Seimas patvirtino 2014 m. principinės kariuomenės struktūrą

Už Principinės kariuomenės struktūros 2014 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2014 metais ir 2019 metais patvirtinimo įstatymą antradienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 6 parlamentarai.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, lyginant 2013 m. principinę kariuomenės struktūrą su 2014 m. struktūra, bendras karinių vienetų skaičius išlieka toks pat, o 2019 m. nustatoma principinė kariuomenės struktūra yra analogiška planuojamai 2014 m. struktūrai.

Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos (KAS) karių skaičius 2014 m. bus nustatomas nuo 14 140 iki 17 360, lyginant su 2013 m. nustatytu ribiniu skaičiumi - nuo 14 130 iki 16 945, karių skaičius didėja padidinus profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir pratybose bei mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. 2019 m. bendras ribinis KAS karių skaičius bus nuo 18 780 iki 20 490.

Ribinis generolų ir admirolų skaičius nekis - 9 (2013 m. ir 2014 m.), pulkininkų ir jūrų kapitonų taip pat nesikeis - 30 (2013 m. ir 2014 m.), pulkininkų leitenantų ir komandorų ribinis skaičius bus mažinamas nuo 125 (2013 m.) iki 123 (2014 m.), majorų ir komandorų leitenantų skaičius - nuo 370 (2013 m.) iki 365 (2014 m.).

Pagal priimtą dokumentą per 6 metus, iki 2019 m., bendras vyresniųjų karininkų skaičius mažės. 2019 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nekis - 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų taip pat išliks nepakitęs - 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų mažės iki 117, majorų ir komandorų leitenantų skaičius mažės iki 349.

Kariūnų skaičius 2014 m. bus didinamas nuo 190 iki 270 (2013 m. - nuo 180 iki 235), o per 6 metus ribinis kariūnų skaičius didės nuo 230 iki 290 (2019 m.).

Didinant eilinių karių skaičių, profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2014 m. bus nustatomas nuo 7 700 iki 8 500 (2013 m. - nuo 7 700 iki 8 400), o per 6 metus, iki 2019 m., didės nuo 9 000 iki 9 500.

2014 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Karių skaičius baziniuose kariniuose mokymuose bus nustatomas nuo 700 iki 1 000, karių skaičius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 350 iki 590. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nustatomas nuo 1 050 iki 1 590 (2013 m. - nuo 1 050 iki 1 410), o 2019 m. šis skaičius didės nuo 1 450 iki 1 800.

Įstatyme 2014 m. ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius, lyginant su 2013 m., nesikeis - bus nuo 4 800 iki 6 300. Per 6 metus jį bus siekiama padidinti nuo 7 500 iki 8 000 (2019 m.).

Atsižvelgiant į poreikį puoselėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpukario Lietuvos kariuomenės tradicijas, taip pat nuspręsta keisti šių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karinių vienetų pavadinimus: Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų bataliono pavadinimą - į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas vadinsis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas taps Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionu.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šie pavadinimų keitimai prisidės prie tradicijų tęstinumo ir Lietuvos istorijos puoselėjimo kariuomenėje ir visuomenėje.

Eltos inf.