Rumunijoje jau daugiau nei savaitę nesiliauja masiniai protestai. Tokių protestų ši šalis neregėjo nuo 2010 m., kai, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, tuomečio premjero Emilio Boco centro-dešiniųjų vyriausybė nusprendė 25 proc. sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o pensijas ir socialines išmokas apkarpyti 15 proc. Tuomet į gatves išėję dešimtys tūkstančių rumunų privertė premjerą trauktis iš pareigų.
Šįsyk rumunų nepasitenkinimą sukėlė valdžios ketinimai leisti Kanados bendrovei „Gabriel Resources Ltd" (TSE: GBU) eksploatuoti didžiausią Europoje aukso kasyklą Transilvanijos regione, kurį viešėdamas Rumunijoje D. Britanijos princas Charlesas pavadino „stulbinančiu“. Čia Kanados įmonė Karpatų kalnuose esančioje Rošija Montanos (Raudonojo kalno) kasykloje planuoja išgauti apie 330 tonų aukso ir 1500 tonų sidabro.
Dėl ekonominės krizės tarptautinėse rinkose aukso kainos nuolat kyla. Šiuo metu būtent auksas yra vertingiausia „valiuta“ pasaulyje. Tad nenuostabu, kad tarptautinės įmonės rengia naujų aukso kasyklų projektus Ispanijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Šiaurės Airijoje ir Rumunijoje.
Rošija Montana – vienas iš labiausiai prieštaringų projektų dėl numatomų plotų, kuriuose vyktų darbai, dydžio, dėl poveikio aplinkai ir dėl archeologijos radinių, siekiančių senovės Romos imperijos laikus, atrastų vietovėje, kuriai jau 2000 metų.
Projekto priešininkai perspėja, kad prasidėjus kasybos darbams dauguma romėnų galerijų bus sunaikintos.
Be to, aplinkosaugininkams kelia rūpestį aplinkybė, kad šachtose bus panaudota 12 tūkst. tonų cianido per metus. Tai 12 kartų didesnis skaičius, nei panaudota aukso kasyboje Europoje pagal 2011 m. šios pramonės duomenis.
Norėdama išsklaidyti susirūpinimą dėl kalnų papėdėje plytinčio slėnio taršos cianido atliekomis, įmonė sukūrė užtvankos projektą, kuris gali atlaikyti 8 balų žemės drebėjimą. Turėtų atsirasti ir užimantis 600 hektarų plotą tvenkinys. Taip pat nuo žemės paviršiaus dingtų keturi kaimai, esantys kalnų papėdėje. Projekto oponentai sako, kad tai pakeis viso regiono kraštovaizdį.
Nuo 1998 m. Rumunijoje buvo uždarytos 550 kasyklos ir 80 tūkst. žmonių liko bedarbiai. Komunistų laikų kasyklos neatitinka šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų ir ES konkurencijos taisyklių. Kanados investuotojai bedarbiams kalnakasiams kelia didelių vilčių. Tačiau projekto oponentai teigia, kad Rumunijos „kišenėje“ liks tik nedidelė dalis pelno.
Rošija Montanos kasyklos pradžia siekia komunizmo erą, ji priklauso vietos bendrovei „Rosia Montana Gold Corporation“ (RMGC). Šiuo metu „Gabriel Resources Ltd“ (TSE: GBU) valdo kontrolinį „RMGC" akcijų paketą, o Rumunijos vyriausybė – 20 %. Pagal naująjį įstatymo projektą, po kasyklos statybos pradžios valstybė valdytų 25 %.
Kairioji Rumunijos vyriausybė, vadovaujama premjero Victoro Ponto, rugpjūčio pabaigoje jau uždegė žalią šviesą šiam projektui. Dabar jį turi palaiminti ir parlamentas, prie kurio vyksta tūkstantinės (viena jų sutelkė 15 tūkst.) rumunų demonstracijos. Rumunijos vyriausybės vadovas mano, kad parlamentas nepritars Kanados investorių planams.
Pagal sociologines apklausas dauguma rumunų nepritaria Rošija Montanos kasyklos plėtrai.
Tad Rumunija, neturtingiausia ES valstybė, yra krečiama „aukso karštligės“.
Parengta pagal užsienio portalų informaciją
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]