Lenkija apie Seutos krizę: Ispanija turi sekti Varšuvos pavyzdžiu, o dalis politikų siūlo stabdyti jos dalyvavimą Šengene

Dešimčių tūkstančių migrantų prasiveržimas iš Maroko į Ispanijai priklausančią Seutą Lenkijoje vertinamas kaip visos Europos Sąjungos išorinės sienos saugumo išbandymas. Tačiau Lenkijos valdžia, opozicija ir žiniasklaida dėl atsako nesutaria: vieni ragina Ispaniją perimti griežtą Varšuvos pasienio politiką, kiti siūlo Madridui suteikti didesnę Europos pagalbą, o dalis dešiniųjų politikų reikalauja net laikinai stabdyti Ispanijos dalyvavimą Šengeno erdvėje.

Lenkijos ministras pirmininkas Donald Tusk pareiškė, kad Ispanija turėtų pasinaudoti Lenkijos patirtimi saugant sieną su Baltarusija.

„Lenkija sugriežtino prieglobsčio įstatymus ir pasienio procedūras bei pastatė veiksmingas užtvaras prie Baltarusijos sienos, kuri yra rytinė Europos Sąjungos siena. Investavome milijardus eurų ir pasitelkėme tūkstančius karių, policininkų bei pasieniečių. Ispanija turi imti iš mūsų pavyzdį, jeigu Šengenas nori išlikti“, – paskelbė D. Tusk.

Lenkijos premjeras taip pat prisidėjo prie 22 Europos valstybių vadovų laiško, adresuoto Europos Sąjungos institucijoms. Dokumentą pasirašė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Laiške teigiama, kad nekontroliuojamas masinis sienos kirtimas, migracijos pavertimas politinio spaudimo priemone ir kitos hibridinės grėsmės negali sukurti įspūdžio, jog neteisėtai į Europos Sąjungą patekę žmonės vėliau automatiškai galės joje pasilikti.

Dokumento autoriai taip pat kritikuoja politiką, galinčią veikti kaip papildomas migrantų „traukos veiksnys“, įskaitant labai didelio skaičiaus neteisėtai gyvenančių migrantų statuso legalizavimą. Tai yra politinis laiško signatarų vertinimas, o ne nepriklausomai nustatytas Seutos krizės priežasties faktas.

Europos valstybių vadovai paragino skubiai surengti neeilinį ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą, sustiprinti „Frontex“ pagalbą Ispanijai ir įvertinti, ar dabartinis Europos Sąjungos bendradarbiavimas su Maroku yra veiksmingas. Laiške taip pat numatoma galimybė prireikus laikinai grąžinti patikras prie vidinių Šengeno erdvės sienų.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcin Kierwiński paskelbė, kad Varšuva ES pasitarime pristatys savo patirtį saugant sieną. Pasak jo, išorinių Europos Sąjungos sienų apsauga turi tapti bendru prioritetu, o su didžiausiu spaudimu susiduriančios valstybės turi gauti realią kitų ES šalių paramą.

Lenkijos dešinioji opozicija apie Seutos krizę kalba dar griežčiau. Partijos „Teisė ir teisingumas“ politikas Michał Wójcik Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sánchez pavadino „bepročiu iš Madrido“ ir pareiškė, kad jo vyriausybė nebekontroliuoja savo migracijos politikos.

„Konfederacijos“ atstovas Bartosz Bocheńczak tvirtino, kad problemą sukėlė Ispanijos valdžios vykdyta „atvirų durų“ politika. Jo nuomone, Ispanija neišlaikė išorinės sienos apsaugos egzamino, todėl jos dalyvavimas Šengeno erdvėje turėtų būti laikinai sustabdytas.

Kitokios pozicijos laikosi Lenkijos kairiųjų ir centro politikai. Kairiosios partijos parlamentarė Dorota Olko migrantų grąžinimą į Maroką pavadino svarbiu Ispanijos institucijų pasiekimu, tačiau pabrėžė, kad Europos Sąjunga turėjo parodyti daugiau solidarumo ir aktyviau padėti Madridui.

Centro politikė Barbara Oliwiecka teigė, kad pavienių valstybių grąžinamos vidaus sienų patikros nėra ilgalaikis problemos sprendimas. Jos nuomone, ES turi kartu stiprinti išorines sienas ir tiesiogiai remti didžiausią migracijos spaudimą patiriančius regionus.

Lenkijos žiniasklaidoje daug dėmesio skiriama galimam Maroko vaidmeniui. Dienraštis „Rzeczpospolita“ pateikia Madride aptariamą versiją, kad tokio masto žmonių judėjimas negalėjo vykti be Maroko valdžios žinios arba sąmoningai susilpnintos pasienio kontrolės.

Leidinio kalbinti analitikai svarsto, kad Rabatas migraciją galėjo panaudoti kaip politinio spaudimo priemonę, siekdamas paveikti Ispanijos poziciją dėl Vakarų Sacharos, Ceutos ir Meliljos. Tačiau tai tebėra analitikų ir žiniasklaidos keliama versija, o ne oficialiai įrodytas faktas.

Kairiosios krypties portalas „OKO.press“ taip pat rašo, kad Ispanijos žiniasklaida ir ekspertai migraciją vertina kaip galimą Maroko spaudimo Madridui bei Briuseliui priemonę. Kartu portalas pabrėžia, kad Seutos krizę Europos ir JAV dešinieji naudoja platesniam puolimui prieš P. Sánchez vadovaujamą kairiąją Ispanijos vyriausybę.

Lenkijos diskusija rodo, kad Seutos įvykiai Varšuvoje nelaikomi vien Ispanijos vidaus problema. Vyrauja nuostata, kad neapsaugota vienos valstybės išorinė siena gali turėti padarinių visai Šengeno erdvei.

Tačiau vieningos Lenkijos pozicijos nėra. Valdžia siūlo derinti griežtesnę sienų apsaugą su bendra ES pagalba, dešinioji opozicija reikalauja politinės atsakomybės ir sankcijų Madridui, o kairieji bei centristai ragina pirmiausia stiprinti Europos solidarumą ir bendrą išorinių sienų apsaugą.

Šaltinis: gov.pl, pap.pl, rp.pl, polsatnews.pl, wiadomosci.onet.pl, oko.press

Naujausi

Po Seutos krizės Italija grąžino sienų kontrolę ir reikalauja migrantų centrų už Europos ribųPasaulis · 2026-08-03Seutos krizė neslūgsta: 73,5 tūkst. migrantų grįžo į Maroką, Ispanija užtvėrė kelią jūraPasaulis · 2026-08-03Lietuva pranoko Vokietiją ir Japoniją – mūsų ekonomika veržiasi į žinių lyderių gretasPolitika · 2026-08-03Lenkijos miestuose – mitingai prieš augančią neapykantą ukrainiečiamsPasaulis · 2026-08-03