Rinkimai Izraelyje: vidinė politika ir „įstatymas dėl žydų tautos valstybės“

Izraelyje vyksta pirmalaikiai rinkimai į Knesetą. Antradienis paskelbtas nedarbo diena, kad visi norintys galėtų balsuoti.

Dabartinis parlamentas paleido save gruodžio pradžioje. Likus savaitei iki paleidimo, Izraelio premjeras Benjaminas Netanjachu (Benjamin Netanyahu) atleido iš vyriausybės du ministrus, apkaltinęs juos jo sprendimų sabotavimu. Dabar šie politikai – Jairas Lapidas (Jair Lapid) ir Cipi Livni (Tzipi Livni) – dalyvauja rinkimuose, vadovaudami savo partijoms.

Izraelio stebėtojai rinkimus vadina referendumu dėl pasitikėjimo Netanjachu. Dabartinis premjeras kritikuojamas perdėtai eksploatuojantis saugumo temą ir nesirūpinantis vidiniais reikalais – socialinėmis ir ekonominėmis programomis.

Pagrindiniu pretendentu į pergalę laikoma centro kairės Sionistų stovykla, vadovaujama Icchako Hercogo (Yitzhak Herzog) ir Cipi Livni. Tačiau ir Netanjachu turi visus šansus tikėtis pergalės.

Kaip ten bebūtų, politologai sutinka, kad nei viena partija negaus vienvaldės daugumos, o kai bus deramasi dėl koalicijos, pranašumas bus dabartinio premjero pusėje.

Nemažiau svarbiu klausimu tradiciškai išlieka požiūris į palestiniečių valstybę, Jeruzalės statusą ir žydų gyvenvietes. Šį kartą itin aktuali dar viena prieštaringa tema – Įstatymas dėl žydų tautos valstybės, pagal kurį žydai – vienintelė tauta, turinti apsisprendimo teisę Izraelyje.

Naujasis įstatymas buvo patvirtintas praėjusių metų gruodžio mėnesį, tačiau iššaukė aršias diskusijas ir tapo viena iš parlamento paleidimo priežasčių.