Pačių pavojingiausių narkotikų pirmojoje vietoje puikuojasi narkotikų čempionas heroinas – jis labiausiai žaloja organizmą, sukelia didžiausią priklausomybę ir socialinę žalą. Antroje vietoje – kokainas, o dėl trečiosios nuolat kovoja metadonas su barbitūtatais, toli už nugaros palikdami kitus kvaišalus – amfetaminą, benzodiazepinus, kanapes, LSD, ekstazį.Kaip galėjo atsitikti, kad vienas iš baisiausių narkotikų - sintetinis opioidas metadonas tapo vaistiniu preparatu nuo priklausomybės opioidams, prevencine priemone nuo ŽIV, humaniška pagalba kenčiantiems ir net nusikalstamumo mažinimo priemone? Kodėl pavojingas chemikalas perkamas iš biudžeto lėšų po keliolika tonų kasmet ir per priklausomybės ligų centrus dalinamas narkomanams? Kaip metadonas, už kurio platinimą sodinama į kalėjimą ilgiems metams, gautas legaliai tampa absoliučiu gėriu?
Atsakymas paprastesnis, nei galvojate. Metadonas visų pirma yra prekė ir ginklas, o patyrusio specialisto rankose, pasitelkiant senai išbandytas psichologines technikas, gali tapti ne tik nepamainomu vaistu, bet ir maisto papildu ar net socialinių problemų sprendimo priemone. Pasaulis jau seniai įžengė į amžių, kuriame galingiausias ginklas yra psichologinis, tai – propaganda. Jis priverčia žmones galvoti taip, kaip reikia, žavėtis beverčiais dalykais, rinkti reikalingus žmones, pirkti nereikalingus daiktus. Jis išveda žmones į gatves arba prikausto prie televizijos ekranų, pasmerkia geradarius ir karūnuoja menkystas.
Poveikis - per jausmus ir instinktus
Žmogaus elgesį lengviausia paveikti per instinktus ir jausmus. Pirmiausia atkreipti dėmesį, nustebinti, išgąsdinti, supykdyti, sužavėti, sugraudinti. Tai yra pagrindinai kanalai, per kurį išoriniai dirgikliai paveikia mąstymą. Labiausiai efektyvūs gąsdinimas ir graudenimas. Baimės akys didelės, todėl tėviškus instinktus lengva sudrebinti pasakojant apie grėsmes jų vaikams, mušti į savisaugos instinktus kraupiais pasakojimais apie siautėjančius narkomanus, didėjančiu pavojumi užsikrėsti mirtinu ŽIV. Spaudoj pažyra antraštės „Lietuvai gresia ŽIV protrūkis...“, „Be metadono Lietuvai gresia...“ „Specialistai perspėja...“, televizijoje prasukami gąsdinantys siužetai. Ir visai nesvarbu, kad ekrane voliojasi ne narkomanas, o alkoholikas, gatvėje griuvinėja sergantis cerebraliniu paralyžiumi, o reikalaujantis metadono programos jaunuolis uždengtu veidu pagal matomus požymius – visai ne narkomanas. Dauguma to nesupras. Objektyvumo nereikia – kam minėti, kad tikimybė mirti nuo vėžio, kraujotakos ligų, alkoholio yra šimtus kartų didesnė nei nuo ŽIV, kad žymiai didesnė tikimybė mirti nuo gripo komplikacijų, nei nuo šios ligos. Neverta užsiminti, kad mažėja ŽIV mirtingumas, nes tapo prieinami antiretrovirusiniai vaistai.
Sugraudinti taip pat nesunku. Juk narkomanija – liga, nuo jos žmogus kenčia, jis pats nesusitvarko su problema ir mes turime jam padėti. Čia tiktų abstinencijos kančių krečiamo narkomano dejonės, jo artimųjų ašaros ir pan. Nesvarbu, kad būdamas psichiškai nebrandus, impulsyvus, neatsakingas, ieškodamas neįprastų pojūčių ir malonumų, jis pats sau išsirinko šitą ligą. Nesvarbu, kad siūloma pagalba jo neišgydys, o tik dar labiau įklampins, nes nutraukti vartoti metadoną nepalyginamai sunkiau, nei heroiną. Jei baisios pagirios nuo heroino trunka keletą dienų, tai nuo metadono – kelias savaites! Nenuostabu, kad garsusis Džonas Lenonas, metadonu bandęs atsikratyti priklausomybės sakė: „dvi savaites vartojęs heroiną galėjau ilsėtis mėnesį, du, o po metadono negaliu sustoti jau pusę metų!“
Išgąsdinus, sugraudinus ar kitaip pribloškus svarbu problemą suprimityvinti - pateikti kaip juoda ar balta, be jokių tarpinių variantų. Po to pateikti absoliučiai teisingą savo nuomonę, absoliučiai klaidingą oponento nuomonę ir du alternatyvius sprendimus: priimti arba atmesti, „arba – arba“. Arba metadono programa – arba ŽIV protrūkis, arba į jūsų namus besiveržiantys narkomanai – arba apelsinų skonio metadono sirupas, arba laime švytintis narkomanas – arba agresyvus pavojingas nusikaltėlis.
Visiškai nebūtina apeliuoti į mąstymą, gilintis, analizuoti, logiškai argumentuoti, teigti arba neigti realius faktus. Galima juos pagražinti, paslėpti, paprasčiausiai manipuliuojant žodžiais: pridedant ar išbraukiant vieną ar kitą frazę, apgalvotai parenkant tinkamą būdvardį, prieveiksmį, užliūliuojant daugybe nereikšmingų smulkmenų, nutylint tai, kas nenaudinga ar net atvirai meluojant. Psichologinių poveikio priemonių begalė, bet dažniausiai naudojamos šios: sąvokų pakeitimas, „etikečių klijavimas“, tariami autoritetai, nutylėjimas, dezinformacija, tariamas palaikymas, informacinė blokada, argumentacijos klaidos. Be to labai svarbu manipuliuoti nepastebimai. Objektas neturi matyti nei propagandos užsakovo, nei jo galutinio tikslo.
Kaip pavadinsi nesugadinsi
Daiktus reikėtų vadinti tikrais vardais, bet tai ne visada naudinga. Tuomet propagandistas duoda tokius vardus, kurie sukelia reikalingas asociacijas. Pvz., kovotojai už nepriklausomybę pavadinami buržuaziniais nacionalistais, ūkininkai – buožėmis, agresija – taikdariška misija, žmonių žudymas – teritorijos valymu. Jei piliečių nuomonė nepatinka – jie taps minia, protestuotojai – riaušininkais, kedofilais, patvoriniais, paprasčiausias mokesčių kėlimas – antikrizine programa, narkotikas – vaistiniu preparatu, o jo legalizavimas – žalos mažinimo programa. Jei narkotiko dalinimą ne medicinos tikslais vadinsime būtent taip, kažin ar atsiras tai palaikančių. Bet jei tai pakrikštysime „pakaitine terapija“, „palaikomuoju gydymu“, jis atsistos šalia visuotinai pripažintų gydymo metodų. Pasakyk, kas tavo draugas – pasakysiu kas tu. Prie metadono prikabintas draugas „vaistas“, „terapija“, „gydymas“ daugumai reikš „sveikti“, „taisytis“. O apie kokį sveikimą galima kalbėti, jei narkotiką žudiką heroiną pakeisime jo pusbroliu metadonu, kuris narkotikų legalizavimo pionierėje JAV nužudo penkis kartus daugiau žmonių, nei heroinas?
Tokios propagandistų sukurtos sąvokos, žodžių junginiai ne apibūdina reiškinį, o jį iškreipia, priskiria visai kitai, netgi priešingai kategorijai, atspindi jų vertinimą, siekia sukelti tam tikrus jausmus ir priversti elgtis taip, kaip naudinga užsakovui.
Narkotiko dalinimo ne gydimo tikslais šalininkai išmeta stipriausią kozirį – programa turi mažinti nusikalstamumą, padėti susirasti darbą, sutvirtinti šeimos santykius ir t.t., ir tik už kelis litus per dieną! Tačiau medicina – sveikatos saugojimo ir gydymo veikla bei teorinis mokslas. Kas leido medicininėmis priemonėmis spręsti žmonių socialines problemas? Gal vieną dieną koks nors ministras nuspręs medicininėmis priemonėmis sumažinti pensininkų skaičių arba pagerinti populiacijos genofondą? Gal grįžtame prie eugenikos, tik reikia žengti priešpaskutinį žingsnį – įteisinti eutanaziją?
Šuns balsas į dangų neina
Manipuliacijos tariamais autoritetais naudojamos visur, kur argumentų nepakanka arba visai nėra. Garsus rusų aktorius ir dainininkas V. Vysockis kadaise dainavo: „žirafa didelė, jei geriau matyti...“ Jei nemąstydami sprendimus patikėsime žirafai, teks lieti krokodilo ašaras – įspėjo jis.
„Mokslininkai, remiantis tyrimais nustatė...“, „specialistai teigiamai vertina ir rekomenduoja...“. Konkrečiai šaltinis nenurodomas, bet nieks neabejoja, kad šią žinią paskelbusiems jis žinomas. Tai ir „patikimi informacijos šaltiniai“, pačių propagandos užsakovų sukurtos organizacijos ir suinteresuoti, įtakojami visuomenėje žinomi žmonės, garsūs, bet visai kitos srities specialistai (aktoriai, dainininkai, jaunimo lyderiai). Tai kai kurie programoje dirbantys gydytojai, priklausomybės įstaigų vadovai, Jungtinių Tautų lėšomis paremti metadono metodikos autoriai, narkotikų legalizavimą remiančių organizacijų apmokėtų tyrimų vykdytojai, politikai. Juk užsakovas žino, netepsi – nevažiuosi.
Stumiant metadono programą pateikiamas nepaneigiamas autoritetas – „kitos šalys“ – turtingos, kur kas ekonomiškai stipresnės ES valstybės, JAV, kuriose ši programa išbandyta jau seniai. Tačiau nutylima, kad daugelyje iš jų programos atsisakyta dėl neefektyvumo, dėl narkotiko nutekėjimo į juodąją rinką ir didžiulio programos dalyvių mirtingumo. Aukštesnio gyvenimo lygio šalys, kuriose didžiausias nepaliaujamai augantis narkomanijos lygis, be abejonės galėtų mums būti ekonomikos tvarkymo, bet tik ne narkomanijos pažabojimo pavyzdžiu.
Pagarbiausių rėmėjų gretose – Sveikatos apsaugos ministerija, kurios poįstatyminiu aktu 1995 m. buvo pradėta ši programa, taip pat Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nepamainoma vadove Audrone Astrauskiene. Kas galėtų suabejoti šios įstaigos kompetencija ir gerais norais? Nebent Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, atlikusi auditą ir nustačiusi, kad departamento veikla nerezultatyvi, neįgyvendina jam pavestų uždavinių, kad numatytas strateginis tikslas – sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą, nepasiektas.
Ir pagaliau patys narkomanai. Kuris nenorės gauti dozę nemokamai, jei juodojoje rinkoje ji kainuoja 40 Lt? Juk sutaupytas pinigas – uždirbtas pinigas!
Kalbėjimas – sidabras, tylėjimas – auksas
Gudrus prekybininkas žino – nori parduoti prekę, neminėk jos trūkumų. Žino tai ir danų farmacijos kompanija, tiekianti Lietuvai šį „vaistą“ litrinėmis pakuotėmis. Iš Lietuvoje legaliai platinamo metadono informacinio lapelio sužinome, kad tai tik stiprus analgetikas, vartojamas stipriam skausmui malšinti bei priklausomybei nuo opioidų gydyti. Vartoti reikia atsargiai, jei sergate tam tikromis ligomis. Alkoholis ir kai kurie vaistai gali sustiprinti metadono poveikį, kai kurie – susilpninti. Galima vartoti nėščioms, maitinančioms motinoms, tik žinoma patartina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Šalutinių poveikių nedaug, dažniausi – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas ir pan. Kartais gali pasireikšti abstinencijos sindromas, bet tik preparatą nutraukus staiga. Perdozavimas nėra pavojingas – tiesiog atsiranda stipresni šalutiniai poveikiai.
Puikus vaistas, beveik maisto papildas! Kur kas saugesnis net už nėščiosioms ir maitinančioms moterims nerekomenduojamą aspiriną! Kodėl jis platinamas tokiomis didelėmis pakuotėmis – valdžios vyrai ir moterys nežino, o eilinis prekybininkas žino – didelės pakuotės skatina vartojimą.
Tačiau kitos JAV farmacinės kompanijos „Pharmaceutical“ tinklapyje galima rasti visai kitokį šiuo nuostabaus vaisto informacinį lapelį. Jį atsivertę pirmiausia pamatome juodai išryškintą, pabrauktą ir įrėmintą perspėjimą: “Nevartokite didesnės Metadono dozės arba dažniau, nei paskyrė gydytojas. Tai gali sukelti perdozavimą ir mirtį“, kiekvienoje pastraipoje išryškinti perpėjimai: tai narkotikas, sukelia priklausomybę, gali sukelti gyvybei pavojingus sutrikimus ir mirtį, gali pakenkti kūdikiui... Jei išgėrėte per daug ar perdozavote, iš karto skambinkite pagalbos telefonu 911...
Lietuvos rinkai nutylėta nedaug, bet tai, kas svarbiausia – tai mirtinai pavojingas narkotikas! Farmacininkus galima suprasti, nemeluosi – neparduosi. Tačiau dar palankiau šį vaistą pristato biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos. Štai iš Vilniaus priklausomybės ligų centro ir Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro paruošto informacinio lapelio galime sužinoti, kad šis vaistas toks saugus, kad net vartojant dešimt metų, neturi jokio poveikio į žmogaus vidaus organus – galvos smegenis, kepenis, inkstus, širdį ir kitus. Jis „normalizuoja sveikatos būklę“, nepalyginamai saugesnis už alkoholį, kuris neigiamai veikia beveik visus organus, jį net galima skirti nėščioms, nes nesukelia vaisiaus audinių pažeidimo. Neabejokite, juk po šiais žodžiais pasirašė autoritetas – gerb. šio centro direktorius, docentas Emilis Subata.
Stebėtina, kad už tokį nutylėjimą ir dezinformaciją metadono programos dalyviai dar nesusiprotėjo paduoti valstybės į teismą ir išsireikalauti milijoninių kompensacijų už patirtą žalą.
Nebūk balta varna
Yra melas, didelis melas ir ... apklausos. Jau seniai pastebėta, kad sociologinių tyrimų, apklausų rezultatų publikacijos įtakoja visuomenės nuomonę. Tai paremta mėgdžiojimo instinktu. Dauguma žmonių nori būti su stipriais, pritapti prie bendruomenės, būti kaip visi. Todėl 10-25 proc. rinkėjų pasirenka tuos kandidatus, kurie pagal apklausas yra populiariausi. Pakoregavus tyrimų duomenis pagal užsakovo lūkesčius, galima pastebimai pakeisti žmonių nuomonę. Dažnai tokį tikslą turi ir įvairūs tariami konkursai, metų žmogaus, metų moters ir kt. rinkimai.
„Narkomanus metadonu reikia gydyti nemokamai, mano 71 proc. gyventojų“ – apklausos duomenis paskelbia Narkotikų kontrolės departamentas. Nejaugi tiek daug gyventojų susipažinę su šia programa, su moksliniais tyrimais, išstudijavę narkomanijos gydymo teoriją ir praktiką? Kodėl šis klausimas pateikiamas ne gydytojams? Pažvelgę į departamento apklausos anketą, rasime šiek tiek kitokį klausimą – „Ar gydymas metadonu turėtų būti nemokamas?”, visai neminint narkomanų. Gal respondentai turėjo minty sunkius vėžiu sergančius ligonius, kuriems metadonas skiriamas nepakeliamiems skausmams malšinti? Be to, teigiamai atsakė į šį klausimą ne 71, o maždaug 45 proc. apklaustųjų, likę 26 labiau linkę pritarti, nei nepritarti. Kas ir kokiu tikslu pridėjo vieną kitą „nereikšmingą“ žodelį, „suapvalino“ rezultatus, nesunku įtarti.
Nesunku išprotauti, kodėl viešai skelbiami tie apklausos rezultatai, kurių įgyvendinimui reikalingos papildomos biudžeto lėšos ir kodėl nutylėti rezultatai, kad dauguma respondentų prieš narkotikų legalizavimą, už privalomą narkomanų gydymą, už baudžiamąją atsakomybę vartojantiems, už griežtesnes bausmes. Akivaizdu, kad tokia nuomonė kertasi su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybei pavaldaus Narkotikų departamento tikslais legalizuoti narkotikus, juk tokių rezultatų viešinimas gali tik sustiprinti piliečių įsitikinimus. Nebūtina visuomenei žinoti ir tai, kad daugiau nei pusė Kalėjimo departamento apklaustų nuteistųjų prieš tai, kad metadono dalinimo programa būtų įdiegta įkalinimo įstaigose.
***
Visuomenė turi žinoti, galvoti, daryti tik tai, ką reikia. Kieno valią turime vykdyti? Kas užsako muziką, pagal kurią turime šokti? Kodėl sprendimus už mus turi teisę priimti kiti? Atsakyti gali psichologinio karo klasikai. „Šiuolaikinis masinis žmogus nesugeba racionaliai mąstyti ir tai reiškia, kad jo sąmonę turi formuoti visuomenės dvasinis elitas, įdiegdamas jam idėjas, samprotavimus ir elgesio normas. Manipuliacija ne tik neišvengiama, bet ir humaniška, nes priešingu atveju tektų panaudoti prievartą. Tai pats humaniškiausias ginklas, nors tenka maskuoti savo veidą, prisidengiant tėvynės, dievo, bažnyčios vardu“. (D. Linebarger)
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu