Medvedevo išsišokimai privertė Kazachstaną susimąstyti

Siekdama imperinių ambicijų, Maskva stumia santykius su artimiausiomis kaimynėmis ir sąjungininkėmis prie pat nutrūkimo ribos.

Po agresijos Ukrainoje nė viena NVS šalis šiandien negali jaustis saugi ir visiškai suprantamai bijo atsidurti „draugiškame kaimynės Rusijos glėbyje“.

Naujausi Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo išsišokimai privertė susimąstyti bene artimiausią ir nuosekliausią Rusijos sąjungininkę – Kazachstano Respubliką.

Per pastaruosius kelerius metus Rusijos elito nariai – deputatai, politologai ir žurnalistai – leido sau neigiamai kalbėti apie Kazachstaną.

Kai kurie iš jų teigė, kad kazachai niekada neturėjo valstybingumo. Kiti kaltina juos beveik išdavikais, nes jie nepalaiko Rusijos intervencijos į Ukrainą.

Dar kitiems rūpi šiaurinių Kazachstano regionų, kuriuose gyvena daug etninių rusų, priklausomybės klausimas.

Medvedevo pranešimas

Todėl D. Medvedevas neseniai nusprendė suabejoti dabartinių sienų su Kazachstanu teisėtumu ir šios šalies suverenumu. Viename iš socialinių tinklų jis parašė įrašą, kuriame, be kita ko, skundėsi dėl įvairių etninių grupių perkėlimo į respublikos teritoriją iniciatyvos, kurią „galima pavadinti rusų genocidu“, taip pat padarė išvadą, kad „kol į Kazachstaną neatvyks rusai, jame nebus tvarkos“.

Tačiau po kurio laiko pranešimas buvo pašalintas, o D. Medvedevo padėjėjas pranešė, kad buvo įsilaužta į Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo „Vkontakte“ puslapį.

Žinoma, visi laukė paties Dmitrijaus Anatoljevičiaus paaiškinimo. Tačiau pirmasis paaiškinimas pasirodė tik praėjus dviem dienoms po publikacijos. Pareigūnas pakartojo versiją, kad į jo puslapį buvo įsilaužta, ir paskubėjo patikinti Kazachstaną, kad nuoširdžiai jį užjaučia, o tai, kas įvyko, pavadino „informaciniu karu“.

Atrodo, kad konfliktas baigėsi.

Tačiau Kazachstane šis faktas buvo sutiktas su dideliu įtarumu ir nepasitikėjimu. Visų pirma, gerai žinoma, kad tokių pareigūnų, kaip Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, puslapiai socialiniuose tinkluose yra labai gerai apsaugoti ir nuolat stebimi specialiųjų tarnybų. Antra, paaiškinimas apie įsilaužimą iš D. Medvedevo lūpų nuskambėjo praėjus vos dviem dienoms po įvykio. Trečia, tokie tariami „informaciniai karai“ vyko Rusijos puolimo Ukrainoje išvakarėse...

Galiausiai svarbiausias argumentas, patvirtinantis, kad įrašo atsiradimas nėra nei atsitiktinis, nei garsus programišių išpuolis, yra autoriaus tapatybė. Dmitrijus Medvedevas garsėja netaktiškais ir kartais provokuojančiais pareiškimais. Nepaisant to, kad užima aukštas pareigas šalies valdžios struktūrose, jis ne kartą buvo pastebėtas, švelniai tariant, nediplomatiškuose pareiškimuose Rusijos kaimynų ir partnerių atžvilgiu. Ypač dėl Gruzijos ir Kazachstano. Šis bruožas ypač išryškėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai jo kaltinimai Kijevui ėmė priminti santykius su silpnesniais bendraamžiais besiaiškinančių kiemo „vaikų“ kalbą.

Tokajevas apie „kvazivalstybes“

Kazachstanas taip pat vis dar prisimena Rusijos reakciją į Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo (Kassym-Jomart Tokayev) žodžius apie „kvazivalstybes“, kuriuos jis pasakė Sankt Peterburgo forume dėl vadinamųjų Donbaso respublikų pripažinimo. Tuo metu Rusija ne tik smogė Kazachstanui visa savo propagandos mašina, bet ir gana nedraugiškai pasielgė su savo Eurazijos ekonominės sąjungos partnere – dėl išgalvotų priežasčių uždarė Kaspijos naftotiekį, kuriuo Kazachstano nafta tiekiama į Vakarus.

Taigi dėl savo imperinių ketinimų ir neapgalvotų kai kurių asmenų pareiškimų, Rusija praranda paskutinius rėmėjus buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Kremliaus elgesys šiandien kelia susirūpinimą ne tik Vakaruose, bet ir artimiausiose kaimyninėse šalyse, kurios supranta, kaip pavojinga turėti reikalų su tokiu toksišku sąjungininku.

Šaltinis: intergazeta.com