R. Karoblis apšvietė NATO ministrų protą: tik gynybos išlaidų didinimas leis reaguoti į Rusijos vydomus pažeidimus

„Rusijai tenka visa atsakomybė už Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) sulaužymą. Remiame poziciją, jog tokia padėtis, kai tik viena šalis laikosi sutarties, o kita ją pažeidžia, tęstis negali, - pareiškė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vasario 13 d. Briuselyje, kur susitikę NATO gynybos ministrai aptarė galimus Aljanso žingsnius, atsakant į Rusijos įvykdytą sutarties pažeidimą. – Rusija dar turi šansų išsaugoti šią sutartį, grįždama prie pilno ir patikrinamo jos laikymosi. Sutarties sulaužymas kelia grėsmę, todėl Aljansas negali nereaguoti ir nesirengti galimai naujai saugumo situacijai. Aljansas pademonstravo išskirtinę vienybę reaguodamas į Rusijos vykdomus pažeidimus, o dabar turime sutarti, kokie žingsniai reikalingi kaip atsakas į įvykdytą pažeidimą bei iš to kylančias pasekmes sąjungininkų saugumui.“

NATO gynybos ministrų susitikime vasario 13 d. taip pat tariamasi, kaip toliau stiprinti Aljanso gynybos ir atgrasymo priemones. Ministrai patvirtino NATO politines gaires – svarbiausią ilgalaikio NATO pajėgumų planavimo dokumentą, kuriame didelis dėmesys skiriamas kolektyvinei gynybai reikalingų pajėgumų plėtrai.

Susitikime aptariama ir NATO Parengties iniciatyva (Readiness Initiative), pagal kurią sąjungininkai iki 2020 m. turi būti paruošę 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 kovos laivų, pasirengusių veikti per 30 dienų.

„Siekiame, jog visos Iniciatyvoje įvardintos pajėgos atitiktų sutartą parengtį, ir turime užtikrinti kuo greitesnį visišką iniciatyvos įgyvendinimą, kad krizės atveju Lietuvoje esančios NATO ir nacionalinės pajėgos laiku gautų sąjungininkų paramą ir pastiprinimą“, - pasisakyme pabrėžė R. Karoblis. Ministras taip pat akcentavo, jog krizės atveju siekiant greito sąjungininkų pastiprinimo atvykimo į Baltijos šalis, NATO turi užtikrinti atitinkamus pajėgumus ir gebėjimą greitai reaguoti.

Vakare NATO gynybos ministrai taip pat aptars Aljanso narių padarytą pažangą, įgyvendinant įsipareigojimus didinti gynybos išlaidas ir pristatys nacionalinius NATO šalių gynybos finansavimo didinimo planus. Nuo 2016-ųjų bendros Aljanso narių išlaidos gynybai padidėjo 41 mlrd. JAV dolerių. Planuojama, jog kitąmet šis skaičius išaugs iki 100 mlrd. JAV dolerių.

„Lietuva ne tik įgyvendino 2 proc. BVP gynybos finansavimo įsipareigojimą, bet ir pasiekė politinių partijų susitarimą iki 2030 m. išlaidas gynybai padidinti iki 2,5 proc. BVP“, - sako R. Karoblis. Ministras akcentuoja, jog tik gynybos išlaidų didinimas leis NATO ilgalaikėje perspektyvoje išplėtoti reikalingus pajėgumus ir atremti kylančius saugumo iššūkius.

Rytoj NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkėje – sesijos, skirtos tarptautinėms NATO misijoms ir operacijoms, taip pat NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui gynybos srityje.

Šaltinis: KAM