Nešvarūs rinkimai = neteisėta ir nešvari valdžia

Mes periodiškai renkame valdžią, žavimės politiniais lyderiais arba keikiame juos. Paklūstame valdžiai arba nepaklūstame, pvz., gudraujame, bandome apeiti mums nenaudingus įstatymus, išvengti mokesčių. O iš kur kyla valdžia? Ar ji teisėta? Kodėl privalome jai paklusti? O gal visai neprivalome?

Yra urvo valdžia, yra kriminalinių gaujų valdžia. Ji remiasi tuo, jog kažkas tuo momentu turi didžiausią brutalios galios, klastos ir cinizmo resursą. Paradoksas, kad trumpoje laiko atkarpoje toks valdžios tipas yra efektyvus. Deja, šitokia valdžia griauna civilizacijos pamatus, veda visuomenę į susinaikinimą. Tada urve, gentyje, gaujoje ar visuomenėje niekas negali būti ilgesnį laiką saugus ir laimingas. Dar XVIII a. prancūzų švietėjas Žanas Ž. Ruso pastebėjo: „niekas negali būti tikras, kad jis visų stipriausias išliks visą laiką“. O jo idėjinis bendražygis T. Hobsas, gyvenęs šimtmečiu anksčiau, irgi pastebėjo šį tą įdomaus: „visų karas prieš visus pagimdė teisinę valstybę“.

Civilizacija turėjo ieškoti kitų valdžios šaltinių, paremtų ne vien jėga ir cinizmu. Paradoksas, bet tikrai efektyvi valdžia yra būtent tokia, kuriai net neprireikia naudoti jėgos. Visuomenė, gyventojai tokiai valdžiai paklūsta be išorinės prievartos vien dėl to, kad tiki valdžios šventumu, švarumu, išmintimi, teisingumu ir teisėtumu. Tada jėgos naudojimas iš valdžios pusės tėra tik pavienis nuokrypis. Jei valdžia nešvari, neteisėta, nešventa, jai niekas nenori gera valia paklusti. Ir teisingai daro. Valdžia privalo būti švari ir teisėta.

Nešvari valdžia brutalią jėgą, klastą tiesiog priversta naudoti kiekviename žingsnyje. Tai civilizacijos akligatvis, tai – diktatūrų ir autoritarinių režimų kelias. Tai degraduojančių, nykstančių ir skurstančių visuomenių kelias. Kad visuomenė būtų sąlyginai turtinga ir laiminga, ji privalo bent truputėlį nuoširdžiai gerbti savo valdžią ir ja pasitikėti. O kaip galima pasitikėti nešvaria ir neteisėta valdžia?  

Viduramžiais galvota, kad valdžia kyla iš Dievo. Gimė monarchui vyriškos lyties pirmagimis, į jį ir nusileidžia Dievo siųsta potenciali valdžia. Mirus karaliui tėvui, teisėtu valdžios perėmėju tampa vyriausias sūnus. Tibete ir šiandien tebegalvojama, kad valdžia kyla iš Dievo. Valdžia įsikūnija mažame berniuke, kurį lamos privalo atrasti ir įšventinti į Dalai Lamas.

Vakarų civilizacijoje valdžia kyla iš piliečių bendruomenės, kuri ir yra suverenas bei valdžios šaltinis. Kartu su prigimtinėmis teisėmis į laisvę ir lygybę kiekvienas gimusysis su savimi atsineša ir dalelę suvereno galių. Pasiekęs amžiaus cenzą ir sąmoningumą, jis įgyja teisę balsuoti rinkimuose ir šitaip deleguoja dalelę savo suverenių galių kitiems asmenims, kurie visuomeninėje darbo pasidalijimo sistemoje atlieka renkamų politikų ir valdžios funkcijas. Renkamas politikas yra liaudies tarnas, tikroji valdžia ir tikrasis suverenas yra eiliniai piliečiai, rinkėjai. Štai kodėl vakarietiškos atstovaujamosios demokratijos sąlygomis rinkimai privalo būti švarūs, kaip kūdikio ašara.  Šveicarijoje, Danijoje, Austrijoje jie tokie ir yra. Daug kur yra. Švarūs rinkimai yra švarios ir  teisėtos valdžios šaltinis. Štai kodėl į rinkimus visada siunčiami tarptautiniai stebėtojai. Jie tarsi vestuvių liudininkai. Jie turi Pasauliui paliudyti, pranešti – švarūs buvo rinkimai X šalyje, ar nešvarūs? Nėra švarių rinkimų, nėra teisėtos ir švarios valdžios. Tada nėra prielaidų rastis bent sąlyginai laimingai ir pasiturinčiai visuomenei. Rinkimai yra tas švarus ežeras, į kurį neturi sutekėti kriminalinio politinio fekalo nuotekos.

Mūsų šalies Konstitucijoje yra netgi atskiras, sakyčiau, labai išmintingas, straipsnis, kuris įpareigoja piliečius nepaklusti neteisėtai valdžiai, priešintis jai, įskaitant pasipriešinimą ginklu. Aneksija, okupacija turi daug veidų. Yra okupacija išorinė ir yra okupacija bei aneksija vidinė. Masinis rinkimų klastojimas yra vidinės okupacijos ir aneksijos forma. 1940 metais būrelis puskvailių inteligentų nuvažiavo į tuometinės SSRS pseudo parlamentą, prašyti Lietuvos priėmimo į sovietinį GULAGĄ. Įvyko išorinė aneksija. Dabar viena keista skandalais ir kriminalinėmis bylomis apžėlusi partija, galimai valdoma užsienio spectarnybų, operuodama nešvariais pinigais bei masiškai klastodama rinkimus, vykdo aneksiją iš vidaus. Dauguma paviešintų rinkimų pažeidimų tenka būtent tai vienintelei apžėlusiai partijai. Kažkam iš tos partijos lyderių jau neišlaiko nervai arba prabyla sąžinė. V. Baltraitienė – viena intelektualinių DP lyderių, beje, toje partijoje labai retų, jau viešai pareiškė – „Darbo partija greičiausiai bus uždrausta“. Gerbiama Virginija, kalbėkite, liudykite...

Aš asmeniškai ginklu Darbo partijai ir naujajai valdžiai nesipriešinsiu. Aš bijau, man hipertonija, viršsvoris, dioptrijos. Gal kas nors priešinsis? Tepadeda jiems Dievas. Ir pagal moralę, ir pagal mūsų Konstituciją jie dabar turi tam teisę. Būsima nešvari valdžia šiandien tuos rezistentus, jei tokių rasis, nukaus, kaip teroristus, bet po 30 metų apsivaliusi visuomenė jų vardais pavadins gatves ir mokyklas. Nesipriešinsiu ginklu dar ir todėl, kad niekinu smurtą. Bet aš priešinsiuos taikiai ir pilietiškai. Taip, kaip mokė Mahatma Gandis, kaip mokė a. a. K. Čilinskas.

Jei nebus panaikinti rinkimų rezultatai, aš asmeniškai nešvariąją valdžią pilietiškai niekinsiu. Kviesiu, raginsiu tai daryti visus kitus. Pareiškiu, aš iš anksto atsisakau dalyvauti renginiuose, kuriuose dalyvaus būsimo LR Seimo nariai, taip pat LR Seimo narių paskirti pareigūnai, taip pat LR Vyriausybės nariai. Darysiu viešus pareiškimus, demonstratyviai išeidinėsiu iš renginių. Visus keturis būsimos kadencijos metus viešojoje erdvėje kelsiu nešvarių rinkimų ir nešvarios  valdžios teisėtumo klausimą, nes valdžia privalo būti švari. Kelsiu ir VRK bei teismų, įteisinusių nešvarią valdžią, teisėtumo klausimą. Pilietinei kritikai panaudosiu universiteto profesoriaus pareigybę. Socialinių mokslų profesorius privalo ne tik suteikti formalias žinias, bet ir ugdyti studentų vertybes, pasaulėžiūrą, pilietiškumą. Ir aš ugdysiu. Jei mane išmes iš darbo, aš bylinėsiuosi, prisiteisinėsiu iš nešvarios valdžios kompensacijas, būsiu disidentu, prašysiuosi politinio prieglobsčio. Aš turėsiu pasekėjų ir bendražygių. 4 metus mes priekaištausime, rašysime kolektyvinius laiškus tarptautiniams stebėtojams, Eurokomisijai, Europarlamentui, kad jie neatliko demokratinės prievolės, kad nepasmerkė nešvarių rinkimų Lietuvoje.

Pastarieji Seimo rinkimai nešvarūs. Nešvarą pradėjo skleisti dabartinis nueinantis Seimas. Prisidengdamas kova su politine korupcija, savo kadencijos pabaigoje jis praktiškai uždraudė bet kokį svaresnį partijų finansavimą iš šalies. Sisteminėms partijoms jų organizacinės struktūros bei padalinių išlaikymui, taip pat politinei reklamai užteko ir to finansavimo, kurį jos gavo iš biudžeto. O naujoms partijoms ir naujų politinių idėjų sklaidai lėšų nebuvo. Žiniasklaida pranešė: Tautininkų partijos lyderio G. Songailos sąskaitoje 13,5 lito, o A. Kubiliaus sąskaitoje - berods 60 tūkstančių. Žinoma, neparlamentinės partijos neprivalo gauti tiek dotacijų, kiek parlamentinės. Bet santykis 60 000 : 13,5 yra per žiaurus. Grubiausiai pažeistos lygios galimybės. Kur tada galimybė bent kiek atsinaujinti esamai politinei sistemai, ateiti naujoms idėjoms, vizijoms, naujai politikai, kurios taip reikia?

Iš kelių nykštukinių partijų susibūrė koalicija už „Lietuvą Lietuvoje“. Kad patektų į Seimą, jai buvo pritaikytas 7 procentų balsų barjeras. Prie lenkų rinkimų akcijos taip pat prisišliejo keli nykštukiniai dariniai - „Rusų aljansas“ ir t. t. Žurnalistai jau atkapstė V. Tomaševskio darbinius ryšius su neaiškiomis rusiškomis politinėmis struktūromis, kuruojamomis rusiškų spectarnybų. Jiems koalicijos taisyklės VRK kažkodėl nepritaikė? Kažkodėl jiems užteko perlipti tik 5 procentų barjerą? Lenkų rinkimų akcijos su tais nykštukiniais prielipais, kurie galimai buvo suformuoti Latvių gatvėje, net neturėtų būti LR Seime, nes 7 procentų reikalavimas, keliamas koalicijai, neįvykdytas. 

Pamirškime minutei nelemtą Darbo partiją ir bambalinius rinkėjus. Vien tie du atvejai (neteisingas partijų finansavimas ir manipuliavimas koalicijos sąvoka) yra labai grubūs lygių galimybių pažeidimai. Lygių galimybių apsauga rinkimų metu yra įtvirtinta LR Konstitucijoje. Gerb. Vaigauskai, kodėl tą neteisybę prileidote, kodėl sutrypėte Lietuvos Konstituciją? Kodėl išniekinote lygių galimybių vertybę, taip svarbią demokratijoje? Gerb. Vaigauskai, kodėl protegavote rinkimuose neaiškias prorusiškas jėgas? Kodėl, kaip teigia Jūsų bendražygis iš VRK L. Ulevičius, netyrėte operatyviai ir principingai gausybės skundų prieš prorusišką Darbo partiją? Juk DP vykdomos agitacijos metu rinkėjai masiškai ir viešai buvo šeriami Krekenavos skanėstais?  Kodėl nefiksavote grubaus pažeidimo? Kodėl nekėlėte triukšmo? Kodėl nepritaikėte sankcijų? Kodėl neeliminavote partijos pažeidėjos iš rinkimų? Kodėl, kaip rašo spauda, buvusį KGB operatyvinį įgaliotinį tylomis praleidote į rinkimų procesą, kodėl laiku neatfiltravote jo, kodėl jam dabar  įteikiamas Seimo nario pažymėjimas? O kur dar 500 pranešimų policijai apie rinkimų pažeidimus? Kur balsavimo kalėjime skandalas? Kur prapuolė berods L. Balsio 400 balsų? Kodėl biuleteniuose masiškai aptinkamas tas pats labai keistas kandidatų reitingavimo skaičių derinys, pažeidžiantis visus tikimybių teorijos dėsnius? Kas dabar ir per kiek laiko gali pasakyti, ištirti, kokie yra tikrieji rinkėjų valios išniekinimo bei falsifikacijos mastai? Kodėl taip skubėjote patvirtinti nešvarių rinkimų nešvarius rezultatus? Kodėl grubius ir sistemingus pažeidimus bandėte pateikti kaip pavienius ir mažareikšmius? Kodėl? Iš kur tokia stipri motyvacija užglaistyti galimus nusikaltimus, paslėpti nuo Lietuvos rinkėjų ir tarptautinės bendruomenės tiesą? Iš kur tiek valios geležinės? Gal Jums sumokėjo? O gal Jus šantažavo užsienio jėgos?

Konstitucija, Rinkimų įstatymas sutrypti daugybę kartų, pasityčiota iš teisės ir demokratinių vertybių. Ten, kur nėra lygių galimybių, ten nėra ir demokratijos. Kur nėra lygių galimybių rinkimuose, kur begalė grubiausių pažeidimų, ten nėra švarių rinkimų. Ten nieko nebegalima suskaičiuoti „vieno balso tikslumu“. Kur nėra švarių rinkimų, ten nėra ir švarios valdžios. O piliečiai turi teisę priešintis nešvariai valdžiai visomis įmanomomis priemonėmis. Nešvari valdžia verta paniekos. Ir šalyje, ir už jos ribų.

Lenkų rinkimų akcijos su tais liliputiniais koaliciniais prielipais apskritai neturėjo būti Seime. Dabar, Jūsų ir VRK galimai nusikalstamo aplaidumo (arba sąmoningo kenkimo) dėka, Vaigauskai, jie jau koja atsidarė duris į Seimą. Jie reikalauja 2 ministerijų. Ir čia nėra esminio rinkimų rezultatų iškreipimo? Sveikas protas ir teisinė demokratinė nuovoka sako, kad jiems dvi kameras galimai reikėtų paruošti, o ne dvi ministerijas. Keliolika kamerų-vienučių galimai reikėtų paruošti ir pačiai VRK, išskyrus galbūt L. Ulevičių. Ne pusšimtis ar šimtas prasigėrusių liumpenų, ne keli šimtai kalinių, parsidavusių už cigaretę, esmingai iškreipė rinkimų rezultatus. Esmingai juos iškreipė galimai nusikalstama Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jos pirmininko veikla. Mus dabar valdys seimūnai, kurie neturėjo patekti į parlamentą. Mus dabar valdys ministrai, kurie neturėjo būti paskirti. Dar antikos laikais žinota: iš neteisėtumo jokia teisė negimsta. Nei moralė, nei įstatymai nedraudžia spėlioti, todėl aš spėju, kad Konstitucinis teismas visą šitą košmarą netrukus ims ir įteisins.

Kai kurie sisteminės politikos dvaro tarnai dabar bando aiškinti: „nebuvo čia jokių didelių rinkimų pažeidimų, jų juk visada būdavo. Čia tik juodosios technologijos, čia tik  žiniasklaida dirbtinai viską išpūtė, kad konservatoriai būtų palikti valdžioje...“. Jei taip, kas drįso išniekinti tokią svarbią procedūrą, kaip rinkimai? Kas išdrįso šmeižti mūsų darnią ir šlovingą politinę sistemą bei rinkimus, švarius, kaip kūdikio ašara? Tuojau pat atimti licenzijas ir dažnius iš tų transliuotojų. Kelti redaktoriams - niekšams ir valstybės išdavikams - žurnalistinės etikos bylas, pradėti civilinius ieškinius, baudžiamąsias bylas? Sklandūs rinkimai yra vienas iš svarbiausių Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos apsaugos ruožų. Kur buvo mūsų mylimas VSD? Juk būtent jam priklauso tas šventenybes saugoti?  Nebėra ką saugoti. Rinkimai buvo nešvarūs ir valdžia dabar bus nešvari.

Kodėl dabar dėl rinkimų puolama ir autoritarizmu kaltinama LR Prezidentė? Kodėl staiga atsirado tiek Darbo partijos advokatų? Ar dalis sisteminių politologų kartais negauna priemokų iš Latvių gatvės, ar nėra iš ten tampomi? Masinio rinkimų klastojimo akivaizdoje Prezidentė privalo procedūriškai reaguoti. Ji reaguoja į nykštukinės koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ skundą? Reaguoti į mažo ir silpno skundą yra labai demokratiška, humaniška ir neautoritariška. Manote, Prezidentė labai myli konservatorius ir nori juos sugrąžinti į valdžią? Matyt, iš tos meilės dabar dalis konservatorių elito laukia teismų nuosprendžių baudžiamosiose korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba bylose. Jau pusę metų visuomenininkai, susiję su konservatoriais ir juos remiančiu oligarchu daugybinėmis bambagyslėmis, nepertraukiamai piketuoja Daukanto aikštėje. Sveikas protas sako, kad piketuoti reiktų prie Seimo, prie R. Šimašiaus ministerijos ar prie S. Šedbaro namų, bet ne prie Prezidentūros. Kompromituojantis ėjimas nepralošiamas. Įsikiš ekscelencija į pedofilijos bylas tiesiogiai, reikalausime apkaltos. Neįsikiš, užrėksime kitaip: „šitokias galias ir paveikumą teisėsaugai turi, o pedofilų nuskriaustos mergaitės neišgelbėjo“. Čia viskas iš konservatorių ir Prezidentės meilės, aistringos ir abipusės?

Karšta nešvarių rinkimų bulvė numesta Konstituciniam teismui. Būtent jis dabar spręs, užversti nešvarius rinkimus ar įteisinti? Jis dabar spręs, kokio švarumo ir teisėtumo valdžia de facto bus ateities Lietuvoje. Netgi su mažiausio apylinkės teismo situacija lyginant, KT padėtis yra komplikuota ir apgailėtina. Pats silpniausias Lietuvoje apylinkės teisėjas savo sprendimą grindžia stora byla, kurią pusmetį ar kelis metus formavo būrys prokurorų, ekspertų, liudininkų. Čia yra visos prielaidos, kad sprendimas būtų paremtas giliu faktinės tiesos ir faktinių aplinkybių ištyrimu.   Užsimerkime, padarykime mintinį eksperimentą, kokios kokybės bylą dabar gaus mūsų mylimas Konstitucinis teismas? Kas tą bylą formavo? Ogi ją suformavo mūsų dar labiau mylima VRK su Vaigausku priešakyje. Tai organizacija ir publika, kurios atžvilgiu seniai turėjo būti pradėta serija ikiteisminių tyrimų, nekalbant jau apie tarnybinius patikrinimus. Nėra, neturi būti taip, kad potencialus įtariamasis pats formuotų savo bylą. Na, dar suplauks pluoštai medžiagos iš policijos, iš periferijos. Mūsų policija neblogai ištiria buitines žmogžudystes, plėšimus. Deja, rinkimai yra ne jos profilis. Policijos pareigūnų (ypač žemesniųjų, renkančių faktinius įrodymus), kultūrinis mažaraštiškumas visuotinai žinomas. Rinkimai jiems per daug abstraktus ir mažareikšmis dalykas. Kas kita kraujo krūva, lavonas, išplėštos durys ar narkotikai. Visgi nesmerkime avansu savo policijos. Yra žymiai didesnė bėda. Kokias faktines rinkimų klastojimo aplinkybes policija gali atskleisti per tokį trumpą laiką? Čia reikia mėnesio ar pusmečio. Kokios tad teisinės kokybės bus ta medžiaga? Stebuklų nebūna. Konstitucinis teismas gaus bylą, kurios pagrindiniai ingredientai yra: a) savų ir svetimų nusikaltimų galimas maskavimas; b) formalus atsirašinėjimas; c) paviršutiniški išskirtinės svarbos teisinių dokumentų  pusfabrikačiai. Ar gali KT pats vykdyti operatyvinę veiklą, pabaigti tyrimus, nustatyti teisingas faktines aplinkybes? Ar gali gražinti bylą papildymui? Kiek laiko ties be galo svarbiu rinkimų švaros klausimu posėdžiaus Konstitucinis teismas? Parą? Pusę paros? O gal tik kokias 4 valandas?   

Konstitucinis teismas turi formalias galias spręsti dėl šių rinkimų teisėtumo. Tačiau Konstitucinis teismas neturi jokių išsamių argumentų apie faktines nagrinėjamos bylos tiesas. Bet kuriuo atveju tai bus būrimas iš kavos tirščių, iš dvasių... Kaip ten bebūtų, masiniai, grubūs, sisteminiai ir įvairialypiai rinkimų klastojimo atvejai jau išlindo viešumon. Jie apima spektrą nuo bambalinių rinkėjų iki galimai nusikalstamos VRK veiklos. Štai čia ir yra principinis dalykas.

Dabar Konstitucinis teismas turi galimybę pasiųsti basakojei Lietuvos demokratijai du skirtingus signalus. Pirmas signalas. „Ei, Jūs, kriminaliniai politiniai degradai, rinkimus Lietuvoje masiškai klastoti galima ir netgi reikia. Nebijokite, nieko Jums už tai nebus. Yra tokia VRK ir jos Pirmininkas, kurie viską pridengs. Yra sisteminių partijų lyderiai, kurie jau išgėrė rinkimų pergalės šampano, pradėjo pelningų postų dalybas. Jie tikrai neleis siūbuoti rinkimų pergalės valties. Jei ką, tai esame ir Mes, Konstitucinis teismas. Mielieji, nebijokite, ramiai, metodiškai ruoškitės ateinantiems nešvariems rinkimams“.

Antras signalas. „Rinkimai – šventas ąžuolynas. Nelįskite čia savo purvinomis kriminalinėmis kojomis. Arba žaiskite pagal švarias taisykles, arba eikite lauk. Mes sutelksime ryžtą ir visas galias, kad ateityje nė vieni rinkimai nebūtų išniekinti. Negaiškite laiko, neeikvokite tuščiai lėšų, nerizikuokite savo laisve, šventasis ąžuolynas bus švarus“. Tai būtų geras demokratinis skiepas keliems dešimtmečiams į priekį. Lietuva akimirksniu sugrįžtų į elitinį padorių valstybių klubą, kurios sugeba pravesti švarius rinkimus ir turėti teisėtą valdžią.  

Masinio rinkimų klastojimo klausimas – ne tik apie Darbo partiją ir jos lyderį. Visgi pažvelkime į šią spalvingą politinę asmenybę atidžiau. Mes turime teisę skelbti savo įsitikinimus, tegul ir klaidingus. Tarkime, niekas nedraudžia viešai papasakoti savo planuojamo parašyti romano siužetą. Pagaliau joks įstatymas nedraudžia daryti mintinius eksperimentus. Fizikoje daroma ir taip: paimamas koks nors postulatas iš lubų, nors jo teisingumas nežinomas. Jis įterpiamas į loginių samprotavimų grandinę ir žiūrima, kas iš to logiškai išeis. Aš postuluoju teiginį, kurio teisingumas nėra žinomas, nėra patikrintas: Uspaskichas galimai yra FSB ar SVR agentas, turintis pulkininko laipsnį. Jis galimai specialiai prieš kelis dešimtmečius buvo nutupdytas vidurio Lietuvoje – Kėdainiuose. Supirko pigiai žemes, pradėjo labai lietuvišką žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslą, palengva užgimė, apsireiškė, kaip kylanti verslo ir politikos žvaigždė. Kėdainiuose ir žemė buvo pigesnė, nuožmios verslo konkurencijos nebuvo, iš pradžių niekas neatkreipia dėmesio, geografiškai patogu kurti partijos skyrius visoje Lietuvoje. Viktoras neturi Plechanovo instituto diplomo, tačiau jis galimai turi Rusijos karinės diplomatinės akademijos (Voenodiplomatičeskaja akademija) diplomą. Ten ruošiami elitiniai žvalgai. Tik parodyti ano diplomo niekam negali. Todėl ir rodė mums netikrą rusišką ekonomisto diplomą. Pasižiūrėkite, kaip užsivėre Rusija, kai mūsų prokurorai pradėjo domėtis Plechanovo diplomu. Kodėl užsivėrė? Juk Rusijai irgi svarbu jos aukštojo mokslo švara. Mūsų prokurorai čia sąjungininkai. Maskvoje Viktoras jau buvo su antrankiais patupdytas į milicijos mašinėlę, kad būtų perduotas Lietuvai. Kokia teisinė jėga ir kodėl Viktorą iš tos bėdos akimirksniu ištraukė? Pažiūrėkite, kaip neprilygstamai suvirintojas daro  viešuosius ryšius, kaip hipnotizuoja masinę sąmonę. Jo praktinį intelektą galima padalinti 7-8 tipiniams Lietuvos parlamentarams. Tiesioginėje telelaidoje jis gali žaismingai ir argumentuotai kapotis su bet kuo – ministru, profesoriumi, verslininku. Jis vienintelis iš Lietuvos politikų, pastatęs dvi bažnyčias (cerkves, gimtinėje ir Kryme). Galbūt tai aukščiausio lygio žvalgas ar įtakos agentas. Šiuolaikiniam žvalgui ne atominio ginklo brėžinius reikia išvogti, bet reikia sužinoti, kokie rengiami strateginiai sprendimai Europos parlamente, kas ten kalbama kulisuose. Pasisukinėjus su portfeliu Lietuvos – NATO valstybės - ministrų kabinete taipogi kai ką naudingo galima nugirsti. Pakso, Muntiano bylos buvo sąlyginai greitai išspręstos. Kodėl taip stringa Darbo partijos byla? Ko negali pinigai, tą gali labai dideli GAZPROMO pinigai. Arba tą gali padaryti užverbuotų mūsų pareigūnų šantažavimas. Priėmus hipotezę apie galimai tikrąjį Viktoro statusą bei misiją Lietuvoje, visos tos nelemtos partijos ir jos lyderio keistenybės sklandžiai susiveria, nelyginant spalvoti karoliukai, ant vieno siūlo. Viskas, kaip fizikoje.

Esu įsitikinęs, kad Prezidentė, darydama pareiškimus apie Darbo partiją, apie galimybę teisiamiems jos lyderiams formuoti vyriausybę, taip pat kreipdamasi į Konstitucinį teismą tiesiog stabdo šliaužiančią vidinę Lietuvos aneksiją.