Medininkų bylos įkaltis dingo be pėdsakų

Iš Medininkų žudynių baudžiamosios bylos dingo vaizdo juosta, filmuota iškart po tragedijos įvykių. Manoma, kad vaizdo medžiaga galėjo dingti Generalinėje prokuratūroje (GP), tačiau šios institucijos atstovai tikina, kad jos... nė nebuvo.

Skandalingas filmuotos medžiagos dingimas paaiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje gruodžio 14-ąją. "Reikalingas paties Medininkų bylos tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas to daryti niekas nesiima", - komentuodamas šią situaciją vakar LŽ teigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Šiurpius vaizdus ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą užfiksavo vienas pirmųjų žudynių liudininkų, į Medininkų pasienio postą atvažiavęs tuometis Lavoriškių muitinės posto viršininkas Vytas Petruškevičius. Kalbėdamas su LŽ prie keletą dienų vyras apgailestavo, kad prieš atiduodamas vaizdo įrašo originalą tuometinio Muitinės departamento (MD) vadovams nepadarė jo kopijos.

Rytas tik brėško

Kaip LŽ pasakojo pats V.Petruškevičius, pačiupęs MD priklausančią vaizdo kamerą, kuria išvakarėse fiksavo Lazdijų muitininkų su kontrabandininkais sudarinėjamus sandėrius, Medininkuose jis atsidūrė brėkštant, kai dar nebuvo spėję atvažiuoti nei prokurorai, nei kiti pareigūnai. V.Petruškevičius prisiminė, kad tuo metu medikų buvo ką tik išvežtas sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas, aplink nebuvo beveik jokių kitų žmonių, tik vienas kitas vairuotojas. Tad jis pradėjo viską detaliai filmuoti.

"Tuo metu, kai pradėjau filmuoti, dar trūko šviesos, kad būtų galima užfiksuoti labai kokybišką vaizdą. Tačiau vis vien filmavau. Tai truko 30-40 minučių, kol atvažiavo tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, kiti pareigūnai. Kamerą išjungiau tik prie jų. Buvo sunku matyti tuos vaizdus - juk man teko instruktuoti muitininkus liepos 30-osios rytą, prieš jiems pradedant pamainą. Tuometis jų posto viršininkas tądien užtruko tuometinėje Miškų ministerijoje ir mane paprašė išlydėti į darbą jam pavaldžius pareigūnus", - LŽ pasakojo buvęs Lavoriškių posto viršininkas. Instruktavimas vykdavo kas rytą, apie 7.30 valandą, Vilniuje, šalia buvusio "Tėvynės" kino teatro pastato. Po instruktažo autobusu muitinės inspektoriai būdavo vežami į tarnybos vietą.

Perdavė prokurorams

V.Petruškevičiui baigus filmuoti jau buvo 6.30-7 valanda ryto. Į žudynių vietą, be pareigūnų, pradėjo rinktis ir daugiau žmonių. Tad jis išvažiavo į Vilnių, į MD. Vaizdo kamerą bei vaizdo kasetę, kurioje buvo užfiksuoti ne tik Medininkų tragedijos vaizdai, bet ir prieš tai filmuoti Lazdijų muitininkų nusižengimai, V.Petruškevičius perdavė MD budinčiam pareigūnui, šis - departamento vadovams. Dar tą pačią dieną V.Petruškevičiaus filmuotą medžiagą peržiūrėjo MD vadovai, tarp kurių buvo tuometinis departamento viršininkas Valerijonas Valickas. Rytojaus dieną ji turėjo būti perduota GP ypač svarbių bylų tardytojui Algimantui Astaškai. Būtent jam buvo pavesta tirti Medininkų žudynių aplinkybes.

"Dabar belieka apgailestauti, kad niekas nepadarė to įrašo kopijos. Tačiau tuo metu net neturėjome kur to padaryti. Paskui ne kartą per MD vadovus prašėme parodyti filmuotą medžiagą, bet sulaukdavome tikinimų, kad to padaryti esą negalima. Vėliau mane pasiekė kalbos, kad mano įrašyta kasetė visai dingo", - pasakojo V.Petruškevičius. Tiesa, jis iš pradžių nelabai norėjo tuo patikėti. Juolab kad viešai GP atstovai vis tvirtino, kad vaizdo įrašas yra ir jis bus pateiktas teismui.

Ne tas įrašas

Iš tiesų gruodžio mėnesį Apeliaciniame teisme nagrinėjant Medininkų žudynių bylą buvo peržiūrima vaizdo medžiaga, teismui pateikta kaip filmuota V.Petruškevičiaus. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai toli gražu ne tai, ką vaizdo kamera užfiksavo V.Petruškevičius. "Įrašas buvo labai trumpas - vos 9 minučių, o aš buvau prifilmavęs kur kas daugiau. Be to, visa filmuota medžiaga buvo akivaizdžiai sumontuota - vienur vaizdo įraše laikmačio duomenys rodomi vienokio dydžio skaičiais, kitur - jau kitokio arba visai be jų", - sakė pirmasis Medininkų žudynes nufilmavęs buvęs muitininkas. Be to, net ir laikas, kurį fiksavo vaizdo kamera, rodo, kad filmuota apie 9 valandą ryto, kai jis iš Medininkų jau buvo grįžęs į Vilnių.

Anot V.Petruškevičiaus, dar prieš teisėjams pradedant filmuotos medžiagos peržiūrą jis papasakojęs, kas filmuotoje medžiagoje turi būti matyti, kokie esminiai momentai turėtų būti užfiksuoti. Turėjo būti nufilmuotos 2 rūšių šovinių gilzės: vienos - pistoleto, kitos - automato, nes jos buvo skirtingo ilgio. Taip pat buvo nufilmavęs tolokai nuo posto miške ištryptą pasalos vietą su joje paliktu mineralinio vandens buteliu prie medžio. Dar buvo užfiksuota sodyba, iš kurios buvo matyti, kad važiuota transporto priemone. Užfiksuotas vaizdas prie šiukšlių dėžių, kur žemė buvo neseniai išminta, nes kažkas ten stovėjo. Taip pat iš namelio vidaus į lauką ant asfalto ištekėjusi kraujo dėmė... "Tačiau filmuotuose kadruose nieko panašaus neišvydome. Todėl galiu drąsiai tvirtinti, kad teismui pateikta filmuota medžiaga - tikrai ne mano įamžinti Medininkų žudynių kadrai", - tvirtino V.Petruškevičius. Tą patį jis sakė ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Egzekucija

Pagal šiuo metu GP pateikiamą Medininkų žudynių versiją, 1991 metų liepos 31-ąją apie 4 valandą ryto Medininkų pasienio kontrolės poste iš Rygos atvažiavę sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai užpuolė ir šaltakraujiškai nužudė septynis tuomet pareigas ėjusius Lietuvos pareigūnus - Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės "Aras" policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską, MD Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių.

Muitinės inspektorius Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno T.Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

17 metų įvykius tyrę Lietuvos prokurorai teismuose nagrinėjant dėl šių žudynių kaltinamo Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) baudžiamąją bylą atskleidė visą Medininkų tragedijos įvykių seką. Medininkų pareigūnams nužudyti buvo suburta trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurią sudarė Aleksandras Ryžovas, Andrejus Laktionovas ir K.Michailovas. Įsakymą surengti skerdynes jiems davė tuo metu į Vilnių atvykęs Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas.

Apie vidurnaktį visi trys OMON smogikai, lydimi dar dviejų OMON pareigūnų, išvažiavo Medininkų link. Lietuvos pareigūnus omonininkai suginė į pasienio poste tuomet buvusį namelį ir sušaudė šūviais į galvas. Dėl Medininkuose įvykdytų žudynių, kurios įvardytos kaip nusikaltimas žmogiškumui ir karo nusikaltimai, bausme kalėti, kol bus gyvas, yra nuteistas tik Latvijos pilietybę turintis K.Michailovas. Kiti trys omonininkai - A.Laktionovas, Č.Mlynikas ir A.Ryžovas - yra Rusijos piliečiai. Nors jiems išduoti Europos arešto orderiai, Rusija atsisako juos išduoti Lietuvai.

Po 21 metų

Apie tai, ką pamatė tragedijos dieną, pirmą kartą V.Petruškevičius parodymus davė tik praėjusį gruodį Lietuvos apeliaciniame teisme, nuo žudynių praėjus 21 metams. Iki šiol nei teisėjams, nei prokurorams buvo neįdomu, nei ką V.Petruškevičius nufilmavo ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkuose, nei ką šis liudytojas matė. "Negali būti, kad prokuratūra nežinojo, jog esu pateikęs tą vaizdo medžiagą ir galiu paliudyti. Paprasčiausiai jiems manęs nereikėjo", - įsitikinęs V.Petruškevičius. Mat jis ne kartą viešai - įvairiuose renginiuose, radijo laidose - kalbėjo apie Medininkų žudynes, minėjo ir paties filmuotą medžiagą.

Anot V.Petruškevičiaus, jis tik gali įtarti, jog kažkas labai nenorėjo, kad jo filmuota medžiaga taptų įkalčiu baudžiamojoje byloje. Mat galėjo būti nufilmuota tai, kas būtų jau seniai suteikę aiškumo 17 metų GP prokurorų tirtai bylai. "Akivaizdu, jog kažkam buvo labai naudinga, kad kasetė su mano nufilmuota medžiaga dingtų", - tvirtino buvęs Lavoriškių muitinės posto viršininkas.

Reikalingas tyrimas

Apie tai, kad iš GP prokurorų tiriamos Medininkų žudynių bylos kažkur galėjo pradingti V.Petruškevičiaus padarytas vaizdo įrašas, pradėta kalbėti maždaug prieš dešimtmetį - 2001 metų vasarą, po Medininkų žudynių dešimtmečio minėjimo. Tuomet Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė GP pateikė prašymą patvirtinti arba paneigti tokius gandus. GP atstovai tuoj pat suskubo tvirtinti, kad tai tėra pramanas ir jokia medžiaga iš bylos nėra dingusi.

"Jau nelabai ir prisimenu, iš kur buvo gauta tokia informacija. Jokių kopijų nesu pasilikusi", - prisipažino R.Juknevičienė. Tačiau europarlamentaras V.Landsbergis LŽ teigė, kad ne tik Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija tuomet kreipėsi į GP. Ir jis pats rašė ne vieną raštą. Mat būta įtarimų, kad ne tik minėta vaizdo kasetė galėjo dingti, bet ir daugiau dokumentų. Tačiau sulaukdavo vis raminamų paaiškinimų, kad viskas yra byloje.

"Dabar jau galima teigti, kad visas tyrimas nebuvo rūpestingas ir nuoseklus. Net tie parodymai, kuriuos atgavęs sąmonę davė T.Šernas, nebuvo tinkamai įforminti ir saugomi. Aš jau ne kartą sakiau, kad reikalingas paties tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas to daryti niekas nesiima", - LŽ teigė V.Landsbergis.

Kasetės nebuvo

GP Komunikacijos skyriui laikinai vadovaujanti Vilma Mažonė LŽ aiškino, jog Medininkų žudynių baudžiamojoje byloje nėra jokių lydraščių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1991 metais GP tardytojui A.Astaškai buvo perduota V.Petruškevičiaus nufilmuotos įvykio vietos medžaiaga. "Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog vaizdo kasetė buvo perduota, nėra jokio pagrindo teigti, kad V.Petruškevičiaus darytas vaizdo įrašas dingo iš prokuratūros", - LŽ tvirtino GP atstovė.

Anot jos, 2001 metais spaudoje pasirodžius teiginiams, kad prokuratūroje dingo V.Petruškevičiaus nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio vieta Medininkų muitinės poste, buvo kreiptasi į MD direktorių su prašymu pateikti jų turimą vaizdo įrašą. MD pateikė vaizdajuostę, kurioje užfiksuota įvykio vieta Medininkuose. Šis vaizdo įrašas ir buvo pateiktas teismui. Be to, vaizdo įrašas darytas vėliau, nei pradėta įvykio vietos apžiūra, todėl prokurorai nematė pagrindo V.Petruškevičių kviesti į apklausą dėl įvykio vietos aplinkybių tikslinimo.

Nepraranda vilties

Pasak europarlamentaro V.Landsbergio, akivaizdu, kad kažkam buvo naudinga, jog Medininkų bylos tyrimas truktų kaip galima ilgiau, slėpti "galus", kad būtų tiriama tik viena nusikaltimo versija. "Kaip politikas galiu įsivaizduoti, kad pagrindinis buvo politinis interesas. Ir tai, ko gero, kitos valstybės, kad ji nebūtų apkaltinta karo nusikaltimu. Tad galėjo paveikti jos įtakai pasiduodančius žmones GP. Tik tokia nuomonė man ateina į galvą", - tvirtino europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Paprašytas leistis į daugiau kaip 20 metų senumo įvykius vienintelis per Medininkų žudynes likęs gyvas buvęs muitininkas T.Šernas sakė, kad kol kas įvardijami tik tie, kurie žudė. Rusija juos slepia. Tad, net ir pavykus įrodyti jų kaltę, dar liktų tie, kas paliepė taip daryti. "Smulkmeniškai bylos nagrinėjimo eigos nesekiau. Neturėjau tam ir laiko, ir noro, - LŽ teigė T.Šernas. - Tačiau vilties, kad teisingumas nugalės, neprarandu."

www.lietuvoszinios.lt