Nausėda: negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos Europoje

Valstybės lyderis Gitanas Nausėda telefonu pasikalbėjo su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su NATO vadovu aptarė įtemptą saugumo situaciją regione ir Briuselyje vykusį NATO ir Rusijos  tarybos susitikimą.

G. Nausėda pokalbyje su NATO vadovu teigė, kad šiuo metu dedamos diplomatinės pastangos ir įvairiais formatais vykstantys pokalbiai su Rusija, siekiant sumažinti dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų kilusią įtampą, neturi pažeisti kertinių transatlantinės erdvės saugumo principų.

Šalies vadovas akcentavo, kad turime tęsti Aljanso adaptacijos procesus, nes jie yra patikimo grėsmių atgrasymo Baltijos regione garantas.

G. Nausėda pokalbyje su NATO vadovu padėkojo už jo lyderystę stiprinant Aljanso vienybę bei esminių sąjungininkų vertybių gynimą, įskaitant valstybių teisę rinktis savo užsienio ir saugumo politiką. Jo teigimu, „atvirų durų politika padėjo stabilizuoti Europą, tapo demokratijos ir gerovės plėtros pagrindu, todėl turi būti išlaikyta“.

„Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, - nurodė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad prasmingas dialogas su Rusija galėtų vykti tik remiantis abipusiškumo pagrindu, o ne reikalavimų ir ultimatumų kalba, kuri yra nepriimtina.

„Lietuva, kaip ir visas Aljansas, visada buvo ir bus suinteresuoti taikiais ir prognozuojamais santykiais su visais kaimynais, kurie laikosi tarptautinės teisės ir prisiimtų įsipareigojimų, o dialogą nori grįsti pagarba ir pasitikėjimu“, - NATO vadovui išaiškino B. Nausėda.

Kokiu principų visas Aljansas laikėsi tose valstybėse, kur įdieginėjo demokratiją, pavyzdžiui Afganistane ar Jugoslavijoje, G. Nausėda neatskleidė.