KTU profesoriaus Gedimino MERKIO nuomone, kaip teisininkės Neringos Venckienės partijos galimą atsiradimą šių metų rudenį bei dalyvavimą 2012 metų Seimo rinkimuose pasitiks Lietuvos politinis „elitas“, taip vadinamos sisteminės partijos, dešimtmečiais priskretusios prie valdžios lovio.- Taigi, gerbiamas profesoriau, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kažin ar vadinamasis politinis „elitas“ yra suinteresuotas principingos, bebaimės kovotojos Neringos Venckienės galimu debiutu Lietuvos politinėje padangėje?
- Manau, Neringa Venckienė bus sutikta piktai ir nedraugiškai, nes yra pastebimas begalinis jų noras išlikti valdžioje. Sisteminės partijos jau seniai suprato, kad būti politikoje yra labai naudinga. Aš manau, kad taip vadinamo politinio „elito“ gretose kils didžiulė baimė, panika ir tuo pat metu didelė panieka daugumos žmonių palaikomos, su klanine sistema kovojančios lyderės atžvilgiu.Pasaulyje daug pavyzdžių, kada didieji politikai buvo teisiami. Tarkime, šiuo metu problemų su teisėsauga turi Italijos premjeras Silvijus Berluskonis, buvęs Prancūzijos prezidentas, visų gerbiamas ir mylimas Žakas Irakas. Buvęs Izraelio prezidentas Moshe Katsavas, nuteistas dėl išprievartavimo, buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma tardomas, jog galimai organizavo žurnalisto nužudymą.
Politikai daro savo juodus darbus, piktnaudžiauja valdžia, neteisėtai pelnosi, bet paskui pasikeičia politinė sistema, ateina visiškai naujos jėgos, nauji lyderiai ir tada neretai iškapstomos senos istorijos, ankstesnės valdžios nusikaltimai. Na, o kalbant apie nepriklausomą Lietuvą, mano galva, jau kuris laikas čia pastebima pačių aukščiausių teisinės, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios sluoksnių KRIMINALIZACIJA. Todėl man net nekyla abejonių, kad besiformuojant naujai politinei jėgai šalyje, kurioje sisteminis nuopuolis yra toks baisus ir toks gilus, neišvengiamai kils milžiniškas valdančiųjų pasipriešinimas, paremtas gyvulišku išlikimo valdžioje instinktu ir teisingumo baime.
Kokią rezonansinę bylą bepaimtume, Kauno pedofilijos ar teismo salėje suimtos garsiosios „teroristės“ Eglės Kusaitės bylą, paslaptingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno bylą, UAB „Samanėlės“ bylą, iššvaistytus VEKS milijonus, nebaigto statyti Nacionalinio stadiono, valdančiųjų klanų „nugesintą“ LEO aferą, mes kuo aiškiausiai matome, kad Lietuvos teisėsaugos sistema, paprasčiausiai, neveikia, nefunkcionuoja taip, kaip jai derėtų.
Per 20 nepriklausomybės metų šalyje taip ir nebuvo sukurta jokia alternatyvi energetika, nors dar 1990 metais buvo parengta šalies energetikos vystymo strategija, numatanti biokuro, vėjo, vandens energijos šaltinių plėtrą. Praktiškai, nieko panašaus pas mus nevyksta. Seimas imasi smulkmeniškai reguliuoti kompensuojamų vaistų kainas, kurias firmas įtraukti į sąrašus, kurias ne. Tai yra, pradedami reglamentuoti kažkokie smulkmeniški dalykai, matyt, norint kad po Seimą pradėtų lakstyti firmų atstovai ir lobistai su lagaminėliais, prigrūstais banknotų. Paradoksas: įvairios smulkmenos iki bukumo sureglamentuotos, o krašto egzistencijai esminis energetinės nepriklausomybės klausimas per 20 metų nepajudėjo į priekį nei per žingsnį!..
Šiandien vieniša močiute už savo buto šildymą moka daugiau, negu jos gaunama pensija. Tokia apgailėtina situacija su šilumos kainomis reiškia, jog politinės valdžios lygmenyje buvo ciniškai sankcionuota nacionalinių interesų išdavystė. Keliu teisinę versiją - VISOS Lietuvos sisteminės politinės partijos jau 20 metų sočiai maitinasi iš didelės kaimyninės valstybės užsienio žvalgybos rankų!.. Tenoriu pasakyti, kad mūsų valstybės kriminalizacija, Tėvynės interesų išdavystė, apima ne vien tik kažkokį uždarą klaną. Tarkim, yra pedofilų klanas, kurį kažkas valdžioje dengia. Ne apie tai eina kalba. Tiesiog, visa mūsų partinė sistema, visos valdžios grandys, galimai, yra nusiritę į Tėvynės išdavystę. Netiesioginis įrodymas - šiai dienai Lietuva neturi jokių alternatyvių energijos šaltinių, o kažkam valdžioje tai yra labai naudinga. Vos tik susikūrė stambesnis vėjo jėgainių kompleksas, tai jis tuojau pat parduodamas Rusijos kontroliuojamoms firmoms. Lietuvoje 500 tūkstančių ha dirvonuojančios žemės. Iš vieno hektaro, kas 4 metai gali būti išgaunama po 20 tonų biokarklų. Karklyną galima ekploatuoti 40 metų, vadinasi, galima nuimti 10 derlių. Jei tuo keliu būtų pasukta prieš 20 metų, šiandien mes jau rodytume Rusijai nedidelę špygą, o degraduojančio Lietuvos kaimo socialinis veidas būtų gerokai kitoks!..
Todėl nei dabar, nei vėliau Lietuvos politinėms jėgoms, vadinamosioms sisteminėms partijoms, jokiu būdu nesinorės užleisti užimtų pozicijų prie korupcinio valdžios lovio. Žinomi atvejai, kai po žemės drebėjimo įvyksta tektoninis lūžis - prasmenga kalnai, atsiveria nauji ežerai, keičiasi reljefas. Jeigu panašus tektoninis lūžis įvyktų Lietuvos politinėje sistemoje ir teisininkei Neringai Venckienei pavyktų suburti naują įtakingą politinę jėgą, tada elementarus teisingumas reikalautų iškelti viešumon, nuodugniai ištirti visus ankstesnių valdžių galimai padarytus kriminalinius, itin stambaus masto korupcinius, politinius Tėvynės išdavimo nusikaltimus. Tik tokiu būdu būtų galima atkurti žmonių pasitikėjimą valstybe, sustabdyti Lietuvos kritimą į smegduobę. Šiuo metu mums tenka gyventi sužlugdytoje, bankrutavusioje valstybėje, kurioje pasireiškia masinė žmonių evakuacija iš Lietuvos. Pilietinės visuomenės, praktiškai, pas mus nėra, partinė sistema išsigimusi, kartais net neaišku, kokiais reikalais ji užsiima ir ką jinai sprendžia. Iš esmės opiausios valstybės problemos nesprendžiamos, atliekami tik imitacinio pobūdžio veiksmai bankrutavusioje valstybėje.
Premjeras giriasi, esą, suvaldyta krizė. Jei ne 4,1 milijardo litų, kuriuos mūsų emigrantai 2010 m. pervedė savo artimiesiems į Lietuvą, tai mūsų komunalinės tarnybos rankiotų šiandien iš butų mumifikuotų pensininkų liekanas!.. Taigi, jeigu mūsų šalyje artimiausiu metu įvyktų politinis-tektoninis lūžis ir iš naujo persiformuotų politinė sistema, tai tie visi kriminalizuoti nūdienos veikėjai ir Tėvynės išdavikai labai gerai žino, kad gali būti iškelti viešumon jų parašais įteisinti nešvarūs darbai, nusikaltimai, ir jiems nepavyktų išvengti atsakomybės, jie būtų teisiami. Akivaizdu, jog naujai politinei valdžiai tektų perimti visapusiškai nustekentą valstybę. Tiktai įvykus politiniam tektoniniu lūžiui Lietuvoje išaiškėtų ir būtų patraukti atsakomybėn tikrieji realūs kaltininkai, politiniai lyderiai, išdavusieji nacionalinius interesus, ne vienam jų būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Todėl aš manau, kad šiuo metu valdžioje įsitvirtinusi grupuotė darys viską, kad tik to nebūtų. Ir jeigu iki šiol Lietuvoje politinių žmogžudysčių mes dar beveik neturėjome, tai labai tikėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimų ateityje mūsų šalyje bus.
Kiek giliau pakapsčius bet kokia rezonansinę bylą, aiškėja sveiku protu nesuvokiami dalykai. Tampa visai neaišku, kuo iš esmės užsiima saugumas, prokuratūra. „Teroristės“ E.Kusaitės byla – tai kažkas baisaus. Tokie atvejai būtų tiesiog neįmanomi teisinėje valstybėje. Jeigu Kauno pedofilijos skandale galime įžvelgti kažkokį pedofilų tinklą, kuriems reikia užglaistyti konkretų pavienį atvejį, tai „teroristės“ E.Kusaitės bylos istorija, mano nuomone, yra dar baisesnė. Įsivaizduokime, į Lietuvą atvyksta FSB pareigūnai iš Rusijos, paslapčia tardo beginklę auką, galimai naudodami fizinį-psichologinį smurtą, psichotropinius vaistus ir panašiai.
Teroristės lietuvaitės legenda yra be galo naudinga Rusijos spec. tarnyboms ir juodajai propagandai. Šitaip atgaivinama nuvalkiota propagandinė klišė apie snaiperes iš Pabaltijo, kovojančias Čečėnų sukilėlių pusėje. Susidaro įspūdis, kad svetimos šalies užsienio žvalgyba seniai vedasi mūsų saugumą už labai trumpo pavadžio. Nusikaltėliai ir Tėvynės išdavikai, susisukę gūžtas valdžios struktūrose, paniškai bijo, jog Lietuvos politiniame gyvenime prasidės taip ilgai lauktas tektoninis lūžis, kad į valdžią ateis kokybiškai nauja jėga. Neatmetu galimybės, jog šiam pavojui užkardyti, tamsiosios jėgos pradės šalyje kylančių naujų lyderių politines žmogžudystes. Tikėtina, kad jos bus suimituotos kaip staigios ir netikėtos mirtys, savižudybės, autoįvykiai. Šiam tikslui taip pat gali būti panaudoti greitai išsiskaidantys nuodai, sukeliantys spazminius infarktus ir neaptinkami skrodimo metu.
Todėl aš manau, kad kriminalizuota klaninė sistema teisėjos Neringos Venckienės jokiu būdu neprileis prie valdžios!.. Jos atžvilgiu gali būti taikomos labai įvairios susidorojimo schemos. Visų pirma, N.Venckienė turėtų būti išmesta iš teisėjų arba ji pati nuspręs nusivilkti teisėjos mantiją. O tada pradės rinkti naujos partijos steigėjų parašus. Į šį procesą įsitrauks nemažai žmonių, kurių tarpe galimai bus infiltruoti agentai, kurie tyčia falsifikuos partijos steigėjų parašus. Paskui viešojoje erdvėje N.Venckienės partijos vardu kokie nors degradai-provokatoriai ims daryti radikalius pareiškimus.
- Neišvengiamai, bus taikomos juodosios technologijos, kad tik visuomenės akyse būtų sukompromituota naujoji politinė jėga ir ypač jos lyderė, o pati partija būtų apšaukta ekstremistine. Įvairių provokacijų pagrindu partiją ims persekioti saugumas, prokuratūra, bus renkami duomenys, fabrikuojamos bylos. Tokiais atvejais įteisinti provokatorių ir agentų sufalsifikuotą medžiagą nereikia nei daug išmonės, nei pastangų. O kai ateis rinkimų į Seimą kritinis metas, tai N.Venckienės partija, vadovaujantis kažkelintu teismo sprendimu, bus uždaryta arba suspenduota, kad tik negalėtų dalyvauti rinkimuose. Štai ir viskas. - Ir vis dėlto, kodėl jūs manote, jog būtent prieš teisininkę Neringą Venckienę tuo atveju, jeigu ji nuspręstų kurti partiją, bus imtasi itin drastiškų, brutalių veiksmų? Nejau tik todėl, kad būtų užkirsta net ir menkiausia galimybė jos suburtai politinei jėgai garbingai dalyvauti rinkiminėje kovoje?
- Esmė yra tai, kad didelės politinės transformacijos, keičiančios šalies veidą, paprastai įvyksta tada, kada pasireiškia giluminis socialinis užsakymas iš visuomenės pusės. Savo laiku carai taip nustekeno Rusiją, kad atvėrė kelią bolševizmui, o ydinga Versalio sutartis atvedė Hitlerį į valdžią. Dabar gi tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje, o taip pat ir Lietuvoje pasireiškia tam tikros įtampos. Nors žmonės yra sąlyginai laisvi, tačiau visuomenėje juntamas nusivylimas globaliojo liberalizmo ir vartotojiškos visuomenės vertybėmis. Pradžioje kažkas labai nuoširdžiai tikėjo demokratija, rinkimais, kažkam atrodė, kad yra kuriama tobula visuomeninė santvarka, bet vėliau daug kas pamatė, kad viso to nėra. Vakarų Europos šalyse pastebimas tautiškumo, etnocentrizmo sąjūdis, žmonės nebenori jaustis kosmopolitais, daug kas tuo yra nusivylę. Na, o Lietuvos sąlygomis prie viso to dar prisideda labai prastas ūkininkavimas, šeimininkavimas, valdžia, iš esmės, neatlieka savo funkcijų, korumpuojasi-kriminalizuojasi, išduoda nacionalinius interesus. Pas mus praktiškai net nepradėta kurti moderni valstybė, kuri būtų pajėgi dalyvauti konkurencinėje kovoje. Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusi santvarka – skaitmeninis-internetinis feodalizmas.
Manau, kad mūsų visuomenėje yra pribrendęs poreikis naujiems lyderiams, naujai politikai. Visiškai degradavusi ir ištirpusi Darbo partijoje A.Paulausko Naujoji Sąjunga, mojavusi naujos politikos vėliavėle, tebuvo smulki konjunktūrinė bangelė. Bet dabar, aš manau, Lietuvoje kyla Devintoji banga, subrandinta užspaustos visuomenės neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių!.. Juk lietuviai yra raštingi, darbštūs žmonės, mes nesame kokia nors puslaukinė Afrikos tautelė. Jei čia įdiegtume iš tikrųjų demokratinę politiką ir tikrą, o ne butaforinį teisingumą, tai pagaliau mes atkurtume tikrą teisinę Europos valstybę, kurioje būtų galima gyventi, o nusivylusiems žmonėms nebereikėtų masiškai evakuotis iš šalies. Jeigu tik yra teisinė valstybė ir demokratinė politika, tai tokia visuomenė natūralios saviraidos keliu, tarsi pati savaime, eina sėkmės link. Aišku, mes nebūsime pirma šalimi ES, tačiau nesivilksime uodegoj, kaip dabar. Paprasti žmonės, verslininkai ir dalis valdininkų tai intuityviai jaučiai ir trokšta esminių permainų.
Teisingumo troškimas normalioje visuomenėje gali būti siejamas su naujo lyderio atėjimu į didžiąją politiką. Bet kai mes atidžiau pasidairome Lietuvos padangėje, tai kas gi pas mus yra tie nauji ir dar nesusikompromitavę lyderiai?!.. Teisėja Neringa Venckienė, prieš savo pačios valią, tapo liaudies didvyre, tautos heroje. Jeigu viešojoje erdvėje koks nors vidutinių gabumų politikas, siekdamas pripažinimo, vaiposi, dalyvauja TV šou projektuose, persirenginėja moterimi ir tokiu būdu paniekina Seimo nario mandatą, tai Neringa Venckienė tapo tautos didvyre per savo nelaimę, jų šeimą nusiaubus Kauno pedofilijos tragedijai. Socialiai bei teisiškai raštinga moteris, savo pastangomis ir kruopščiu darbu įgijusi puikų išsilavinimą, teisėja Neringa Venckienė tampa ryškia žvaigžde mūsų politikos padangėje. Viešųjų ryšių prasme ji gan stipriai įsukta ir turi visas galimybes tapti politine lydere, nes kol kas dar nepadarė rimtų klaidų. Daugumai Lietuvos žmonių N.Venckienė atrodo labai artima, jauna simpatiška moteris, patyrusi klaninės sistemos pervažiavimą asfaltbetonio volu, tačiau nepalūžusi, praktiškai, viena bandanti kovoti su visa ta korumpuota, teisinio nihilizmo sistema, siekiančia su ja kuo skubiau susidoroti, atsikratyti. Holivudo filmuose esame įpratę matyti kovotojus vyrus. Tuo tarpu Lietuvos atveju kur kas ryškiau nei vyrai, pasireiškia moterys – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, teisėja Neringa Venckienė ir netgi privesto prie savižudybės, nusišovusio žymaus verslininko našlė Violeta Gureckienė!..
Visi tie visuomenės lūkesčiai kažkam esmingai naujam šiuo metu yra susiprojektavę į Prezidentės D.Grybauskaitės aukštus reitingus. Manau, šita politikė dar pilnai neatsiskleidė, nors ir labai lengvai, tarsi koja atsidarė duris į valdžios olimpą. Pastaruoju metu pastebimos pažangios iniciatyvos iš Prezidentūros leidžia fiksuoti tam tikrus požymius, jog kažkas pozityvaus bandoma daryti valstybėje. Antra vertus, Prezidentės D.Grybauskaitės fenomeną reikėtų aptarti atskirai. Man, asmeniškai, kaip sociologui, visuomeninį politinį gyvenimą sekančiam, analizuojančiam žmogui, D.Grybauskaitė pilnai dar neatsiskleidė. Pas ją yra išlikę įvairūs oligarchiniai šleifai, kadangi ji, A.Brazauskui būnant valdžioje, užėmė atsakingus postus Vyriausybėje, o būdama finansų ministre „Maximai“ neteisėtai grąžino PVM milijonus.
Nepaisant visko, šiandien mes matome Prezidentės D.Grybauskaitės pastangas tvarkytis. Klausimas būtų toks: kas paims viršų? Jeigu šalies vadovės deklaruojamos vertybės ir pastangos jas įgyvendinti paimtų viršų, tai būtų ne tik nuostabu, bet ir būtina palaipsniui atkuriant Lietuvoje teisinę, demokratinę valstybę, kuri šiuo metu yra totaliai nustekenta.
Deja, kol kas D.Grybauskaitė man veikiau asocijuojasi su neišvyniota dovanų dėžute, nei su naujuoju lyderiu, pasišventusiu esminėms reformoms valstybėje. Ir kol Prezidentės veiksmai yra pusiniai, visi tie jos reitingai bei visuomenės lūkesčiai gali savaimingai susiprojektuoti į ketinamos kurti naujos partijos lyderę Neringą Venckienę!.. Ir aš neatmesčiau galimybės, jog gali įvykti tai, ko jau seniai nebuvo Lietuvoje, nes mūsų liaudis taip yra įpykusi, taip nusivylusi sisteminėmis partijomis ir valdžios lovio politikais, kad dorų žmonių teisėtų lūkesčių prasiveržimas iš tikrųjų gali inspiruoti tektoninį lūžį mūsų politinėje padangėje. Nors patys aktyviausieji žmonės jau yra išvykę iš šalies ir uždarbiauja, daro karjeras užsieniuose, tačiau čia likusieji piliečiai, šuntuoti bei geriantys vaistus nuo įvairių ligų, prasiskolinę komunalininkams ir kitokie bėdžiai, gali vieningai susipratę ateiti į rinkimus ir iššaukti tokį, sakyčiau, gan įdomų fenomeną Lietuvoje, kad mes po 2012 metų Seimo rinkimų turėsime partiją, kuri vos ne viena galės formuoti valdančiąją daugumą. Aišku, visa tai yra tik mano keliama išankstinė hipotezė, tačiau šioms prognozėms pasitvirtinus, galbūt prasidėtų taip visų trokštamas teisės ir teisingumo renesansas Lietuvoje!.. Savo laiku prezidentas Rolandas Paksas turėjo unikalią galimybę, kuria jis taip ir nepasinaudojo, deja. Tuomet aš prognozavau, jeigu nušalintas prezidentas R.Paksas būtų laimėjęs Seimo rinkimus, nieko gero iš to nebūtų, kadangi sugrįžtų į valdžią vedamas keršto. Kaip žinote, prerijose vienas gaisras gesinamas kitu. Taip ir R.Paksas, jo partijai laimėjus daugumą Seime, būtų galėjęs atlikti tam tikrą „sanitarinį valymą“ teisėsaugos struktūrose. Tačiau po klaninių struktūrų gan sėkmingai realizuoto prezidentinio perversmo, daug kas pasijuto nebaudžiamais Lietuvoje. Čia vyksta rinkimai po rinkimų, tačiau susigrupavęs oligarchinis „valstybininkų“ klanas nei kiek dėl to nenukenčia ir toliau daro tai, ką nori daryti.
Be abejo, teisėja Neringa Venckienė, pasukusi į didžiąją politiką, galėtų būti žymiai patrauklesne politine lydere, nei R.Paksas. Ir tokia teorinė galimybė tikrai egzistuoja, bet... Valdžioje esančios sisteminės partijos padarys viską, kad ši galimybė arba idėja, kurios įgyvendinimui pasišvęstų Neringa Venckienė, taip ir liktų tiktai teorine!.. Jeigu „tvarkietis“ R.Paksas būtų laimėjęs daugumą mandatų Seime drauge su „darbiečiu“ V.Uspaskichu, jiems tektų dalintis valdžia. Aišku, jog tie žmonės būtų turėję savo ne visai gerų tikslų, bet jie būtų pakeitę, kažkiek išvalę veikiančią sistemą. Tai yra, tuo atveju suveiktų dėsnis - gaisras prieš gaisrą, blogis prieš blogį. Tarsi vieni mikrobai imtų ėsti kitus mikrobus. Kaip žinome, taip neįvyko. Ir dabar išlikusi klaninė struktūra, ta latentinė, šešėlinė valdžia ar „valstybininkai“, nesvarbu kaip juos bepavadintume, yra įvaldę gudrias, be galo ciniškas, gerai apgalvotas rinkimų technologijas, kurios padeda toms pačioms grupuotėms „peršokti“ kartelę eiliniuose savivaldos ar Seimo rinkimuose. Šiame kontekste A.Valinsko „Tautos prisikėlimo“ projektas turėjo tikslą politiškai mažaraščius protesto balsus kažkur nukreipti, išblaškyti ir leisti valdžioje išlikti sisteminėms partijoms. Mes matome, kad taip ir buvo gan meistriškai padaryta, o tai tik dar labiau pagilino sisteminę krizę Lietuvoje.
Taigi, reziumuodamas, dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų šalyje veikianti klaninė, korupcinė sistema jokiu būdu neprileis teisėjos Neringos Venckienės prie valdžios. Jie darys viską, kas įmanoma, teisėta ir neteisėta, kad tik naujai besiformuojanti partija ir jos lyderė Neringa Venckienė būtų diskredituota, sustabdyta teisinėmis sankcijomis, ir netgi, neatmetama tokia galimybė, bus siekiama susidoroti su ja fiziškai!..
Mano galva, labai nesunku veikiančiai klaninei sistemai pasamdyti viešųjų ryšių, juodųjų technologijų specialistus, gerai apmokamus bei apmokytus provokatorius, kurie bus infiltruojami į N.Venckienės partiją tam, kad naujai beužgimstanti politinė jėga būtų suskaldyta iš vidaus pačioje jos atsiradimo užuomazgoje. Taip pat labai paprasta yra sukompromituoti partiją iš anksto surežisuotais, neva „spontaniškais“ radikalizmo proveržiais arba apkaltinti finansinėmis machinacijomis. Kaip kelis tūkstančius žmonių vienijanti partija gali apsisaugoti nuo provokatorių, radikaliai šūkaujančių mitinguose?.. Kažkas viešoje erdvėje kritiniu momentu staiga ims piktai burnoti prieš žydus ar romus, prieš prokurorus ir teisėjus, prieš Prezidentę, kuri tėra pajėgi tiktai pusiniams veiksmam ir taip toliau. Tokių radikalistinių pareiškimų, prisidengus partijos vėliava, praktiškai, gali užtekti tam tikroms valdžios sankcijoms, kuriomis partijos veikla prieš pat rinkimus bus suspenduota.
Žodžiu, galime lažintis iš kiek tik norit: niekas neprileis teisininkės Neringos Venckienės prie valdžios!.. Jos atėjimas į politiką reikštų ne šiaip sau politinių jėgų persigrupavimą, o korupcinės SISTEMOS griūtį!.. Lietuva šiuo metu yra įvaryta į tokią gilią duobę, sisteminę bėdą, kad čia būtinas ne tik teisingumo atstatymas, bet ir esminė visų valdžios institucijų reforma, liaudiškai tariant „valymas“. Mano galva, Lietuvos valstybės politiniam „elitui“ jau seniai reikalingas antrasis Niurnbergo procesas, kurio jie visi bijo, kaip velnias kryžiaus!.. Štai kodėl reakcingos, šešėlinės jėgos grupuotės bei kriminalinės struktūros, kurioms negalioja šalyje veikiantys įstatymai, padarys viską, priešinsis iš paskutiniųjų N.Venckienės atstovaujamai tiesai ir teisingumui, kad tik sisteminio blogio propaguotojai, besinaudojantys valdžios galios svertais, finansais bei privilegijomis, išvengtų viešumo ir pelnytos teisinės atsakomybės, baudžiamųjų bylų iškėlimo už savo juodus darbus bei nacionalinių interesų išdavystę. Garliavos įvykiai rodo, kad prie N.Venckienės labai limpa negeras gaivalas. Kuo arčiau ji judės prie realios valdžios, tuo labiau to gaivalo bus daugiau. Prie jos bandys šlietis Seimo veikėjai, marginalai, politiniai avantiūristai ir kt.
Galbūt vėliau aš pakeisiu nuomonę, tačiau dabar teisėja Neringa Venckienė man atrodo šventas žmogus. Moteris, kuri, nežinia už kokius karminius prakeikimus, neša tokį didelį ir sunkų kryžių. Kita jos vietoje būtų nusidepresavusi, palūžusi, priverkusi devynias pagalves... O dabar mes turime pasišventusią kovotoją su klanine, korupcine SISTEMA – Lietuvos Žaną Dark, kurios tramdymui bus sutelktos nemenkos pajėgos, resursai ir net nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis bei „nugesinimo“ metodais!.. Nenustebčiau, jeigu į Lietuvą sugrįžtų suimituotos avarijos, nelaimingos žūtys kelyje ir panašiai. Juk šiuo atveju yra pernelyg daug ant kortos pastatyta!.. Čia neina kalba vien tik apie susikompromitavusių veikėjų nuvarymą nuo valdžios. Čia kalba eina apie tai, kad apie pusantro šimto žmonių iš mūsų politikos „elito“ tarpo, o taip pat ir klaninės teisėsaugos sistemos pareigūnai, savotiškas kriminalinio pasaulio stogas, gali už savo „gerus darbus“ ir „nuopelnus“ valstybei sėsti labai, labai ilgam. Net jeigu jie ir nesės, tai prasidėję teisiniai procesai, faktiškai, tokių „veikėjų“ gyvenimą „užšaldytų“ neribotam laikui, neteisėtų būdu įgytas turtas galimai būtų areštuotas, jie būtų visiškai demaskuoti visuomenės akyse. O kad viso to bent jau artimiausiu metu neįvytų, Lietuvos Žana Dark, kaip ir jos brolis Drąsius, ieškojęs, bet neradęs nei tiesos, nei teisingumo savo šalyje, labai tikėtina, turės būti paaukota - sudeginta ant laužo.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
