Punske gali būti uždaryta viena lietuviška mokykla

Penktadienį Lenkijos Punsko savivaldybės taryba planuoja grįžti prie trijų lietuviškų mokyklų, kurioms gresia uždarymas, klausimo.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis pranešė, kad valsčiuje gali būti uždaryta viena lietuviška mokykla arba paliktos tik pradinės mokyklos.

„Iki šios akimirkos Punsko savivaldybė dar nėra apsisprendusi, kokį nutarimo projektą teiks tarybos nariams. Kiek galime suprasti iš informacijos, bus teikiama keletas variantų. Vienas iš variantų yra atsisakyti mažiausios mokyklos, išlaikant kitas dvi mokyklas. Kitas variantas – mokyklas iš pagrindinių padaryti pradines, kad kaip kultūros židiniai išliktų“, – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius informavo D. Numgaudis.

Jo duomenimis, svarstoma galimybė uždaryti Pristavonių mokyklą, kurią telanko šeši vaikai.

Dėl lėšų ir mokinių stygiaus uždarymas gresia ir lietuviškoms Navinykų bei Vidugirių pagrindinėms mokykloms.

Vyriausybė lietuviškoms mokykloms Lenkijoje finansuoti šiemet yra nutarusi papildomai skirti 400 tūkstančių litų. Pinigai kol kas nepervesti, nes nepriimtas sprendimas dėl minėtų mokyklų likimo.

„Vyriausybės lėšų užtektų, jeigu išliktų dvi mokyklos ir šiek tiek padidinti Punsko gimnazijos ir Punsko licėjaus finansavimą, nes ten ne mažesnės problemos negu mažosiose mokyklose“, – po komiteto posėdžio sakė D. Numgaudis.

„Problema yra ne tik tų mažųjų mokyklų išlaikymas. Problema yra platesnė – lietuviško švietimo kaip tautinės mažumos Lenkijoje finansavimo klausimas. Su ne mažesnėmis problemomis susiduriama ir po 200 mokinių turinčiose tiek gimnazijoje, tiek licėjuje. Atviras klausimas ir dėl „Žiburio“ mokyklos finansavimo. Kadangi nebuvo įsteigta valdiška mokykla, Lietuva pastatė pastatą ir daugiau kaip pusę reikiamų lėšų skiria šiai mokyklai išlaikyti“, – kalbėjo ministerijos kancleris.

Anot jo, papildomos lėšos Punską pasiektų rugsėjį, bet jos padėtų mokykloms išgyventi tik šiemet. Kitąmet, jeigu Lenkijos valdžia nepadidins tautinių mažumų mokyklų finansavimo, vėl kils tokių pačių bėdų.

„Kitais metais mes vis dėlto tikimės, kad pažadai, kurie buvo 80 proc. padidinti tautinėms mažumoms skirtą dalį, bus įvykdyti“, – tvirtino D. Numgaudis ir pabrėžė, kad šiuos pažadus Lenkijos valdžios atstovai yra davę ir raštu, ir žodžiu.

Siekdama sumažinti mokinių pavėžėjimo išlaidas, Švietimo ir mokslo ministerija planuoja Punsko savivaldybei skirti vieną geltoną autobusiuką. Mat jų dabar naudojamų dviejų didelių autobusų išlaikymas brangiai atsieina, juoba kad jiems poreikio nėra.

Pasak ministerijos kanclerio, vilčių teikia ir Lenkijos švietimo ministrės atsiųstas atsakymas, kad sudaryta darbo grupė bandys nagrinėti, kaip būtų galima bent iš dalies spręsti lietuviškų mokyklų problemą.

Konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas planuoja kreiptis į Lietuvos delegacijos abiejų šalių Parlamentinėje Asamblėjoje vadovą Gediminą Kirkilą, kad jis per rugsėjį vyksiantį parlamentarų susitikimą keltų lietuviškų mokyklų Lenkijoje klausimą.

„Čia politinis klausimas, jo ir sprendimas turi būti politinis, ir ne Švietimo ir mokslo ministerijos lygiu, o Užsienio reikalų ministerijos lygiu. Su smulkiomis dotacijomis taikstytis negalima. Visos tos trys mokyklos turi būti išlaikytos, nes praradus mokyklą, atkurti kultūros taško beveik neįmanoma“, – teigė kitas komiteto narys, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Algirdas Patackas.

„Žinių radijo“, „lrytas.lt“, „ekspertai.eu“ inf.