Nuoga tiesa ar plika šikna?

Parašiau antradienio vakarą savo feisbuke. Na, nelabai tas žodis gražus, bet tai, kas dėjosi televizoriaus ekrane, buvo dar negražiau.

Rūta Janutienė, kuri VIENINTELĖ ( nes, matyt, atrodė patikima ir sąžininga) pakalbino savo ,,Paskutinėje instancijoje“ onkologę Laimą Bloznelytę, vėliau liudijusią apie Andrių Ūsą ir teisme, stovi savo laidoje ,,Nuoga tiesa“ ir klausia Rolando Boravskio: ,,O jei vieną dieną paaiškės, kad ta istorija tebuvo elementarios kaunietiškos skyrybos?“ Vos nenugriuvau.

R. Janutienė, aršioji kovotoja už tiesą ir prieš korumpuotą sistemą, staiga tapo sutrikusia homo sovieticus turiste, atvykusia gūdžiu sovietmečiu į klestinčią Vakarų valstybę ir vaidinančia, kad čia jai nepatinka, nes šalia - kiekvieną turistinę grupę į užsienį anuomet lydėjęs saugumietis. Taigi, aršioji kovotoja už tiesą R. Janutienė, kelerius metus atkakliai tyrusi pedofilijos istoriją, turbūt žinanti ją mintinai, stovėdama šalia Dariaus Kuolio, R. Boravskio ir Aurelijos Stancikienės, atrodė būtent taip - lyg ir nelabai patogu kalbėti "bele ką“, juodinti Neringą Venckienę, lyg ir nesinori... bet juk šalia - prievaizdas Arkadijus Vinokuras, kaip tas saugumietis sovietmečiu, akylai stebintis turistus užsienyje. Kad ko neleptelėtų temperamentingoji Rūtelė buvusiems bendraminčiams ir kad nesugalvotų pabėgti į laisvę. Taip "Nuoga tiesa“ pavirto plika šikna, nes viskas atrodė ir kvepėjo net iš ekrano blogiau, nei garsi aktorė, parodžiusi visai Lietuvai tiesioginio eterio metu užpakalį. Asta Baukutė bent su polėkiu tai padarė ir nuoširdžiai, o čia?..

Kas dar įdomaus vyko laidoje be to, kad netikėtas (?) ,,Lietuvos ryto“ tandemas Rūta ir Arkaša bandė papilti pamazgų ant N. Venckienės ir jos partijos, keldami ir niekaip nesuformuluodami sąmokslo teorijas ir kaltinimus melu, nes visa pedofilijos istorija neva tebuvusi, anot jau cituotų R. Janutienės žodžių, ,,kaunietiškos skyrybos“? Ogi R. Boravskis, stebėdamas dvi seimūnes - Aušrinę Mariją Pavilionienę ir Dalią Kuodytę, leptelėjo pastarajai: ,,Na, kaip galima taip baisiai kalbėti ir atrodyti“?  Panašiai, kaip Boratas Amerikoje susitikime su feministėmis, pavadinęs jas "piktais vyrais“. Vis dėlto tikiu, kad inteligentas, aktorius ir režisierius R. Boravskis kalbėjo metaforiškai, juk iš tiesų, kaip galima? Deja, matyt, D. Kuodytė šį klausimą suprato kaip asmeninį įžeidimą ir iš studijos pabėgo. Na, bet Aušrinė Marija nesupyko, išvadinta pelėsiu. Gal todėl, kad tas pelėsis jau seniai ardo mūsų šalį, pakirsdamas vis naujas aukas, net tokias, rodos, tvirtas ir idėjines, kokia daugybei sąžiningų žmonių atrodė R. Janutienė. Ačiū bent už tą interviu su L. Bloznelyte, dėl kurios sąžiningumo ir liudijimo patikimumo Algirdas Patackas davė viešą garbės žodį. Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai... Na, tikėsimės, tas pelėsis vis dėlto ne visus gali pakirsti. Tikėtina, kad padeda švęstas vanduo ir intymūs pokalbiai su savo sąžine, prieš žengiant lemtingą žingsnį į pelėsių ir kerpių gretas.