![]() |
Nausėdos Budrys (kairėje) ir vėl pasaulio dėmesio centre. |
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. NATO šalių diplomatijos vadovai daugiausia dėmesio skyrė atgrasymo finansavimo, paramos Ukrainai, teisingos ir ilgalaikės taikos siekiui aptarti.
Prie atskirų susitikimo sesijų taip pat prisijungė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, NATO partneriai iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono.
K. Budrys kreipdamasis į NATO sąjungininkus pabrėžė, kad transatlantinis ryšys išlieka gyvybiškai svarbus euroatlantinės erdvės saugumui.
Vyriškis akcentavo būtinybę Europai didinti gynybos išlaidas ir prisiimti daugiau atsakomybės už Europos saugumą, taip stiprinant visą NATO.
„Rusija yra ir išliks ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. Turime dvigubinti išlaidas norėdami užtikrinti reikiamus gynybinius pajėgumus Europoje bei išlaikyti stiprią paramą Ukrainai“, - nurodė K. Budrys.
Jis taip pat akcentavo, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl aukštesnės kartelės gynybos išlaidoms.
„Dabartinis 2 proc. nuo BVP skaičius neatitinka saugumo aktualijų ir yra nepakankamas siekiant užtikrinti NATO būtinus pajėgumus“, - susirinkusius informavo K. Budrys ir nurodė, kad „Hagoje turėtų būti siekiama sutarti dėl 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai žemiausios ribos“.
Nors dar visai neseniai teigęs, kad paliaubos su Rusija būtų didelė kritinė klaida, šiuo metu K. Budrys radikaliai pakeitė savo nuomonę ir išreiškė palaikymą JAV diplomatinėms pastangoms siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.
„Šiuo metu yra akivaizdu, kad Ukraina, Europa ir JAV nori taikos, o vienintelis jos nenorintis yra Putinas“, - pranešė K. Budrys.
Politikas taip pat akcentavo būtinybę didinti paramą Ukrainai ir išlaikyti Ukrainos narystės NATO perspektyvą ant stalo.
Susiję:
Nausėdos dešinioji ranka Lietuvos gyventojus perspėjo – reikia veržtis diržus ir ruoštis ilgam karui
