Kalbėdami apie valstybę europinio valstybingumo kontekste, turėtume suprasti, kad kalbama apie visuomenės savivaldą. Istorijos eigoje visuomenės savivaldos formos palaipsniui keitėsi, tačiau pagal tradiciją iki mūsų dienų išsaugojo kai kuriuos ikidemokratinio valstybingumo bruožus.

Visuomenės savivaldos skirtumams išryškėjant etnokultūriniu pagrindu, susidarė daugiausia tautinės savivaldos dariniai – tautinės valstybės. Tokių valstybių, o ne visos žmonijos mastu ir aptarsime mums rūpimus visuomenės savivaldos klausimus.

Laikydamiesi demokratinių savivaldos principų, turėtume pripažinti, kad viešajam tautos gyvenimui tvarkyti sudaromos sutartinės nacionalinės savivaldos struktūros, kurioms nustatomos sutartinės viešosios funkcijos. Kad sutartiniai struktūriniai subjektai, kitaip vadinant – institucijos, veiksmingai ir kryptingai atliktų sutartinių santykių dalyvių norimas funkcijas, sukuriami viešosios elgsenos modeliai, t.

y. teisės normos, kurios brandžios demokratinės savivaldos sąlygomis savo esme taip pat yra sutartinės.

Dabartinės nacionalinės savivaldos sąlygomis svarbiausias sisteminis viešosios elgsenos modelių arba teisės normų rinkinys yra Konstitucija.

Kokia civilizuotos tautos, kuri deklaruoja demokratinę savivaldą, Konstitucijos paskirtis?

Pirma. Konstitucija turi įvardinti prigimtinius (tai žmogus ir tauta) bei sutartinius (tai valstybinės ir visuomeninės institucijos) konstitucinius subjektus.

Antra. Konstitucija turi apibrėžti pagrindines tautos vertybines orientacijas, kad visi konstituciniai subjektai prigimtinių teisių ir suteiktos kompetencijos ribose darniai veiktų, kuriant bendruomenines ir asmenines vertybes.

Trečia. Konstitucijoje turi būti nustatytos turimų ir siekiamų vertybių apsaugos teisinės technologijos, kad pilietinės bendruomenės dauguma dėl atskirų interesų grupių savanaudiškumo ar išorinių jėgų poveikio neprarastų prigimtinių ir sutartinių teisių bei laisvių.

Vienas tarp svarbiausių valstybinių konstitucinių subjektų yra grupinė piliečių atstovybė – parlamentas, kuris Lietuvos atveju vadinamas Lietuvos Respublikos Seimu. Jo formavimo, veiklos ir įgalinimų patikėtiniams pasibaigimo sąlygas bei tvarką apibrėžia konstitucinės normos. Šios tautos atstovybės formavimo tvarka pasižymi tuo, kad jos atstovai negali atsirasti be piliečių, kaip įgaliotojų veikti jų interesais, valios.

Nežiūrint ar Konstitucijoje nustatyta dvipakopė (parlamentarus renka rinkikai), ar vienpakopė (parlamentarus tiesiogiai renka piliečiai) rinkimų sistema, tautos atstovas parlamente turi gauti piliečių (jų įgaliotų rinkikų) įgaliojimus. Tik turintis įgalinimus konstitucinis subjektas gali atstovauti įgaliotojus.

Jeigu Konstitucija nustatytų, kad, pavyzdžiui, partijų lyderiai, arba kolektyviniai partijų organai, nustatyta tvarka gauna rinkėjų įgaliojimus savo nuožiūra parinkti dalį tautos atstovybės, tai jų parinkti asmenys perįgaliojimo būdu teisėtai įgytų tautos įgaliotinių (Seimo narių) statusą. Tačiau Lietuvoje nustatyta konstitucinė tautos atstovybės formavimo tvarka nesuteikia teisės partinėms struktūroms parinkti tautos atstovus, o tik suteikia joms teisę pasiūlyti kandidatatūras į tautos atstovybę.

Dėl esamo konstitucinio reguliavimo partijų sąrašiniai pretendentai, negavę piliečių įgaliojimų juos atstovauti Seime, negali be rinkėjų valios tapti Seimo nariais. Toks atstovavimas be įgaliojimo yra antikonstitucinis.

Bet kokia sukčiaujanti ekvilibristika, pateisinanti nerinktų asmenų patekimą į Seimą, akivaizdžiai prasilenkia su atstovavimo santykių logika ir esme, todėl nepriklausomai nuo jos atlikėjų rango, negali būti toleruojama. Iš neteisės neatsiranda teisė!

Naujausi

Komentarai (14)

Rikiuoti
StasysG2016-09-30 14:33

Įdomu, ar advokato Jono Ivoškos naujos konstitucijos projektas išsprendžia V. Radžvilo keliamas problemas? ----Filosofo V. Radžvilo 2016 09 30 interviu 15 min. dėl "Vilniaus forumo". Ištrauka: KLAUSIMAS– Trečias „Vilniaus forumo” klausimas: „Ar pripažįstama, kad demokratija Lietuvoje yra fasadinė ir siūlomos konkrečios reformos tam pakeisti?“ Kokias reformos, jūsų manymu, tai turėtų būti? ATSAKYMAS (V. R. )– Jei kalbėtume apie Lietuvos politinio gyvenimo demokratizavimo bendriausias kryptis, atsakyčiau taip: p i r m a s dalykas, kurį Lietuvoje reikia panaikinti – niekam neatstovaujančios valdžios, primenančios sovietų sąjungos politinį biurą, valdymą. Turiu omenyje Konstitucinį Teismą (KT). Šiuo metu jis faktiškai tapo virš valstybės iškilusia politine valdžia, kuri seniai nebeužsiiminėja jai skirtomis funkcijomis, o užsiima vadinamąja pozityvia įstatymų kūryba. Kitaip tariant, praktiškai KT perėmė milžinišką dalį parlamento, kuris, kad ir koks būtų šiandien ir kaip būtų vertinamas, yra tautos politinė atstovybė, galių. Ir tai faktiškai keli niekieno nekontroliuojami ir niekam neatskaitingi žmonės, kurie pradeda spręsti vis daugiau nepaprastai svarbių Lietuvos valstybės gyvenimo klausimų. Pirmiausia reikia atkurti teisinio valdymo principą Lietuvoje, nes tokie veiksmai yra tikrai ne teisinis valdymas ir rodo, kad Lietuva nebėra teisinė valstybė. K i t a s dalykas, kurį būtina daryti – labai radikali r i n k i m ų įstatymo reforma, o jos idėjinis pagrindas turėtų būti aiškus apsisprendimas, kas yra Lietuvos politinės partijos. Ar tai valdžios sistemos dalis, ar privatūs asmenų susivienijimai? Šitas skirtumas yra nepaprastai svarbus todėl, kad daugelyje šalių partijų veikla yra griežtai reglamentuojama įstatymais. Įstatymiškai būtina taip reglamentuoti partijos veiklą, kad vis dėlto partijose negalėtų uzurpuoti visų galių ir valdžios tai, kas šiandien pagrįstai vadinama partine nomenklatūra (o eiliniai partijų nariai yra statistai). Ir tai faktiškai keli niekieno nekontroliuojami ir niekam neatskaitingi žmonės, kurie pradeda spręsti vis daugiau nepaprastai svarbių Lietuvos valstybės gyvenimo klausimų. Tokie įstatymai ir apribojimai egzistuoja, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Lygiai taip pat, be jokių abejonių, turi būti atvertas kelias kurti alternatyvius rinkiminius susivienijimus. Jie yra kai kuriose šalyse ir rinkimuose praktiškai niekada nedalyvauja, tačiau atlieka milžinišką sanitarinę funkciją. Partijos žino, kad egzistuoja galimybė, jog tokie susivienijimai atsiras, ir tai savaime veikia kaip jų kontrolės mechanizmas.

StasysG2016-09-22 21:53

Perkeliu čia kritiką iš str. "Profesoriaus išminties..." : ----" 27. žmogiškasis faktorius, į 25-tą. StsysG komentarą. (2016-09-22 13:16:24) (77. 209. 174. 126) Parašė: Teorijos nėra nepajudinamas dalykas. O štai Jono Ivoškos citatoje įžvelgiu susipainiojimą. "Jeigu KONSTITUCIJA nustatytų, kad, pavyzdžiui, partijų lyderiai, arba kolektyviniai partijų organai, nustatyta tvarka gauna rinkėjų įgaliojimus savo nuožiūra parinkti dalį tautos atstovybės, tai jų parinkti asmenys perįgaliojimo būdu teisėtai įgytų tautos įgaliotinių (Seimo narių) statusą. Tačiau Lietuvoje nustatyta konstitucinė tautos atstovybės formavimo tvarka nesuteikia teisės partinėms struktūroms parinkti tautos atstovus, o tik suteikia joms teisę p a s i ū l y t i kandidatatūras į tautos atstovybę." Būtent dabartinėmis sąlygomis partinės struktūros ir parenka kandidatus, o ne atstovus. Už jų pateiktus kandidatų sąrašus ir balsuoja ar nebalsuoja rinkėjai, tiesiogiai."

Dalia2016-09-21 08:34

Labai korektiskas isaiskinimas.Palaikau advokato p. Ivoskos nuomone,kaip Konstitucijos zinovo.Aciu.Stiprybes ir sekmes Jums.Pagarba

stasys2016-09-21 02:02

ačiu StasyG ,..kai tik rasiu laisvo laiko.. būtinai ir nepasididžiuosiu .:)

Buržuazinis nacionalistas2016-09-20 23:51

O kas paneigs, kad Lietuvos sąrašas yra ne şorošo sąrašas.

dr. Jonas Ramanauskas [email protected]2016-09-20 20:22

to "1. ai (2016-09-19 20:45:43) (89.116.109.96)". Tamstai primygtinai rekomenduoju paskaityti čia ekspertuose straipsnį "Politikos liūto blūdai", tada suprasi Rolando Paulausko snekėjimą ir tai nepilnai.

Stasys Paulauskas2016-09-20 18:49

Džiugu, kad užaugo tautiečiai, suprantantys, kad valstybės niekas neturi valdyti, bet ji turi valdytis ir ne bet kaip, bet demokratinės savivaldos pagrindu (S. Paulauskas. Demokratinė savivalda. Kaip patobulinti Lietuvos valstybės valdymą? 2000). O kaip vis dėlto tarptautinė mafija per partinį sąrašą prasibrovė į tautos valią (Seimą), reikia išsiaiškinti ir uždaryti šią velnio landą. Partijų vieta - "ant bačkos", bet ne valdyme. Jos gali būti, gali kurti ir formuoti visuomenės nuomonę apie vertybes ir jų siekimo kelius. Bet valdyti jos nesugeba ir neturi to daryti.

lr2016-09-20 14:08

Man irgi nepatinka ,kai nerinkti zmones sedi seime.Pavyzdiui koncervatoriaus ,pasiputelio Juozapaicio Radviliskyje vienmandatej neisrinko,kad jo nenori matyt seime,o ziurekit laimingai atsedejo 4 metus.Kam sitas cirkas,kad renka tauta?Nereikia imotuot rinkimu lai atsiseda partijos ir pagal kazkokius kriterijus ar partiniu skaiciu patys pasiskiria,nes dabar taip yra,o is auksto kalba seimo nariai,zmoniu isrinkti ju patiketiniai ir t.t

StasysG----> Stasiui (...137 21:38)2016-09-20 13:06

Prašau nepasididžiuoti ir bent žvilgterėti, ką pasaulio civilizacija yra sukurus ir ką nurodo Lietuvos konstitucinis teismas: nesenas KT Nutarimas 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015. --- III skyrius. "1. 4. Taigi tarptautinėje teisėje yra įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, be kit ko LYGI rinkimų teisė, kuri aiškinama kaip reiškianti, kad vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui, kad valstybės, nustatydamos rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, negali paneigti šios teisės veiksmingumo. 2. Nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą paminėtinos ir Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, dokumentų, aktualių nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai, nuostatos. Vadinamajame Gerosios rinkimų praktikos kodekse, kuris susideda iš Rinkimų gairių, priimtų 2002 m. liepos 5–6 d. vykusioje Venecijos komisijos 51-ojoje plenarinėje sesijoje, ir Aiškinamojo pranešimo, priimto 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje Venecijos komisijos 52-ojoje plenarinėje sesijoje, yra įtvirtinti Europos rinkimų teisės paveldą sudarantys principai,be kita ko LYGIOS rinkimų teisės principas. 2. 1. Rinkimų gairėse apibrėžiamas be kita ko LYGIOS rinkimų teisės turinys. Ši teisė, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią. 4. Apibendrinant aptartuosius tarptautinius įsipareigojimus ir gerąją rinkimų praktiką pažymėtina, kad visuotinai pripažinta LYGI rinkimų teisė reiškia, jog kiekvienam rinkėjui yra suteikiamas VIENAS balsas, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui ir kiekvieno rinkėjo balsas turi vienodą reikšmę"

StasysG2016-09-20 12:22

Toliau laukčiau paaiškinimų, kokios tarptautinės normos šiuo klausimu ir kokius tarptautinius įsipareigojimus Lietuva yra prisiėmusi.

StasysG2016-09-20 01:50

Geras straipsnis. Pačiu laiku.

stasys2016-09-20 01:38

Taip perįgalioti vienos pavedimo teisės rinkėjo atstovauti kitai Konstitucija nenumato , ir tuo labiau ji negalėtu ta teisė atsirasti iš niekur , bet ji (Konstitucija) ir neturėtu to aprašyti . Priešingu atveju tai jau butu biblija su visomis ja papildančiomis dalimis . Autorius aiškiai pasiklydęs tarp to kam yra skirta Konstitucija ir jos nuostatomis įteisinti įstatymai, dėl kuriu vertės, prasmės ir reikėtu čia ginčytis. Spekuliacijos apeinant konkrečius įstatymus rodo tik nepagarba tai pačiai Konstitucijai , nes tokius bandymus jau matėme kai buvo organizuojamas referendumas žemės pardavimo užsieniečiams klausimu ir referendumo dėl 300 –tukst. sumažinimo iki 100-tukst. Mergelė ta pati tik suknelė kita ir putelė ryža ... ne tikra .

U-22016-09-20 01:22

Viskas cia kazkaip sudetinga... Butu daug paprasciau laikantis Hitlerio ir kuproto Ozio Vytauto principu - "viena tauta, vienas fiureris, viena partija (konsrevatnyku), vienas Anukas, viena nota bene, vienas vaiku darzeliu tinklas ir daug visisku Stasiukasu.

ai2016-09-20 00:45

Dar vienas idiotas. Gerai Paulauskas sakė, kad iš tokių "teisininkų" reikėtų atimti diplomus ir teisę dirbti teisininkų darbą.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi