriausybės ir Europos Tarybos dėl Strasbūro Teismo sprendimo įgyvendinimo Lietuvoje pabaigos.

M.Šulcas, kaip pilietis ir EP pirmininkas, pažadėjo padaryti viską, kad būtų apgintos žmogaus teisės ir atkurtas teisingumas Lietuvos žmonių laisvo pasirinkimo už ką jiems balsuoti atžvilgiu.

Pasak R.Pakso, pastarąjį susitikimą su EP pirmininku M.Šulcu inspiravo Generalinės prokuratūros kreipimasis į Europos Parlamentą dėl teisinio imuniteto atėmimo: „Buvau nusprendęs, kad dėl žmogaus teisių atkūrimo savo atžvilgiu nieko nebedarysiu, tegul viskas eina savaime. Bet kai Europos Parlamentas gavo Generalinės prokuratūros kreipimąsi, aš sveikai supykau.

Su M.Šulcu aptarėme tris temas. Pirma - pasakiau, kad teisinio imuniteto atėmimo procedūrai aš netrukdysiu ir stengsiuosi, kad viskas būtų kuo greičiau padaryta, nors akcentavau, kad su prokurorų nuomone kategoriškai nesutinku.

Antras dalykas - aš priminiau M.Šulcui 2004 metus, kai Lietuvoje įvyko valstybės perversmas, pavadintas apkalta. Man buvo pateikta, rodos, 16 kaltinimų. Apkaltą pasiekė tik trys kaltinimai, o vėliau ir jie buvo panaikinti: vieną panaikino Aukščiausiasis Teismas, dėl antro - Generalinė prokuratūra net nepradėjo tyrimo, o dėl pilietybės suteikimo, kaip visi gerai žinome, teisiškai atsakingas vidaus reikalų ministras, kuris kontrasignuoja Prezidento dekretą. Galų gale, LR Prezidentui yra suteikta teisė išimties tvarka suteikti pilietybę. Tokiu pat būdu buvę prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus suteikė apie 900 pilietybių. Be to, žmogui, kuriam aš suteikiau pilietybę, prezidentas V.Adamkus buvo įteikęs valstybės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai.

Ir dar priminiau M.Šulcui, kad draudimas R.Paksui kandidatuoti iki gyvos galvos atsirado jau po apkaltos. Tai yra sprendimas, priimtas atgaline tvarka, apskritai net negali galioti!..

Galų gale atkreipiau dėmesį į tai, kad šiandien jau turime 5 tarptautinių institucijų dokumentus, kurie patvirtina, jog Lietuva privalo atkurti mano politines teises: Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto ir trys Europos Ministrų Tarybos reikalavimai Lietuvai. Paskutinysis dokumentas – 2016 m. kovo 10 dienos, kuriame juodu ant balto surašyta, kad Lietuva iki š. m. liepos 15 d. privalo atsakyti, kaip man bus užtikrintos teisės dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Aš tenoriu, kad būtų atkurtas teisingumas, kažką nubausti nėra mano tikslas. Juolab nenorėčiau, kad nukentėtų Lietuva ir mokesčių mokėtojai. Aišku, siekiant, kad ateityje nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės, prevenciškai būtų gerai, jei būtų taikoma personalinė atsakomybė, tačiau neįsivaizduoju, kaip tarptautinės institucijos galėtų ją nustatyti.

Esu įsitikinęs, jei pareikščiau, kad traukiuosi iš politikos, mano pilietinės ir politinės teisės Lietuvoje būtų atkurtos nedelsiant. Bet kadangi esu stiprus politinis konkurentas LR Konstitucija nekeičiama. Priminsiu, 2002 metais Respublikos Prezidento rinkimuose už mane balsavo 777 760 piliečių. Nuo 1997 m. visuomenės nuomonės tyrimo bendrovių reitinguose iki pat dabar aš niekada nebuvau iškritęs iš patikimiausių politikų dešimtuko.

EP pirmininkas M.Šulcas yra antras ar trečias pagal svarbumą asmuo Europos Sąjungoje, todėl sulaukti jo išskirtinio dėmesio bei palankumo sprendžiant Lietuvos žmonių teises balsuoti už tai, už ką jie nori, yra labai gerai. Tai suteikia vilties, kad teisingumas Lietuvoje bus atstatytas“, - teigia „tvarkiečių“ lyderis, prezidentas R. Paksas.

LL skaitytojams primename, prabėgus bemaž septyneriems metams po prezidentinės apkaltos - valstybės perversmo, Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. konstatavo, kad Lietuvoje taikomas draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas ir prieštarauja tarptautinės teisės normoms.

2014 m. kovo 25 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) priėmė Konstatavimą byloje Paksas prieš Lietuvą Nr. 2155/2012, kuriuo pripažino, kad R. Pakso teisė dalyvauti Prezidento rinkimuose, eiti Ministro pirmininko ir ministro pareigas turi būti atstatyta atgaline data nuo 2004 m. apkaltos. 2015-12-02 JTŽTK paragino Lietuvos Vyriausybę paaiškinti, kodėl šis Konstatavimas nevykdomas, tačiau iki šiol LR Vyriausybė nieko neatsakė. Už Strasbūro Teismo ir Jungtinių Tautų sprendimų nevykdymą Lietuvai gresia sankcijos.

2015 m. gruodžio 23 d. Seimas pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad Prezidentas R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis jis buvo kaltintas. Tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti buvusiam šalies vadovui R.Paksui apkaltos tvarka keltus kaltinimus. Anot Seimo patvirtintų laikinosios komisijos išvadų, Prezidento pašalinimas iš pareigų buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Jau kuris laikas politikai, politologai, kai kurie buvę KT teisėjai bando veltis į absurdiškas diskusijas – kiek metų neleisti R.Paksui dalyvauti rinkimuose Lietuvoje?.. Nušalino Prezidentą R.Paksą, pakeisdami Seime įstatymus, o norint sugrąžinti jam pilietines teises – esą būtina keisti LR Konstituciją. Niekas nežiūri esmės, kad 2004 metais Lietuvoje buvo įvykdytas valstybinis perversmas, ir kad seniai nebeliko absoliučiai jokių kaltinimų, kurie kažkada buvo pateikti Respublikos Prezidentui. Visi tariami kaltinimai buvo paneigti LR Aukščiausiojo Teismo, Strasbūro Teismo, pagaliau parlamentinės tyrimo komisijos, kurios išvadas patvirtino LR Seimas.

Šia proga vertėtų priminti - kada ir kodėl prezidentas Rolandas Paksas tapo „grėsme nacionaliniam saugumui“?

R. P. „Porą kartų buvau meras, porą kartų premjeras, Seimo opozicijos lyderis – ir viskas buvo gerai, tada jokių grėsmių niekam lyg ir nekėliau. „Nacionaline grėsme“ tapau tiktai užėmęs Prezidento postą.

Po pusmečio buvo įvykdytas SĄMOKSLAS prieš mane, demokratiškai žmonių išrinktą LR Prezidentą. Lietuva – vienintelė europinės Bendrijos šalis, kurios Prezidentas buvo pašalintas apkaltos būdu!.. 2004 metų pavasarį, jau stovėdama ant Europos Sąjungos slenksčio, Lietuva su būsimomis partnerėmis Bendrijoje pasidalino unikaliu patyrimu, kurio ESMĖ – gebėjimas panaudoti spekuliatyvias arba sąmoningai sufalsifikuotas specialiųjų tarnybų pažymas.

Regis, visi dabar tik plaunasi savo mundurus ir ieško techninių, formalių kliūčių, kad kuo ilgiau nebūtų įgyvendintas EŽTT sprendimas. Užuot atstačius TEISINGUMĄ, man fabrikuojama nauja byla, metami iš piršto laužti kaltinimai dėl tariamos „prekybos poveikiu“. Politinis persekiojimas Lietuvoje ir toliau tęsiamas.

Man tik labai apmaudu, skaudu už mūsų valstybę, kurioje lengva ranka metami įtarimai, lengva ranka pasirašomas prašymas dėl teisinio imuniteto atėmimo žmogui, kuris, šiaip ar taip, dukart buvo sostinės meras, dukart - premjeras, buvo prezidentas. Ir toks kaltinimas garsinamas visoms Europos Sąjungos valstybėms. Prabėgs keli mėnesiai ir tariama R.Pakso „kaltė“ išnyks kaip dūmas, bet mestas šešėlis pasiliks ilgam. Šešėlis ir ant visos Lietuvos.

Daugiau nebeturiu ką ir pridurti. Įprasta priešrinkiminė praktika Lietuvoje. Teks palaukti, kol visi tie iš piršto laužti kaltinimai subliūkš!.. Tiksliai negalėčiau įvardyti specialiųjų tarnybų operacijos, jau kuris laikas skrupulingai vykdomos prieš partiją Tvarka ir teisingumas bei mane, kaip politikos subjektą, kodinio pavadinimo. Tačiau absoliučiai akivaizdu, kokiais teisiniais surogatais prieš rinkimus yra maitinami Lietuvos piliečiai.

Gali būti, kad suaktyvinti spaudimą „tvarkiečiams“ buvo nutarta po kovo mėn. 19 d. įvykusio partijos XIV kongreso, kuriame grupė visuomenininkų kartu su partija Tvarka ir teisingumas paskelbė ir pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Regis, būtent dabar Lietuvoje bandoma „sukonstruoti" būsimų Seimo rinkimų paveikslą ir tuo įtikinti visuomenę. Tačiau ar galės tokie rinkimai būti pripažinti demokratiškais, teisėtais ir laisvais?

Į bendrą politinio lauko peizažą puikiai įsilieja, lyg tarp kitko, premjerui pasufleruotas šalies vadovės D.Grybauskaitės „toliaregiškas“ perspėjimas, kad vienam iš koalicijos partnerių, o tiksliau - partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkui Rolandui Paksui, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Manau, tai tik eilinį kartą patvirtina, kad Lietuvos valdžia, atsidūrusi aklavietėje dėl EŽTT sprendimo nevykdymo, sugalvojo naują dalyką – apkaltinti asmenį, kuris jau seniai turėjo būti išteisintas.

Man Lietuva tampa panaši į stalinistinių laikų sovietiją, kai draugas Berija sakė draugui Stalinui: „Duokite žmogų, o bylą mes jam susiūsime!..”. Pretenduojančių į draugo Berijos statusą Lietuvoje visada užteko, todėl jau nebe pirmi metai čia baltais siūlais siuvamos politinės bylos.

Kam iš tikrųjų gali būti naudinga tokia ydinga praktika, nėra sunku įžvelgti. Bet kodėl didžioji dalis pilietinės ir politinės bendruomenės šiandien tarsi paralyžiuota pasyviai stebi Lietuvos virsmą policine valstybe?.. Tebūnie tai retorinis klausimas.

Neseniai gauta žinia - depeša iš Strasbūro, kur Europos Tarybos Ministrų komiteto posėdyje viešuose debatuose buvo svarstomas Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo mano byloje vykdymas. Tiksliau - NEVYKDYMAS. Pasirodo, šiuo klausimu jau būta net šešių komiteto svarstymų! Valstybei buvo nustatyti trys sprendimo įgyvendinimo terminai. Paskutinė data, kaip minėjau, 2016 metų liepos 15 diena.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. P. bylai taikoma sustiprinta sprendimo vykdymo priežiūra nuo 2014 metų rugsėjo, o EŽTT sprendimas Lietuvoje neįgyvendinamas daugiau kaip penkerius metus. Ne kartą ir ne du kompetentingos institucijos buvo raginamos užtikrinti, kad „būtų panaikintas nuolatinis teisės būti renkamam į Seimą ribojimas, siekiant užtikrinti galimybes man dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimuose, ir tokiu būdu nedelsiant nutrauktas Konvencijos nustatytas pažeidimas“. Tačiau Temidės tarnai Lietuvoje visaip stengiasi nutylėti šio, sakyčiau, gėdingo, tęstinio proceso detales.

Strasbūro Teismo sprendimo nevykdymas Lietuvoje pateisinamas „politinėmis priežastimis", nors to apskritai negali būti Europos Sąjungos valstybėje!.. Akivaizdu, kad EŽTT verdiktas privalo būti įgyvendinamas nedelsiant per protingą laiką, o valstybės institucijos negali vadovautis jam priešingais teisės aktais.

Nenorėčiau nūnai atsidurti Lietuvos teisingumo ministro Juozo Bernatonio kailyje. Juolab bandyti suvokti, kaip ministras atranda savyje jėgų lyg niekur nieko „dalytis gerąja eurointegracine praktika ir Lietuvos patirtimi“ Ukrainoje, dėstydamas, kad „teisės viršenybė, pagarba žmogaus teisėms ir patikima teisinė sistema yra kertiniai elementai siekiant sėkmingos eurointegracijos“. Esu beveik tikras, teisingumo ministras J. Bernatonis nė puse lūpų nenorėtų prasitarti, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, pati įžūliai ignoruoja žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus. Nors EŽTT sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas „politinėmis priežastimis“, tačiau šalyje ir toliau šiurkščiai pažeidžiamos piliečių rinkimų teisės.

Jeigu Lietuvoje galioja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija, kodėl ji negalioja Rolando Pakso atveju? Jeigu valstybė gerbia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių institucijas ir vadovaujasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatomis, kodėl šios nuostatos negalioja R.Pakso pilietinėms ir politinėms teisėms? Tai tik parodo, jog Lietuvoje tebevyksta politinis susidorojimas ir jokia demokratija čia net nekvepia.

Šioje istorijoje seniai nebėra kaltų, tačiau yra paimti įkaitais - Lietuvos valstybė, kuri neįgyvendina tarptautinių Strasbūro ir Jungtinių Tautų įpareigojimų, ir žmonės, kuriems apribotos pilietinės teisės. Kokios dar išpirkos gali pareikalauti pagrobėjai? Mes tebegyvename paženklinti sovietinio paveldo sistemos, kur teisė buvo kuriama žmogaus asmenybei sužlugdyti, pavergti.

Iš aukštų tribūnų dažnai deklaruojama, jog pagarba tarptautinei teisei, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui yra Lietuvos Respublikos konstitucinė vertybė. Tačiau realiame gyvenime ši vertybė įsprausta į Prokrusto lovą, paversta dirbtiniu muliažu, kuris ištraukiamas tik proginiams politikų spektakliams“, - teigia prezidentas R. Paksas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo, Žmogaus teisių ir teisinės valstybės direktoratas ne kartą yra išsakęs Lietuvos valstybės institucijoms Ministrų Komiteto principinę poziciją -- pareiga laikytis Teismo sprendimų yra besąlygiška. Tai vienas iš Europos Tarybos narystės reikalavimų, tačiau apčiuopiamos pažangos įgyvendinant EŽTT nutartis Lietuvoje iki šiol, deja, taip ir NEPASIEKTA.

Ko gero, sunku būtų net ir išvardyti, kiek per pastaruosius 12 metų Seimo sprendimų buvo priimta, kiek kartų bandyta keisti LR Konstituciją, kiek įvairiausių raštų, nutarimų bei teisinių išvadų buvo prirašyta, kiek popieriaus lapų primarginta ir... viskas išmesta į šiukšlių dėžę!.. Per daugel metų nuo pat politinio perversmo pradžios fiksuojami grubiausi tarptautinės teisės pažeidimai Lietuvoje nė per centimetrą nėra pajudėję prisiimtų įsipareigojimų VYKDYMO linkme.

Pagaliau net ir paskutinės laikinosios tyrimo komisijos IŠVADOS, kurias 2015 m. gruodžio 23 d. patvirtino Seimas, net ir jos politinių oponentų yra apskųstos Konstituciniam Teismui. Visai nesunku numanyti, kokį verdiktą priims politikuoti nevengianti institucija.

Akivaizdu, jog politinės valios Seime pakeisti Konstituciją niekuomet nebus, kadangi prezidentas Rolandas Paksas yra rimtas konkurentas tiems politikams bei valdžios institucijoms, kurios nori apginti savo munduro garbę. Dabar jau prieitas liepto galas – Lietuvai duotas paskutinis terminas - iki liepos 15 dienos įvykdyti EŽTT sprendimą. Užuot išsprendus šią įsisenėjusią, opią problemą, „tvarkiečių“ lyderiui fabrikuojami nauji kaltinimai, politinis persekiojimas Lietuvoje tęsiasi.

Post Scriptum

Politinė nomenklatūra R. Pakso bylos spąstuose

„SPĄSTAI. Taip galima pavadinti dabartinę padėtį prezidento Rolando Pakso byloje. Spąstai tiek tarptautinių santykių, tiek vidinės situacijos požiūriu. Spąstai tiek teisine, tiek politine prasme. Kaip kitaip galima ir reiktų vertinti situaciją, kai iš vienos pusės Europos ir globalios institucijos – Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas konstatuoja, kad mūsų politinė ir teisinė sistemos garsiojoje, rezonansinėje buvusio valstybės vadovo byloje elgėsi neadekvačiai ir tuo pat metu šalies „diduomenė“ (tikro elito, aristokratų beveik neturime) savo klaidos nenori pripažinti.

Viena vertus, mūsų šaliai gresia baudos ir valstybės įvaizdžio praradimas, kita vertus, naujoji nomenklatūra negali įveikti ambicijų, o taip pat atsisakyti planų politiškai sunaikinti vieną iš politinių lyderių ir jo vadovaujamą politinę jėgą.

Deja, kol kas ambicijos ir polinkis į juodąsias technologijas nusveria norą atkurti teisingumą, būtinybę išgelbėti valstybės prestižą ir atsisakyti bananų respublikos lygio purvinų politinių technologijų. Paskutiniai Juozo Bernatonio, Vytenio Andriukaičio ir Vytauto Sinkevičiaus pareiškimai akivaizdžiai demonstruoja, kad situacija yra patinė. Bent kol kas“, - teigia Seimo narys Povilas GYLYS savo straipsnyje - „Nomenklatūra R. Pakso bylos spąstuose“.

JAV gyvenantis disidentas, politikos apžvalgininkas Valdas ANELAUSKAS: „Vos tiktai Rolandas Paksas už jį balsavusių piliečių valia tapo Respublikos Prezidentu, Lietuvoje iškart įsiliepsnojo prezidentinis skandalas, kadangi naujai išrinktasis šalies vadovas pernelyg staigiai metė rimtą iššūkį veikiančiai politinei SISTEMAI. Pagrindinė R.Pakso „kaltė“ buvo ta, kad Prezidentas ir jo suburta komanda pasikėsino į šalyje susiformavusio politinio „elito“ valdžios monopolį.

Verčiant demokratiškai išrinktą Lietuvos Prezidentą Rolandą Paksą vietos politinio „elito“ ir JAV specialiųjų tarnybų interesai absoliučiai sutapo!.. Lietuvos „valstybininkai“ iškart sulaukė neoficialių signalų iš Vašingtono, kad Vakarai laukia Prezidento R.Pakso atsistatydinimo arba atstatydinimo – kaip „demokratijos“ pergalės Lietuvoje.

Užsienio publikai masinės informacijos priemonės Prezidentą R.Paksą pateikė kaip mafijozą, o Lietuvos piliečiams – kaip Maskvos agentą. Kiek pamenu, tuo metu Amerikos žiniasklaidoje kritiškose R.Pakso atžvilgiu publikacijose kur kas daugiau dėmesio buvo skiriama niekam čia nežinomai gruzinei burtininkei Lenai Lolišvili, o ne verčiamam iš posto Lietuvos Prezidentui!..

Ypač svarbus demokratijos raidai Lietuvoje buvo tas momentas, kai 2004 metais „valstybininkai“ nuvertė žmonių išrinktą Prezidentą. Tai lūžio momentas, kuomet vadinamasis „elitas“ pajuto savo galią tautiečius valdyti lyg kokius baudžiauninkus. Būtent nuo tada įgavo pagreitį demokratijos ir teisės totalaus išsigimimo procesas Lietuvoje!..

Kadangi Lietuva katalikiška šalis, tai nuvertė Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą su jėzuitišku subtilumu - apkaltinę nepadarytais nusikaltimais ir nušalinę nuo valdžios politinio susidorojimo instrumentu tapusio parlamento bei politiškai angažuoto Konstitucinio Teismo pagalba!..“.

Politologas Vytautas MIKALAUSKAS: „Tokių Prezidento rinkimų rezultatų 2003 metais niekas nesitikėjo ir nelaukė. Tai buvo neabejotinas smūgis SISTEMAI. Žiaurus smūgis. Rolandas Paksas tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Užsispyręs, atkaklus žemaitis gavo Tautos mandatą. Deja, bet tik Tautos. Nei užjūrio šeimininkai, nei vietiniai „turtingieji“ ar „neklystantieji“, šios pergalės nelaimino.

Vos pasibaigus Prezidento Rolando Pakso inauguracijai, Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti, mano nuomone, pats gėdingiausias naujausių istorijos laikų projektas, kurį aš pavadinčiau „rūmų perversmu“.

Prabėgo daugiau kaip dešimt metų, bet didelė dalis tų, kurie 2003 m. balsavo už R.Paksą ir savo balsais pasodino jį į Prezidento kėdę, tada net pagalvoti negalėjo, kad taip žemaičiui savo balsais nutiesė kelią ir į „politinę Golgotą“. Toji rinkėjų dalis jo pašalinimą priėmė kaip antausį patiems sau, todėl dar ir šiandien nė vienas rimtas apžvalgininkas ar politologas negalėtų absoliučiai tvirtai pasakyti, koks būtų realus rinkimų rezultatas, jei nuverstajam Prezidentui dar kartą leistų rinkimuose dalyvauti. Mūsų laisva Tauta laisvuose rinkimuose – nenuspėjama.

Praėjo daugiau kaip dešimt metų. Ne visi politikai, patekę „komon“, atsibunda ir prisikelia naujai kovai, tačiau Rolandui Paksui tai pavyko!.. Maratonas bylų teismuose nuplovė mestų kaltinimų bjaurastį, beliko tik kažkoks blaiviam eiliniam protui nesuvokiamas – politinės kaltės „vėdaras“. Iki šiol nepanaikintas, daugiau nei abejotinas Konstitucinio Teismo sprendimas „šiurkščiai sulaužė priesaiką“ ir tuometinio Seimo sprendimo „figos lapas“.

Ar galima susitarti su tais, kurie priėmė draudimą būti renkamu visam likusiam gyvenimui, kurių nemažas būrys vis dar tebesėdi tose pačiose politinėse kėdėse ar iš užkulisių daro įtaką politiniams sprendimams? Neįmanoma „pasmerktajam“ ir „bausmės vykdytojui“ susikalbėti net po dešimties metų. Priešingu atveju, neteisusis turi prisipažinti klydęs ir prisiimti atsakomybę.

Nejau šis naivuolis vis dar tiki su savo politinės jėgos keletą vietų Seime priversti konservatorius ir socialdemokratus „išplakti save viešumoje" ar pademonstruoti gailestingumą? Negi jis tiki, kad koks nors Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimas gali ką nors rimtai pakeisti Lietuvos politiniame gyvenime? O, šventasis naivume, ne vienas, tave pasikinkęs gyvenimiško kryžiaus keliu, jau pasuko į nebūtį.

Drąsiai sakau, nieko iš tokio minkymosi politiniame purve nebus. Mūsų šalyje, beje, kitose taip pat, „demokratija" ir teisingumas ne visiems vienodai taikomas. Mes jau seniai gyvename dvigubų standartų epochoje.

Laikas nusimesti rožinius akinius ir pagaliau suprasti: SISTEMOS saugotojai eina „va bank“ - jie ima griauti paskutinę reabilitacijos nuolankiai prašančio apsaugos sieną - partiją Tvarka ir teisingumas“.

Briuselyje gyvenantis disidentas Liutauras KAZAKEVIČIUS: „Žinoma, kad tai labai didelė NETEISYBĖ!.. Ir ne tik neteisybė, sakyčiau, tai tiesiog NUSIKALTIMAS. Norisi tikėti, kad šį nusikaltimą padarę žmonės, anksčiau ar vėliau, turės už tai atsakyti. Matyt, vengdami atsakomybės, politikai bijo ištaisyti savo pačių padarytą „klaidą“. Tik todėl metų metais dirbtinai vilkinamas Prezidento Rolando Pakso reabilitacijos procesas.

Jau vien dėl šio gėdingo precedento, šokiruojančio tarptautinę bendruomenę, galima drąsiai teigti, kad Lietuva tapo nusikalstamų politinių intrigų arena. Šitaip susidoroti su savo politiniu oponentu, išties rimtu konkurentu 2014 m. gegužės mėnesį antrai kadencijai perrinktai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, tai jau net ne lobizmas, tai kur kas baisesnis politinis-kriminalinis nusikaltimas“.

Na, o pabaigai ne prošal būtų prisiminti, kaip situaciją Lietuvoje prieš kelis metus charakterizavo tuometinė Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė: „Valstybė didžiuliu tempu mutuoja į autoritarinį Aleksandro Lukašenkos tipo režimą. Seimas yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, kuri tik pridengia faktą, kad šalyje, vadinamoje Parlamentine Respublika, viskas valdoma komandomis iš „Baltųjų rūmų“ – Prezidentūros. Joms – o ne įstatymams – paklūsta Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, teismai. VSD naudojamas kaip įrankis, įtvirtinant šią antikonstitucinę galią, ir veikia prieš savo valstybės piliečius.“



Keli susiję:

I. Degutienė: „Gal man laikas iš čia nešdintis? Jaučiu beprasmybę.“

G. Landsbergis: „Bandoma sukurti įspūdį, kad Lietuva nėra teisinė valstybė“

Istorinė NSGK pirmininko kalba šiandieną aktuali kaip niekada