Sekmininkai gavo Lietuvos Respublikos valstybės pripažinimą

Seimas, vadovaudamasis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2035(2) balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.

„Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga 2014 metų pradžioje vienijo 23 religines bendruomenes. Ši bendrija tęsia XX a. pradžioje Lietuvoje atsiradusių sekmininkų bendruomenių veiklą. Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje buvo įkurta 1912 metais. Bendrijos veikloje 2011 metų surašymo duomenimis dalyvavo 1852 asmenys ir yra fiksuota narių skaičiaus augimo tendencija – nuo 2001 iki 2011 metų konfesija išaugo 42 proc. Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga yra palaikoma visuomenės. <...> Bendrija dalyvauja visuomenės gyvenime, aktyviai veikia labdaros ir socialinės pagalbos projektuose: padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, rūpinasi vaikų dienos centrais, organizuoja labdaringą medicininės pagalbos teikimą, dalyvauja teikiant dvasinius patarnavimus nuteistiesiems, vykdo švietėjišką veiklą“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Šaltinis: lrs.lt

Sekmininkai, kaip ir kitos JAV ir kitose demokratinėse valstybėse, taip ir Lietuvoje gavo valstybės pripažinimą. Tai svarbus žingsnis netradiciniam religiniam judėjimui. JAV, be abejo, tai nieko nestebintų: didžioji dalis amerikiečių nėra katalikai, kaip tai yra Lietuvoje. 25,4 proc. JAV gyventojų yra evangelikai protestantai (sekmininkai, baptistai, metodistai), 45,7 proc. ateistai, 20,8 proc. katalikai, 14,7 proc. protestantai, 1,6 proc. mormonai, 0,8 proc. Jehovos liudytojai ir kt.

Sekmininkų pavadinimas kilo nuo Sekminių (gr. Πεντηκοστή [ἡμέρα], Pentēkostē [hēmera], penkiasdešimtoji diena) šventės. Iš tikro graikiškasis pavadinimas ir Sekminių šventė – judėjų Šavuoto (Šabhu‘oth, „savaitės“) šventės kalkė: Šavuotas švenčiamas minint 50 dienų po žydų egzodo, kai Mozė ant Sinajaus kalno paskelbė žydams dešimt Dievo įsakymų.

JAV yra apie 60 mln. sekmininkų ir jiems artimų religinių grupių.

Sekmininkų judėjimas prasidėjo 1901 m. sausio 1 d. (nors jo ištakos siekia dar 1867 m., kai apie Sekminių reikšmę prakalbo „Šventumo judėjimas“) JAV Kanzaso valstijos Topekos miesto „Bethel” Biblijos mokykloje (Bethel Bible College, Bethel Gospel School), vykstant buvusio metodistų pastoriaus Čarlzo Fokso Parhamo (Charles Fox Parharm, 1873–1929; 1907 m. jis buvo teisiamas dėl homoseksualizmo) užsiėmimui. Tądien jo mokinė Agnesė Ozman (1870–1937) patyrė glosolaliją (kalbėjimą nesuprantamomis „kalbomis”). 1905 m. sekmininkų idėjas JAV paskleidė Č. F. Parhamo mokinys Viljamas Džozefas Seimuras (William Joseph Seymour, 1870–1922). Jis įkūrė sekmininkams reikšmingą Azusos gatvės atgimimo (Azusa Street Revival) judėjimą, kurį 1906–1915 m. lydėjo ekstiniai patyrimai, stebuklai, dramatiškos šlovinimo ceremonijos, glosolalijos, rasių maišymasis. Šis judėjimas laikomas kertiniu sekmininkams.

Tokias bendruomenes kaip sekmininkai Lietuvoje draudžiama vadinti sektomis arba kultais, kaip antai Prancūzijoje, kuri taip pat yra demokratinė ES šalis. Lietuvoje kontroversiškos religinės bendruomenės siekia būti legalizuotos, tai jau pavyko, pvz., baptistams.

Taip save pateikia Lietuvos sekmininkai:

Taip sekmininkai atrodo, kai kameros užfiksuoja daugiau, nei leidžia jų bendruomenių vadovai (arba demokratinėse valstybėse, kaip antai JAV):