Šešios ES šalys susivienijo prieš kibernetines grėsmes: atakas atremti pasirengusios jungtinės Greitojo kibernetinio reagavimo komandos

Šešios Europos šalys – Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija – suvienijo pajėgumus kovoje prieš kibernetines grėsmes, kurdamos bendras tarptautines greitojo kibernetinio reagavimo pajėgas. Nuo šiol skirtinguose fiziniuose taškuose nuolat budės tarptautinė Greitojo kibernetinio reagavimo komanda, pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką, jei tokia įvyktų.  

Dėl to galutinai susitarta šiandien Zagrebe (Kroatija) pasirašytame memorandume. Memorandumas teisiškai įgalina šių komandų veikimą skirtingų šalių jurisdikcijose, apibrėžia jų veikimo mechanizmą, teisinį statusą, roles ir procedūras. Iš civilių ir kariškių sudarytos Greitojo kibernetinio reagavimo komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

„Tai yra visiškai naujas tarptautinis kibernetinis pajėgumas, kurį inicijavo ir kurio sukūrimui vadovavo Lietuva, - sako memorandumą pasirašęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. - Kiekviena šalis susiduria su kibernetinio saugumo iššūkiais, tačiau turime suvienyti pajėgas, nes kibernetinis karas jau vyksta ir jis neturi sienų. Tai taip pat yra aiškus ir konkretus pavyzdys, kaip ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo ir remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas“.

Pasak ministro, tarptautinių greitojo kibernetinio reagavimo pajėgų atsiradimas pakelia ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje į naują praktinį lygmenį. Šalys neapsiriboja vien nacionalinėmis pajėgomis: projektas leidžia lengviau dalintis informacija, žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais.  

Greitojo kibernetinio reagavimo komandos galės imtis prevencinių veiksmų ir daryti kibernetinio pažeidžiamumo vertinimą, taip pat teikti pagalbą ES institucijoms, kitoms šalims narėms ir partneriams. Tai taip pat leis efektyviau keistis gerąja praktika bei efektyviau naudoti turimus šalių technologinius ir žmogiškuosius resursus, kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis.

Memorandumą pasirašiusių šalių vadovaujamos tarptautinės komandos budi rotacijos principu. 2019 m. budėjimą pradėjo pirmoji šio projekto rėmuose sukurta greito reagavimo komanda, o nuo šių metų pradžios Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos pradėjo pirmą tarptautinės komandos rotaciją. Šiai rotacijai vadovauja Lietuva. Jos vadovaujamoje budinčioje komandoje - specialistai iš Nyderlandų, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.  

Susitarimą Zagrebe pasirašė Kroatijos, Estijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Rumunijos gynybos ministrai. Dar septynios šalys – Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija yra šio projekto stebėtojos. Tikimasi, jog jos greitai taps pilnateisėmis projekto dalyvėmis.

Lietuva dar 2017 metais PESCO rėmuose pasiūlė sukurti rotuojamas ES Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. „Džiaugiuosi, jog šis projektas tapo pirmuoju jau realiai veikiančiu PESCO projektu“, - pabrėžia R. Karoblis. PESCO yra ES iniciatyva, kuria siekiama sukurti modernius europinius karinius pajėgumus ir paskatinti šalis plėtoti bendradarbiavimą jungiantis į projektus ir iniciatyvas, siekiant sustiprinti ES gebėjimus reaguoti į kylančias grėsmes Europoje ir kaimyniniuose regionuose.

Šaltinis: KAM