Mokslo, ūkio ir kitos veiklos plėtra Lietuvoje krizės išvakarėse

Visuomet nereikia taškyti valstybės lėšų, tuo labiau dabar, artėjant krizei, reikia vertybes labai racionaliai naudoti.

XVIII–XX a. mokslai vystėsi pagal diferencijavimo principus, o XX a. pabaigoje suintensyvėjo vystymasis pagal integravimo principus tarp atskirų mokslo šakų. Dėl didžiulių fundamentinių ir taikomųjų mokslų laimėjimų sukurti nauji ir išplėtoti žinomi metodai bei priemonės tapo artimi daugeliui mokslo sričių ir tuo priverčia skirtingas mokslo sritis suartėti, integruotis.

Vis spartėjanti mokslo plėtra ir kuriamos inovacijos paskatina žmones kurti. Kartais, neturėdami mokslinės kvalifikacijos, bet valdydami valstybines lėšas arba turėdami savų, žmonės ima simuliuoti mokslą arba inovacijų plėtrą. Čia pasaulyje yra daug pavyzdžių. Ne išimtis ir pas mus: vieni norėjo Lietuvoje steigti Rusijos automobilių gamyklos ZIL filialą, kiti – Lietuvoje kurti ir gaminti traktorius. Atsirado mėgėjų plėsti kosmonautiką – iš pradžių kurti mažus palydovus. Užsienio kosmonautikos specialistai pasakė, kad reikia rimtų darbų, o kosmoso teršti nedera. Dabar Žemės orbitoje, be natūralių, skrieja daug dirbtinų objektų, jų likučiai yra šiukšlės, ir dedamos pastangos joms pašalinti. Kosmosui Žemės orbitoje valyti rimtai ruošiasi JAV, Rusija. Lietuva – per maža valstybė, kad pagal savo mastelį imtųsi gigantiškų darbų moksle ir gamybos srityje.

Talentingi mokslininkai visada sugebės rasti savo veikloje naudingų darbų Lietuvai. Tobulėjant gamybos priemonėms, vis daugiau žmonių atlaisvinama nuo fizinių darbų. Atsiranda būtinybė intensyvinti žmonių užimtumą intelektualiniu, taip pat ir moksliniu, darbu.

Lietuvos globalūs mokslai

Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą valstybės veiklą ir piliečių interesus. Prie tokių mokslo sričių tiktų priskirti lituanistiką, žmonių sveikatingumą, informacines technologijas ir dinamines sistemas, mokslo žvaigždžių ugdymą.

Talentingi ir žymūs mokslininkai sukuria mokslo kryptis. Tas kryptis galima išplėsti remiantis valstybinėmis instancijomis, palaikant ekspertams.

1. Lituanistikos mokslai plačiąja prasme. Tai piliečių, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Plačiąja prasme lituanistikos mokslas apima lietuvių kalbą, istoriją, archeologiją, kultūros paveldą, valstybės vietos nustatymą besivystančiame globalizacijos pasaulyje.

ES yra daugybė prieštaravimų moralės, tautų maišymosi, žalingų įpročių ir kitokių požiūrių klausimais.

Pavyzdžiui, vienas Lietuvos pilietis norėjo vesti svetimtautę. Kad tai būtų galima įgyvendinti, sprendė net tos valstybės parlamentas – ar galima leisti tekėti jų pilietei merginai už lietuvio. Tai pavyzdys, kaip valstybė siekia išsaugoti savo tautą nuo susinaikinimo.

ES nėra bendros nuostatos vadinamųjų tautinių mažumų atžvilgiu. Pagal savo kilmę tautinės mažumos atsiranda pagal kolonijines arba ekonomines, arba politines sąlygas. Be to, daugelyje valstybių tautinių mažumų klausimai, nepaisant jų kilmės, yra jų pačių reikalas. Tikros tautinės mažumos yra tos, kurios neturi bazinės valstybės, – tai romai (čigonai), karaimai Lietuvoje. Tikras tautines mažumas valstybė privalo remti.

ES kelios didžiosios valstybės, neatsiklausdamos mažųjų, sprendžia daugelį svarbių klausimų. Todėl mažoms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asociacijas, kad taip jų atstovai dalyvautų kartu su didžiosiomis valstybėmis priimant sprendimus. Čia tiktų ir Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asociacija.

Jei maža valstybė asocijuosis su didele, tai mažoji valstybė ir jos tauta greitai ištirps. Mažos valstybės turi palaikyti gerus santykius su didelėmis, ypač kaimynėmis, tačiau turi būti remiamasi lygybės principu, o ne žaidžiama į vienus vartus.

Šiuo metu ES išpūsta gėjų, homoseksualistų, remiamų iš užsienio, „laisvė“, vystymas, reklama. Žmonėms kyla aibė klausimų, pavyzdžiui, kodėl nekeliamas kitų mažumų, tokių kaip narkomanai ar kitokių nukrypimų žmonės, laisvių klausimas.

Didelės valstybės analogiškoms tematikoms tirti skiria didžiules pastangas, pastarosios viršija mažos valstybės lėšas dešimtimis ar net šimtais kartų. Kai kurios didelės valstybės stengiasi agresyviai plėstis horizontaliai, o mažos – vertikaliai. Todėl agresyvesnių valstybių spaudimus mažoms valstybėms atlaikyti sunku.

Tampa būtina iš esmės stiprinti tyrimus lituanistikos plačiąja prasme srityje, skirti nepalyginti daugiau lėšų ir plačiau pritraukti globalius tyrimų metodus, informacines technologijas ir technines priemones.

Be abejo, reikia skirti valstybės ir jos piliečių patriotų juodintojus nuo sveikos ir teisingos kritikos.

2. Žmonių sveikatingumo mokslas. Tai žmonių fizinės, intelektualinės ir dvasinės sveikatos ugdymas. Reikia dėti pastangas tobulinant žmonių gyvenimą, užtikrinant sveiką gyvenseną, gerą psichologiją, įvairiapusiškai atskleidžiant talentus, apsaugant žmones nuo žalingų įpročių (moralinių iškrypėlių, narkotikų, alkoholio, nikotino) ir žalingų gydytojų apsišaukėlių, šamanų. Aišku, kad žmonija turi ir turės aibes nepaaiškinamų fizinių faktų bei reiškinių ir objektų.

Fizinėmis, psichologinėmis ir dvasinio puoselėjimo priemonėmis reikia tobulinti valstybės gyventojų sveikatingumą. Pavyzdžiui, virpesių ir bangų (nuo delta, teta, alfa, beta iki kilo-… piko- hercų ir didesnių dažnių) panaudojimas žmogui turi teigiamą arba neigiamą įtaką. Ši sritis labai perspektyvi gerinant žmonių sveikatą ir skatinant ilgaamžiškumą.

3. Informacinių technologijų ir dinaminių sistemų mokslai. Jie remiasi fundamentinių mokslų ir skaičiavimo technikos laimėjimais, žaibiškai plinta visur ir tampa galingu pagalbininku visose žmogaus veiklos srityse: nuo tiksliųjų ir technikos mokslų iki humanitarinių, socialinių, menų mokslų. Taip mokslai po dviejų ar keturių dešimtmečių pasieks singuliarinį tašką. Žmonija vis plečia savo veiklą į visas puses erdvėje, matavimuose, techninių biologinių sistemų ir kitose sąveikos srityse.

Minėti bendro pobūdžio tyrimų rezultatai turi padėti intensyviai plėtotis globaliems Lietuvos mokslams ir formuotis kitoms mokslo kryptims.

4. Žvaigždžių ugdymas. Labai svarbią reikšmę dabartinėje visuomenėje turi talentingi mokytojai altruistai, kurie sugeba atrasti talentus ir sudaryti tinkamas galimybes jiems atsiskleisti. Iš daugybės mokytojų, kaip ir visur gyvenime, taip pat ir tarp mokinių, tik keletas procentų yra ypač talentingų. Be abejo, tam turi pagelbėti ir aplinka. Pavyzdžiui, Lietuvoje, gerėjant švietimui ir pragyvenimo sąlygoms, vis daugiau atsiranda galimybių atsiskleisti talentams ir iš jų kai kuriems išaugti pasaulinio lygio žvaigždėmis. Čia pirmiausia tenka paminėti sporto, meno, muzikos, kai kuriuos verslo atstovus. Čia gelbsti ir tai, kad, pavyzdžiui, sporto žvaigždės ir jų ugdytojai treneriai skatinami premijomis. Kol kas daugybė talentų lieka neatskleistų, bet visuotinis pakilimas šį trūkumą po truputį likviduoja.

Žvaigždžių reikšmė yra labai svarbi: pakelia valstybės žmonių nuotaiką, didina aktyvumą, ugdo patriotizmą; sukuria galimybes intensyviau atsiskleisti naujiems talentams ir atsirasti žvaigždėms; kelia valstybės reikšmę, autoritetą. Viena žvaigždė yra vertingesnė už šimtus vidutinybių.

Didžiulių rezervų talentams suklestėti yra mokslo srityje.

Lietuvoje reikia imtis ryžtingų priemonių ugdant mokslo talentus. Ypač talentingiems altruistinio tipo mokslininkams pagal galimybes reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas tyrimams plėsti, suteikti būtiną biudžetinį finansavimą ir darbo sąlygas. Reikia tikėtis, kad jų mokiniai taps pasaulinėmis mokslo žvaigždėmis. Tam yra galimybių, bet kartu ir trūkumų. Egoistai mokytojai bijo, kad jų mokiniai neperspjautų jų pačių. Tas pats ir dėl egoistų mokinių, bijančių savo mokytojo šešėlio. Yra daug tokių pavyzdžių: mokslinis vadovas, kai jo mokinys apsigina disertaciją, paveda šiam atlikti daugiausia techninio pobūdžio darbus. Taip mokinys dėl laiko stokos mokslui negali rimtai progresuoti. Dabar rengiamų disertacijų moksliniais vadovais dažnu atveju skiriami per silpni mokslininkai, taip pat būna ginamos per silpnos disertacijos. Tikslinga integruoti arba bent suartinti atskiras mokslo kryptis pagal atitinkamus profilius. Svarbu centralizuoti unikalią ir brangią mokslinę aparatūrą, kad ją būtų galima kuo efektyviau panaudoti tyrimų darbuose. Yra daug galimybių didinant mokslinio darbo efektyvumą ir ugdant pasaulinio lygio mokslo žvaigždes.

Deja, šiuo metu yra nemažai mokslo institutų, centrų ir laboratorijų, remiamų valstybinėmis lėšomis (finansavimu, materialinėmis vertybėmis), kurie neruošia mokslo talentų, žvaigždžių ir beveik neduoda praktinės naudos Lietuvos ūkiui. Tokių darbų yra daug, pavyzdžiui, kosmoso technika, vandenilio energetika ir t. t. Taip pat žalos padarė Lietuvos baltosios knygos paruošimas ir jos pasekmės.

Tokių darbų vykdymui galima pritarti tik tais atvejais, jei darbų vadovai rengia pasaulinio mokslo žvaigždes.

Išvada

Moksliniai darbai, kurie neduoda Lietuvai naudos tiek plečiant ūkį, tiek rengiant pasaulines žvaigždes, turėtų būti finansuojami privataus kapitalo arba darbų vadovų iš užsienio gaunamomis lėšomis, o ne iš valstybės biudžeto.

Aktualūs vadinamieji globalūs ir valstybei reikalingi mokslai, kurie panaudojami Lietuvoje ir duoda praktinį efektą. Tai valstybės arba atskirų valstybinių organizacijų finansuojami darbai. Visų tokių darbų tikslingumą ir jų atlikimo vertę turėtų nustatyti atliktos LMA ir LMT ekspertizės. Tai pakeltų tyrimų kokybę ir apsaugotų per finansavimus nuo galimų pinigų plovimo ir kitokio klastojimo atvejų.

Mokslo temoms vadovauti pirmiausia reikia skirti pasaulyje vertinamus talentingus ir altruistus mokslininkus, kurie sugeba dirbti, ugdo mokslo talentus ir duoda naudą Lietuvai.

Lietuvos ūkio plėtra ir lokalūs mokslai

Pasaulyje yra labai daug fantastiškai įdomių neištirtų reiškinių ir faktų, atskleisti jie sudarytų moksle didelius proveržius ir sukurtų naujų galimybių žmonijai. Tačiau, parenkant mokslo kryptis ir temas, būtina atsižvelgti į Lietuvos galimybes, interesus ir tyrimo rezultatų progresyvų panaudojimą.

Lietuvos gamtos ištekliai (galimos iškasenos, žemė, vanduo, miškai, oras), žemės ūkis, keliai, transportas, pramonė, energetika ir kita – visam tam reikalingi tyrimai ir inovacijos.

Investicijos ir inovacijos yra aktualios šalies sėkmingai veiklai.

Reikia kuo daugiau pritraukti investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį. Aišku, vien Lietuvos mokslininkų sukurtos inovacijos galima užimti tik nedidelę dalį pramonės. Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti konsultacijomis, tyrimais, užsienyje sukurtas perspektyvias inovacijas įgyvendindami pas mus. Svarbu kuo sparčiau įgyvendinti reikšmingas pasaulyje sukurtas inovacijas, naudingas ir perspektyvias Lietuvai.

Branduolinė energetika išgyvena revoliucinį progresą. Tai galima pasakyti apie kompaktinių reaktorių vystymosi sritį. Didelė pažanga daroma termobranduolinių reakcijų valdymo srityje. Torio ir helio-3 panaudojimas branduolinėse reakcijose irgi yra labai perspektyvus.

Arba, pavyzdžiui, atskleidus floros molekulių sąveiką su Saulės spinduliuote kai kuriose spektro dalyse, ne tik taps įmanomas proveržis energetikos srityje, – tai sudarys galimybes sukurti kai kurias naujas naudingas priemones žmonijai.

Vėjo energetika taip pat smarkiai progresuoja. Tai vėjo elektrinės, turinčios vertikalią sukimosi ašį. Vėjo energetikos progresui taip pat didelę perspektyvą turi sukurti nauji energijos akumuliatoriai, pagrįsti potencinės energijos kaupimu. Dideles perspektyvas vėjo energetikoje atveria jėgainės, neturinčios besisukančių mechaninių dalių, kurios pagrįstos judančio oro jonizacija; taip pat vėjo jėgainės, paremtos autovirpesiais.

Atsinaujinančios energijos šaltiniai, kurie naudoja organines medžiagas. Tokio tipo jėgainėse naudojamas pirolizės būdu išgaunamas aliejus iš komunalinių kietųjų atliekų, senų padangų, vandenvalos įmonių dumblo, žemės ūkio, gyvulininkystės ir paukštininkystės fermų atliekų, greitai augančių žolių, medelių ir dumblių, durpių, sapropelio. Čia energetikos ištekliai yra didžiuliai. Gautas aliejus lengvai perdirbamas į dujas, o kai kuris tinka tiesiog kaip geras dyzelinis kuras. Taip galima visiškai patenkinti esamus Lietuvos energetikos poreikius.

Smulkusis didelio pelningumo žemės ūkis – tai veikla, kai kelių hektarų žemę intensyviai išnaudojant, pavyzdžiui, auginant atsinaujinančias energetikos žaliavas, taip pat auginant sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus, gaunamas didelis pelningumas. Čia galima panaudoti ypač daug žmonių – juos sutelkti ne kolūkinio tipo, o kooperacijos pagrindais. Palyginti su pramone, čia reikia daug mažiau investicijų. Tai sudaro galimybę pagal pragyvenimą sparčiai išauginti vidurinį žmonių sluoksnį, apsaugoti žmones nuo emigracijos.

Dėl to tikslinga ES gaunamas lėšas skirti ne turtingiesiems turtinti, o neturtingiesiems remti, kad kuo daugiau žmonių turėtų vidutinį pragyvenimo lygį.

Žmonių išteklių panaudojimas

Šiuo atveju pamokomasis pavyzdys yra Rusijoje: čia stambiuose miestuose įdarbinama daug svetimšalių (dabar – keliolika milijonų), o tuo metu provincijoje yra daug savų bedarbių. Kai kam patinka, kad užsienio darbo jėga pigesnė. Apie žalą Rusijos ekonomikai ir žmonėms kelia aliarmą specialistai. Tai iš dalies galioja ir Lietuvai.

Į Lietuvą grįžtų dauguma emigrantų, jei būtų plėtojami atsinaujinančios energijos šaltiniai ir efektyvus smulkusis didelio pelningumo žemės ūkis mažuose plotuose. Tokių krypčių raida naudinga ir perspektyvi Lietuvai.

Išvada

Nedelsiant svarbu atsižvelgti į tai, kad sparčiai besivystanti Kinijos, Indijos ir kai kurių kitų Azijos, Afrikos, Amerikos žemynų valstybių pramonė privers žlugti kai kurias gamybos sritis išvystytose šalyse (Europoje, JAV) ir, be abejo, Lietuvoje. Artimiausiais metais toms šalims gresia ekonominė krizė, nes žlugs daug įmonių.

Dabar Lietuvoje labai svarbu plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir smulkų didelio pelningumo žemės ūkį, pastarieji yra naudingi ir juose galima įdarbinti daug žmonių. Čia nėra pavojaus, kad tos srities veikla žlugs, ir galima lengviau pragyventi būsimą krizę.

Netinka pardavinėti žemę užsieniečiams ne Lietuvos piliečiams ir reikia griežtai riboti Lietuvos gamtos turtų (naftos, dujų, medienos ir t. t.), kaip žaliavų, o ne galutinės produkcijos, eksportą į užsienio šalis.

Šiame procese mokslininkų uždavinys yra aktyvinti savo veiklą.