Lietuviškoji Rusijos atgrasymo milijardų schema(15)

Pagrindiniai Rusijos atgrasymo specialistai Europoje ir Lietuvoje – Kosmoso komisaras Andrius Kubilius ir Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda.

Europos Sąjugoje (ES) už Rusijos atgrasymą yra atsakingas Kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Jis daro viską, kad kuo daugiau milijardų būtų įsisavinta per šią sritį ir priešas atgrasytas kokybiškai.

Šiam tikslui buvo sukurtas SAFE („Security Action for Europe“) – naujas ES gynybos finansavimo instrumentas, pagal kurį Europos Komisija gali skolintis rinkose ir vėliau teikti iki 150 mlrd. eurų paskolų ES valstybėms narėms gynybos investicijoms. Tai yra paskolos, o ne dovana ar parama „už dyką“, todėl šias lėšas valstybės turės grąžinti.

Europos Komisijos viešai skelbiamame SAFE puslapyje šiuo metu pateikiamos šios patvirtintos sumos: Belgijai – 8 340 027 698 eurai, Bulgarijai – 3 261 700 000 eurų, Kiprui – 1 181 503 924 eurai, Danijai – 46 796 822 eurai, Ispanijai – 1 000 000 000 eurų, Kroatijai – 1 700 000 000 eurų, Portugalijai – 5 841 179 332 eurai, Rumunijai – 16 680 055 394 eurai, Estijai – 2 343 897 000 eurų, Graikijai – 787 669 283 eurai, Suomijai – 1 000 000 000 eurų, Italijai – 14 900 000 000 eurų, Lenkijai – 43 734 100 805 eurai, Lietuvai – 6 375 487 000 eurų, Latvijai – 3 497 870 000 eurų ir Slovakijai – 2 316 674 361 euras.

Taigi Lietuvai pagal patvirtintą planą numatyta 6 375 487 000 eurų. Lietuvos krašto apsaugos ministerija šią sumą viešai apvalina iki maždaug 6,3 mlrd. eurų.

Svarbu pažymėti, kad nors kaimynei Lenkijai buvo numatyta didžiausia suma – 43 734 100 805 eurai, vėliau Lenkijos prezidentas Karol Nawrocki vetavo nacionalinį įstatymą, susijusį su SAFE įgyvendinimu. Tiesa, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Lenkijos vyriausybė po veto ieškojo būdų toliau tęsti dalyvavimą šiame mechanizme, todėl teigti, kad Lenkija galutinai atsisakė SAFE paskolos, kol kas būtų per anksti.

Atsižvelgdama į šią situaciją, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė sukritikavo Lietuvos Vyriausybę. Ji priminė, kad Lietuva gynybai jau numato milijardines sumas iš savo biudžeto, o kartu ketina naudotis ir papildomu europiniu skolinimosi instrumentu. Savo nuogąstavimais M. Starkevičiūtė pasidalijo kanalui „OpTV“.

„Todėl ir kyla klausimas: kodėl buvo būtina atimti tuos 5 milijardus iš Lietuvos biudžeto, jeigu jau buvo žinoma apie būsimą ES finansavimą? Ar ne todėl, kad nacionalinio biudžeto lėšas išleisti lengviau ir paprasčiau, be tokios kontrolės?“, – klausia ekonomistė.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal SAFE milijardų skolinimąsi vienam gyventojui, Lietuva užtikrintai užima 1-a vietą (antri latviai, treti estai).

Lietuva – apie 2 206 €/gyv.

Latvija – apie 1 884 €/gyv.

Estija – apie 1 712 €/gyv.

Kipras – apie 1 207 €/gyv.

Lenkija – apie 1 198 €/gyv.

Rumunija – apie 875 €/gyv.

Belgija – apie 705 €/gyv.

Portugalija – apie 543 €/gyv.

Bulgarija – apie 507 €/gyv.

Kroatija – apie 441 €/gyv.

Slovakija – apie 428 €/gyv.

Italija – apie 253 €/gyv.

Suomija – apie 177 €/gyv.

Graikija – apie 76 €/gyv.

Ispanija – apie 20 €/gyv.

Danija – apie 8 €/gyv.

Apie tai ir daugiau tiesioginėje 2026 03 23 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.