Lietuvos kariuomenė ragina grįžti į Lietuvą ir savo ateitį sieti su Lietuvos kariuomene

Lietuvos kariuomenė užsienyje gyvenančius tautiečius ragina grįžti į Lietuvą ir savo ateitį sieti su Lietuvos kariuomene, kadangi ji siūlo ne tik išskirtinį darbą, bet ir  gerą kolektyvą, konkurencingus atlyginimus, socialines garantijas.

„Lietuvos kariuomenėje yra daugiau kaip 20 galimų nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos vietų, todėl kiekvienas asmuo turėtų galimybę tarnauti arčiau namų, jeigu  tik apsispręstų grįžti į Lietuvą ir norėtų savo gyvenimą susieti su savo šalies kariuomene“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas. Lietuvos kariuomenės tarnybos vietos yra išsidėsčiusios  ne tik didžiuosiuose šalies miestuose,  bet ir mažesniuose miesteliuose.
 
Lietuvos kariuomenė susideda iš Karinių oro, Karinių jūrų, Specialiųjų operacijų ir pačių  didžiausių – Sausumos pajėgų.  Joms būdinga ir jų specifinė veikla: logistika, informacinės technologijos, žvalgyba, todėl čia  tarnauja  ir įvairių specialybių atstovai: ryšių specialistai, teisininkai, medikai, išminuotojai ir daugelis kitų.
 
„Kariuomenei reikia ir vairuotojų, virėjų, ir dar daugelio kitų sričių specialistų, todėl kiekvienas, norintis tapti  kariuomenės dalimi,  tikrai ras sau tinkamą tarnybos vietą, būdą ir galės realizuoti savo potencialą“, – sako A. Balčiūnas.

Tie, kurie nori susieti savo  gyvenimą su Lietuvos kariuomene, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (LK KPKT) specialistai nurodo būdus, kaip atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
 
Vienas iš tokių būdų – tapti  šauktiniu ir atlikti nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą (NPPKT), o ją baigus,  susieti savo ateitį su  tarnyba Lietuvos kariuomenėje.
 
LK KPKT specialistai sako, kad  šis tarnybos būdas – tai galimybė greičiausiai įgyti karinį parengimą, kuris atveria kelius į profesinę karo tarnybą. Būdami šauktiniais, jaunuoliai kiekvieną mėnesį  gauna apie 140 eurų būtinosioms išlaidoms. Jiems taip pat kaupiama išmoka, kurią sudaro apie 1800 eurų – ji  išmokama tarnybos pabaigoje. Nusprendę savo noru atlikti šauktinio tarnybą, jaunuoliai dar turi ir galimybę  rinktis tarnybos vietą – pavyzdžiui, arčiau namų.

Tie, kurie nori įgyti  karinį parengtumą ir sukurti sau tvirtą karjeros pagrindą, yra  kviečiami rinktis  tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). LK KPKT atstovai teigia, kad pasirinkusieji šį tarnybos būdą galės per trejus tarnybos metus įgyti pradinį karinį parengtumą, gauti užmokestį už kiekvieną tarnybos dieną, kuris prasideda nuo 28 eurų.  Jie taip pat galės tarnybos laiką derinti su civiliniu darbu ir turėti tarnybos vietą dar arčiau namų. Visoje Lietuvoje veikia per 40 KASP kuopų. Paprastai tarnyba KASP trunka nuo 20 iki 50 tarnybos dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais.

Trečias būdas įgyti pradinį karinį parengtumą – rinktis Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM). Šis tarnybos būdas yra skirtas aukštųjų mokyklų studentams (bet kurio kurso) ir absolventams. Mokymai trunka trejus metus, o juos pabaigus suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnį. Mokymai vyksta savaitgaliais Vilniuje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Kaune – Divizijos generolo St. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje, taip pat Klaipėdoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Po mokymų galima pretenduoti į profesinę karo ar kario savanorio tarnybą. Įsidarbinus į profesinę karo tarnybą gaunamas apie 1200 eurų atlygis ir maistpinigiai, priklauso visos socialinės garantijos.

Dar vienas būdas – stoti į profesinę karo tarnybą. LK KPKT atstovai pabrėžia, kad  šis tarnybos būdas tinkamas tik tiems asmenims, kurie jau turi pradinį karinį parengtumą ir vardija privalumus: atlikus  NPPKT arba KASP  ir įsidarbinus kariuomenėje kiekvieną mėnesį galima gauti atlygį, kurio dydis yra apie 650 eurų. Taip pat bus mokami  maistpinigiai  – apie 250 eurų ir buto nuomos išlaidų kompensacija – apie 270 eurų (suma priklauso nuo regiono, kuriame tarnaujama). Jie  taip pat gaus kasmetines 30 dienų atostogas, valstybinį socialinį pensijų draudimą, o ištarnavus įstatymo nustatytą laiką ir išėjus į atsargą – įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją. Atlyginimo dydis priklauso nuo turimo karinio laipsnio ir ištarnautų Lietuvos kariuomenėje metų.
 
Profesinės karo tarnybos karių sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis.

Ką reikia žinoti ir atlikti prieš jungiantis į Lietuvos karių gretas?

Visų pirma, reikia apsilankyti viename iš LK KPKT padalinių, jų kontaktinius duomenis galima rasti čia. Atvykus reikia turėti su savimi asmens, mokslo baigimo dokumentus, vairuotojo pažymėjimą (jeigu turite) ir banko sąskaitos numerį.  Čia specialistai padės atlikti svarbiausias priėmimo į Lietuvos kariuomenę procedūras ir užregistruos į Karinę medicinos ekspertizės komisiją.

Šaltinis: KAM