Politinės partijos DRĄSOS KELIAS rinkimų į Seimą 2012 m. programa (projektas)

Iki rugpsėjo 10 dienos DK partija turi užsiregistruoti kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis su pilnu kandidatų sąrašu ir rinkimine programa. Kol vyksta dokumentų tvarkymas, skelbiame DK rinkimų į Seimą programos projekto santrauką.

************************************

Dėl įvairių priežasčių Tautai atsidūrus ties slenksčiu, už kurio kyla pavojus jos ateičiai, DK kviečia visuomenę susitelkti atgimimui ir kurti valstybę kaip tikruosius namus, kuriuose būtų gera gyventi. Siekdama šio tikslo, savo veiksmus DK grįs šiais principais:

1. Tiesos ir teisingumo atstatymas. Nėra tiesos be doros, nėra teisingumo be moralės. Įstatymas be tiesos yra negyvas, yra tik skeletas. 

2. Žmogaus kaip Dievo kūrinio apsauga. Šių dienų blogis kėsinasi į žmogaus prigimtį. 

3. Lietuvio kaip tautos žmogaus apsauga. Tautos, ypač mažos, atsidūrė pavojaus zonoje.

************************************

Pagrindinės Lietuvos problemos, kurias reikia spręsti pirmiausia

Lietuvos Respublikos biudžetas nėra viešas, o dėl korupcijos viešųjų pirkimų srityje valstybė kasmet netenka kelių milijardų litų. Visų iš šalies iždo finansuojamų įstaigų biudžetai ir pinigų panaudojimas privalo tapti absoliučiai vieši, turi būti užtikrintas visiškas viešųjų pirkimų skaidrumas.

Per daugelį metų nebuvo ištirta nė viena rezonansinė baudžiamoji byla, taip pat ir tais atvejais, kai valstybei padaryta šimtais milijonų litų skaičiuojama ekonominė žala. Dažnai net ir turint visus nusikalstamos veikos faktus, ikiteisminiai tyrimai net nėra pradedami, jei tai susiję su aukštą padėtį visuomenėje užimančiais asmenimis.

Politikai ir valstybės tarnautojai nesulaukia jokios atsakomybės net ir už valstybinio masto aferas. Teisėsauga tiria tik mažareikšmius, žemesniajam visuomenės sluoksniui priklausančių, neįtakingų asmenų padarytus nusikaltimus.

“Teisingumo vykdymas” degradavo į galingųjų aptarnavimą ir dvigubų standartų taikymą, o valstybės teisėsauga yra visiškai priklausoma nuo politikų ir valstybinių kriminalinių grupuočių įtakos bei pinigų.

Būtent todėl garsiai deklaruojami teisinės valstybės principai yra tapę fikcija, kuria dangstomas neteisingumas, nors turėtų būti visų piliečių gerbiamu bendro gyvenimo pagrindu.

Todėl teisėsauga privalo tapti absoliučiai nepriklausoma ir atskaitinga visuomenei.

Iš esmės visiškai nėra vykdoma antikorupcinė Seime priimamų įstatymų priežiūra, sudarant galimybes suinteresuotoms grupuotėms “prastumti” nuostatas, kurios leidžia privatiems asmenims pelnytis viešojo intereso sąskaita, naikinant viešąsias vertybes ir skurdinant didžiąją visuomenės dalį. Antikorupcinė teisėkūros kontrolė turi tapti svarbiausiu prioritetu.

Apgailėtina strateginės ūkio srities - energetikos - padėtis, kai Lietuva yra įklampinta į visišką priklausomybę nuo Rusijos, rodo, jog Valstybės saugumo departamentas neatlieka savo funkcijos užtikrinti ekonominių valstybės pagrindų saugumą.

Kol nėra išspręstos šios problemos, žadėti spręsti kitas opiausias - sustabdyti emigraciją, mažinti socialinę atskirtį, didinti atlyginimus ar pensijas, mažinti bedarbystę ir pan., - būtų tik demagogija ir tušti pažadai.

Kad teisėsauga taptų veiksnia, o teisėkūra - skaidria, yra reikalingos ne didžiulės investicijos, bet politinė valia. DK turi politinę valią ir įsipareigoja išskaidrinti šias sritis, nuo kurių priklauso visos valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas.

DK siekia

* Teismų ir teisėsaugos bekompromisės reformos.
* Politinės korupcijos sunaikinimo.
* Pilietinės visuomenės.
* Absoliutaus viešumo valstybiniame sektoriuje.

Siekiame sukurti pilietinę Lietuvą - skaidrią valstybę, kurioje žmonės atgautų savigarbą bei pasitikėjimą savimi ir savo valstybės institucijomis, galėtų didžiuotis būdami lygiateisių piliečių bendruomenės nariais. Įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės gyvenimą lemtų ne kriminalinių grupuočių pinigai, bet viešojo intereso prioritetas, o piliečiai atgautų konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme, sprendžiant svarbiausius jos gyvenimo klausimus.

Pilietis privalo tapti visateisiu valstybės šeimininku. Į valstybės gyvenimą turi būti sugrąžinti esminiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverentitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Lietuvos visuomenės interesas privalo tapti vieninteliu valstybės institucijų kelrodžiu ir visų sprendimų matu.

Besąlygiškas valstybės institucijų skaidrumas - būtina sąlyga efektyviai kontroliuoti valdžią. Visiškas valdžios sprendimų viešumas - tai užkarda mafijiniams sandoriams bei korupcinėms schemoms, atkirtis jų dalyvių nebaudžiamumui ir vienintelis būdas užtikrinti piliečių teisę žinoti, vertinti ir dalyvauti priimant sprendimus.

Lietuvai būtina garbingai ir be kompromisų pabaigti liustracijos procesą, kurio sąmoningas žlugdymas padarė didžiulę žalą visuomenei. Valstybės valdyme leista įsitvirtinti grupėms, susijusioms su nusikalstama sovietų represine struktūra, todėl į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą buvo perkelti sovietinės nomenklatūros įpročiai ir ydos. Tik garbingai pabaigtas liustracijos procesas leis atsikratyti praeities šešėlių, išsklaidyti įtarumo atmosferą, atkurti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir bendrapiliečiais.

Mūsų tikslas – garbinga, skaidri ir teisinga Lietuva, kurioje teisinės valstybės principai būtų ne deklaracija, kuria dangstomas neteisingumas, bet taptų visų piliečių gerbiamu bendro gyvenimo pamatu. Mūsų valstybėje neturi likti vietos politinei korupcijai, o per daugelį metų įsisenėjusios problemos turi būti sprendžiamos ryžtingai.
 

************************************
 

Mokesčių mokėtojų pinigai

DK partija sieks įtvirtinti nuostatą, kad visas valstybės turtas ir nacionalinis biudžetas yra ne valdžios, bet visų piliečių nuosavybė. Todėl kiekvienas pilietis, jei tik jis nori, apie savo nuosavybę turi žinoti viską.

Nenormalu, kai valstybės biudžetas, valstybės pinigai yra ne vieši, o slapti. Iš biudžeto slaptumo kyla visos bėdos, susijusios su machinacijomis, aferomis, mažomis pensijomis ar juokingais kultūros bei mokslo profesionalų atlyginimais. Todėl būtinas visiškas biudžetinių pinigų viešumas. Turi nelikti nė menkiausių paslapčių, kaip yra dabar.

Nedelsiant bus paskelbtas moratoriumas visiems vadinamiesiems VIP projektams (finansuojamiems pagal Valstybės investicijų programą) ir atliktas jų auditas. Tada bus akivaizdu, kam ir kaip šalis naudojo lėšas bei kaip šiuos mokesčių mokėtojų pinigus turi naudoti ateityje.

Ūkis

DK partija savo ekonominę politiką grįs laimės ekonomikos įžvalgomis, kurios pabrėžia teisingumo, lygybės, aukšto užimtumo, socialinio kapitalo svarbą visuomenės savijautai, o ne tik materialinės gerovės įtaką.

Lietuva kenčia ir išsivaikšto būtent dėl progreso, siekiant aukščiau minėtų tikslų, nebuvimo, o ne todėl, kad jos žmonės miršta badu. Mūsų šalis yra pakankamai turtinga, kad leistų oriai gyventi jos gyventojams, bet neprotinga ekonominė politika, resursų švaistymas ir korupcija žlugdo Lietuvos ateitį, o iki šiol valdę politikai net nesuvokia tikrojo grėsmės masto.

Todėl pradėsime nuo korupciją ir kvailumą į dienos šviesą ištraukiančios valstybės valdymo reformos - įteisinsime politikų iki šiol visais būdais vengtą kaštų ir naudos analizės filtrą, priimant svarbiausius ekonominius valstybės sprendimus.

Energetika

Energetika yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl energetika turi būti ne tik efektyvi, bet ir saugi politiniu, ekologiniu bei kitais požiūriais. Strateginis Lietuvos tikslas – integruotis į Europos energetinę sistemą. Tam būtinas sisteminis, multidisciplininis mokslinis požiūris, moksliniai projektai, kuriuos vykdytų Lietuvos mokslininkai. Iki šiol liokajiškai pasikliauta dažnai abejotinos kokybės užsienio konsultantų paslaugomis, jų išvadomis ir rekomendacijomis. DK partija užtikrins, kad į šį procesą būtų sudarytos sąlygos deramai įsitraukti mūsų mokslininkams, kurie geriau suvokia vietinę aplinką ir specifiką.

Sveikatos apsauga
        
LR Konstitucijoje sakoma, kad valstybė rūpinasi gyventojų sveikata ir kad ji užtikrina medicinos pagalbą ligos atveju. Deja, mūsų šalis nuolat tolo nuo šio konstitucinio įsipareigojimo, medicininės paslaugos pamažu tapo vis labiau mokamos. Vyksta paslėpta medicinos sferos privatizacija. Dėl to sveikatos apsauga tampa vis sunkiau prieinama daugeliui, bet ypač mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Mes esame pasiryžę stabdyti šį antikonstitucinį ir antihumanišką procesą ir tartis su visuomene dėl tikrų, o ne tariamų reformų šioje srityje.

Švietimas

Šiandieninė švietimo ir mokslo sistema kenčia dėl jos „surinkinimo“, prasto finansavimo ir biurokratizacijos. Ji veiktų geriau, jei būtų valdoma remiantis ne rinkos fundamentalizmo principais (doktrina), o suvokiant, jog yra „mišri“, nes joje pasireiškia tiek privatūs, tiek viešieji interesai, o kuriamos gėrybės turi tiek viešųjų, tiek privačiųjų gėrybių požymius.

Švietimo ir mokslo sistema teikia visuomenei gyvybiškai svarbius dalykus – bendrą patirtį, patikrintą žinojimą ir žmogiškuosius gebėjimus, todėl valstybė turi imtis pagrindinės atsakomybės ir atstatyti šios sistemos gyvybingumą. Tai turi būti grindžiama supratimu, kad mokyklos yra švietimo ir lavinimo židiniai, ugdantys plataus dvasinio ir kultūrinio akiračio žmones bei sąmoningus ir atsakingus šalies piliečius. Iki šiol ydingu paradigminiu (pasaulėžiūriniu) pagrindu vykdytos pertvarkos nustekeno sistemą.

Tariantis su visuomene, mokytojų ir mokslininkų bendruomenėmis turi būti peržiūrėta visa švietimo ir mokslo sistemos koncepcija, kurios pagrindinė orientacija būtų nacionalinių, vietinių, šeimų ir asmeninių interesų balanso atstatymas.

Bendrojo vidurinio ir profesinio mokymo srityje DK partija siekia:

- sustabdyti bet kokias švietimo reformas, kurios destabilizuoja mokymo procesą, o mokytojus ir mokinius paverčia nesibaigiančių eksperimentų įkaitais;

- atgaivinti tautinės mokyklos programos įgyvendinimą, kad būtų sukurta pamatinė vidurinio išsilavinimo bazė, atkurti nacionalinio tapatumo, kultūros, kalbos, literatūros, istorijos įtvirtinimo siekiniai;

- stiprinti jaunosios kartos istorinės, tautinės ir valstybinės savimonės ugdymą sugrąžinant normatyvinį-vertybinį matmenį į istorijos dėstymą mokyklose. Tai būdas išsaugoti pažintiniu ir vertybiniu požiūriu vientisą ir integralią kolektyvinę atmintį, kuri yra būtina šalies visuomenės nacionaliniam tapatumui ir moralinei bei politinei sanglaudai;

- sustabdyti regioninių mokyklų naikinimą, nes tai yra bendruomenių naikinimo instrumentas, viena svarbiausių emigravimo priežasčių;

- vidurinio mokymo grandyje panaikinti ”krepšelinę“ sistemą, kuri apsunkina viešojo intereso įgyvendinimą šioje visuomenės gyvenimo srityje, pavyzdžiui, užtikrinant periferijoje veikiančių mokymo įstaigų gyvybiškumą;

- panaikinti eilinių vidurinių mokyklų ir gimnazijų supriešinimą vienodinant jų statusą;

- pakeisti sovietinę pedagogikos sampratą ir pasiekti, kad mokytojo profesijos prestižas būtų vienas didžiausių, kad jos siektų tik labai motyvuoti, psichiškai stabilūs, kūrybingi ir atsakingi asmenys, kurių pagrindinis tikslas - ugdyti visapusišką asmenybę, o ne faktografija disponuojantį “robotą”, kuriam svarbu tik išlaikyti egzaminus;

- įgyvendinti integruotą mokymą, 12 metų buvusį vien skambia deklaracija, kuria dangstantis įsisavinta ir iššvaistyta daug lėšų, praktiškai nieko nenuveikiant;

- kelti mokymo kokybės lygį, sureguliuojant ir įtvirtinant pusiausvyrą tarp tradicinio žinių akumuliavimo ir ankstyvo analitinio mąstymo bei saviraiškos skatinimo;

- tariantis su visuomene ir mokytojų bendruomene peržiūrėti mokyklų finansavimo ir valdymo principus. Gerinti mokyklų vidaus infrastruktūrą, taip pat ir skirtą sportui;

- siekti glaudesnio sąryšio tarp profesinio ugdymo sistemos ir verslo bei pramonės;

- skatinti Lietuvos kultūros ir sporto potencialo gyvybingumą, palaikant meninio ir sportinio ugdymo įstaigas;

- sudaryti tinkamas sąlygas kompetentingų ir motyvuotų, kvalifikaciją nuolat keliančių pedagogų darbui, didinant jų atlyginimus. Didinant pedagogo profesijos prestižą ir patrauklumą, mokymo sistemoje turi mažėti atsitiktinių arba menkai kvalifikuotų pedagogų.

Aukštojo mokslo sistemoje DK partija siekia:

- valstybinėse aukštosiose mokyklose atgaivinti teisingumo ir nešališkumo principus – panaikinti diskriminacinę mokėjimo už studijas politiką, kuri įkūrė privatų sektorių valstybinės aukštosios mokyklos viduje, t. y. pusei studentų leido studijuoti nemokamai, o kitą pusę privertė mokėti už savo studijas;

- valstybinių aukštųjų mokyklų „krepšelinę“ finansavimo sistemą pakeisti finansavimu pagal vyriausybės ir aukštosios mokyklos sudaromas ilgalaikes veiklos sutartis; sukurti valstybinę studijų paskolų programą, kurioje paskolos grąžinimas susiejamas su paėmusio paskolą po studijų gaunamomis pajamomis – nustatomas pajamų minimumas, kurį viršijus būtų pradedama grąžinti paskola, o pati paskola grąžinama kaip papildomas pajamų mokestis;

- peržiūrėti ir sureguliuoti studijų vertinimo sistemą, kuri atspindėtų realius studentų pasiekimus; įvesti studijų diplomų gradacijos sistemą, atspindinčią studijų rezultatus ir leisiančią užtikrinti sąžiningą konkurenciją darbo rinkoje;

- kovoti su ankstyvojo protų nutekėjimo reiškiniu, keliant Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą talentingiausiems jaunuoliams;

- sureguliuojant aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo principus bei iš esmės gerinant mokslo darbuotojų materialinę padėtį užtikrinti deramas sąlygas kompetentingų pedagogų ir mokslininkų darbui, taip kovojant su protų nutekėjimu, sulaikant intelektinį ir meninį potencialą Lietuvoje ir keliant aukštojo mokslo kokybę;

- peržiūrėti aukštųjų mokyklų valdymo principus ir didinti aukštųjų mokyklų autonomiją;

- įstatymu atkurti ministro pirmininko vadovaujamą Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos komisiją, kurios pagrindinis tikslas būtų mažinti Lietuvos mokslo ir studijų, technologijų bei inovacijų sistemos fragmentiškumą;

- vienos mokslo bibliotekos pavidalu kurti unifikuotą mokslinės literatūros resursų bazę, nuosekliai kaupiančią vertingus fondus, prenumeruojančią visus reikiamus leidinius ir pan., kuria galėtų naudotis visos Lietuvos mokslo institucijos.

Užsienio politika

Pastaruoju metu vis labiau pasigendama aiškios mūsų šalies užsienio politikos vizijos svarbiausiais tarptautinio gyvenimo klausimais. Turime aiškiai pripažinti, kad jau baigėsi tie laikai, kai Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimas ar vardo paminėjimas tarptautinėje erdvėje buvo laikomas mūsų diplomatijos pergale, o kalbos apie regiono lyderystę prasilenkė su gyvenimo tikrove. Lietuvos užsienio politika turi tapti nuoseklia mūsų vidaus politikos tąsa ir būti grindžiama blaiviu siekių bei galimybių vertinimu.

Išlikdama ES ir NATO šalimi bei prisidėdama prie šių organizacijų bendrų tikslų įgyvendinimo, Lietuva turi aiškiau formuluoti ir ginti savo nacionalinius interesus ekonomikos, kultūros, sisteminio saugumo ir kitose srityse. ES pergyvena nelengvą, pilną iššūkių laikotarpį, kurio metu teks spręsti bendrų šios bendrijos ir atskirų šalių narių interesų subalansavimo problemą. Mūsų šalis turi būti pasiruošusi aktyvioms tokio balanso paieškoms. Kitais metais Lietuvos laukiantis pirmininkavimas ES yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė sustiprinti valstybės administracinius gebėjimus, kuriuo būtina sumaniai pasinaudoti.

Problemiškų kaimynystės santykių srityje taip pat teks ieškoti naujo požiūrio: derinti ryžtingą elgesį nepagrįstų, neišprovokuotų informacinių, politinių ir kitokių kaimyninių šalių išpuolių atveju su laisva nuo kaprizų ir išankstinių neigiamų nuostatų derybine pozicija. Blaivus požiūris į savo tarptautines galias padėtų išlaisvinti mūsų užsienio politiką iš optimistinių iliuzijų iš vienos pusės ir iš vasališko nuolaidžiavimo iš kitos.

Lietuvos užsienio atstovybės privalo stiprinti konsulinių įstaigų darbą, visų pirma tose šalyse, kur yra didesnės tautiečių bendruomenės. Greitas ir sklandus tautiečių problemų sprendimas Lietuvos užsienio atstovybėse yra neišnaudota tautos telkimo galimybė, kurią tik reikia apvalyti nuo biurokratizmo apnašų.

Lietuvos santykiai su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis turi remtis nacionalinės ir bendros tarptautinės naudos principais. Neturėdama stipresnių svertų ir didesnės įtakos, Lietuvos užsienio politika turėtų sumaniai išnaudoti viešosios diplomatijos galimybes.

Užsienio reikalų ministerija Lietuvos užsienio politikoje daug kur atlieka instrumentinį vaidmenį, kuris turi būti grindžiamas diplomatinio korpuso profesionalumu. Diplomatų tarnybiniai nuopelnai turi būti vertinami skaidriai ir objektyviai.

Lietuvos užsienio politikos sėkmė priklauso nuo darnios Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiklos. Vardan nacionalinių interesų šios institucijos turi derinti savo veiksmus. Užsienio politika yra sritis, kurioje tęstinumas, nacionalinių interesų gynimas negali prieštarauti principingumui, padorumui ir pagarbai žmogaus teisėms.

Aplinkosauga

Gyvename tokiais laikais, kai dėl daugelį metų vykusio intensyvaus gamtinių išteklių naudojimo gamtinė aplinka atsidūrė istorinio pavyzdžio neturinčioje  padėtyje, kai gali būti negrįžtamai peržengtos Žemės galimybių ribos. Vienas iš akivaizdžiausių tokios būklės susidarymo požymių yra globalinė klimato kaita. Tai pasireiškia įvairiais klimato pasikeitimais: kylanči0is sausromis, milžiniško masto aukštų temperatūrų bei liūčių periodais, stipriais vėjais, svetimžemių gyvūnų ar augalų rūšių įsiveržimais į naujas teritorijas, neįsivaizduijamu parazitinių rūšių išplitimu ir pan.  Žemės natūrali savybė priešintis pokyčiams jau yra pažeista. Esame situacijoje, kai pajamos, gaunamos iš ūkio vystymo vis labiau susilygina su išlaidomis, kurios būtinos pažeistos aplinkos bei  iš jos kylančioms socialinėms problemoms spręsti. Dėl nekontroliuojamos ūkinės veiklos gyvenamos aplinkos patiriamas poveikis nuolatos didėja ir Lietuvoje, o jos gyventojams mažėja galimybė naudotis gamtos turtais. Dėl audrų miškuose prarandama vertinga mediena, o jų pačių kokybė blogėja: vis daugiau rūšių artėja prie išnykimo ribos.

Nors Lietuvos indėlis į globalinius procesus  palyginti nėra didelis,  neįmanoma išsaugoti Lietuvos gamtinių išteklių neprisidedant prie kitų šalių pastangų.   Kita vertus, tarptautinių normų sukūrimas padėtų efektyviai kovoti su ekologinio dempingo pavojais, greičiau perimti geriausią kitų šalių patirtį aplinkosaugos srityje. Šalis turi aktyviai dalyvauti regioniniuose ir globaliniuose susitarimuose bei projektuose aplinkosaugos klausimais. Jau dabar reikia didelių investicijų pažeistų ekosistemų atstatymui: pavyzdžiui, nuplautų Palangos paplūdimių atstatymui, gyvūnų rūšių apsaugos ir atstatymo programoms įgyvendinti ir panašiems dalykams.   Būtina prisijungti prie tarptautinių susitarimų bei kartu ieškoti būdų, kaip gamtinius išteklius racionaliau panaudoti šalies viduje.

Norint sumažinti gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai jau šiuo metu reikia imtis veiksmų, kad prasidėtų  dominuojančios orientacijos įveikimas: nuo beatodairiško gamybos procesų gerinimo būtų pereinama prie apdairaus vartojimo įpročių keitimo.  Šią permainą privalu padaryti pirmaeiliu ilgalaikės aplinkosaugos strategijos  uždaviniu. Neturi būti toleruojama tokia gamyba, kuri nepajėgia užtikrinti, kad galutinis produktas kompensuotų jam pagaminti sunaudotų išteklių ir gamybos procese padaryto poveikio aplinkai kainas. Kartu būtina sparčiai artėti prie tokios mokesčių reformos, kuri  labiau apmokestintų taršesnes ir išteklių naudojimo atžvilgiu neefektyvias gamybos bei paslaugų sritis ir dotuotų aplinkos apsaugai palankesnes  veiklas.

Visuose sprendimų lygmenyse turi būti taikomi pagrindiniai aplinkos apsaugos principai: ėmimasis atsakomybės  už veiklos padarinius, ypatingas apdairumas ir atsargumas, kuriant, priimant ir įgyvendinant pagrindinius ūkinius šalies projektus, prevencija, teisingas įvertinimas –  „teršėjas apmoka“.  Kiekvienas ekologinis  pažeidimas turi būti visada ir visur adekvačiai ištaisytas, o nuostoliai – finansiškai padengti.  
Siekdami užtikrinti gerai subalansuotą ekologinę politiką, privalome padaryti viską, kad principinių aplinkosaugos klausimų sprendimas būtų įgyvendinamas visuose tos politikos fomavimo lygmenyse ir visose srityse, o pirmiausia žemės ūkio, žuvininkystės ir teritorinio planavimo sektoriuose. Tik visapusiškai subalansuotu  požiūriu galima šiandien tinkamai įvertinti vykstančius  procesus tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų bei sustiprinti daugialypės nacionalinės politikos perspektyvumą.

Turime pasiekti, kad ekologinės problemos būtų pripažintos  adekvačiomis tam poveikiui, kurį jos  daro tautos ir visos žmonijos išlikimui.  Tausojantis požiūris į Lietuvos gamtos išteklius, aktyvus priešinimasis taršios ūkinės veiklos plitimui turi tapti  neginčijama Lietuvos politikos ir visos visuomenės gyvenimo norma.

(Dar bus papildyta šiomis dalimis: Kultūra, Teisėsauga ir teisėtvarka bei antikorupcinės priemonės. Taip pat bus pateikta DK pozicija apie atominę elektrinę, dvigubą pilietybę)